Briuselio kopūstų auginimas: patarimai ir gudrybės

Briuselio kopūstai - tai skani ir maistinga daržovė, kurią sėkmingai galima auginti savo darže. Šios daržovės auginimas gali tapti ne tik smagia, bet ir naudinga patirtimi, padedančia maitintis sveikiau. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius Briuselio kopūstų auginimo aspektus, nuo sėjos iki derliaus nuėmimo.

Briuselio kopūstų istorija ir populiarumas

Manoma, kad Briuselio kopūstai pirmą kartą buvo išauginti senovės Romoje. XVI amžiuje ši daržovė ypatingai išpopuliarėjo Belgijoje, ir būtent tuomet ji buvo pavadinta Briuselio kopūstais. Europoje šie mažieji kopūstai buvo mėgstami šimtmečius, o dabar tai populiari daržovė daugelyje pasaulio šalių.

Briuselio kopūstų biologinės savybės

Briuselio kopūstai yra dvimečiai augalai. Pirmąjį sezoną kopūstas išauga iki 75 centimetrų. Ant jo stiebo išsidėstę ilgi lapkotiniai lapai. Prie lapkočių pagrindo ant stiebo išauga graikinio riešuto dydžio gūžės. Jeigu sodininkas gerai rūpinasi kopūstais, gūžių gali susiformuoti net iki šimto vienetų.

Reikalavimai auginimo sąlygoms

Jeigu turite geros patirties augindami baltagūžius kopūstus, tai ir augindami Briuselio kopūstus problemų neturėsite. Šie kopūstai mėgsta drėgmę ir nebijo šalčio. Tokių kopūstų sėklos gali dygti ir esant +3° C oro temperatūrai. Esant normaliai kambario temperatūrai daigai pasirodo jau trečią dieną. Kad daigai galėtų normaliai vystytis, dieną temperatūra turėtų būti apie +15° C, o naktį - +10° C.

Dirvožemis

Briuselio kopūstų auginimui tinka bet kokia žemė, nors šie augalai labiau mėgsta priemolio gruntą, ypač turtingą organinių medžiagų. Tačiau šviežio mėšlo į šių kopūstų žemę nedėkite. Sodinti tokius kopūstus geriausia į vietas, kur anksčiau augo svogūnai, bulvės, burokėliai, agurkai arba pipirai.

Taip pat skaitykite: Greitas marinuotų kopūstų receptas

Daiginimas ir auginimas

Briuselio kopūstai auginami tik juos daiginant. Briuseliniai kopūstai nėra lepūs kaip pomidorai ar agurkai, tačiau jų vegetacijos laikotarpis gana ilgas, todėl tinkamas sėjos laikas - itin svarbus. Briuseliniai kopūstai auginami iš daigų. Daigus geriausia pradėti sėti kovo pabaigoje - balandžio pradžioje, šiltnamyje arba ant palangės. Į atvirą dirvą sodinama, kai daigai turi 4-6 tikruosius lapelius, o oro temperatūra stabiliai laikosi virš +10 °C. Lietuvoje tai paprastai būna gegužės pabaigoje - birželio pradžioje.

Sėjos laikas

Briuseliniai kopūstai mėgsta vėsesnį klimatą ir yra daug atsparesni šalnoms nei kiti kopūstai. Jie gali pakęsti net iki -7 °C šalnas, todėl kartais derlius renkamas net iki lapkričio ar gruodžio. Trumpai tariant, briuselinius kopūstus reikia pradėti auginti iš daigų anksti pavasarį, o persodinti tada, kai nebelieka stiprių šalnų.

Dirvos paruošimas

Briuseliniai kopūstai nėra labai lepus augalas, bet dirva jiems - kaip patogus guolis. Jei pasodinsime į netinkamą vietą, derlius bus menkas, o patys augalai - skurdūs. Šiems kopūstams labiausiai tinka derlingas priemolis, purus, bet gerai sulaikantis drėgmę. Labai svarbu, kad dirva nebūtų per lengva (smėlis) arba per sunki (molinga). Optimalus dirvos pH - nuo 6,5 iki 7,5. Prieš sodinimą verta į dirvą įterpti perpuvusio mėšlo ar komposto, kad augalai gautų pakankamai maistinių medžiagų. Svarbiausia nepersistengti su azoto trąšomis, nes tuomet augs lapai, o gūželės liks menkos. Briuseliniai kopūstai mėgsta saulėtą vietą, kur nėra stovinčio vandens. Jie užauga aukšti, todėl geriau sodinti prie daržo pakraščių, kad neužstotų saulės mažesniems augalams.

Priežiūra

Briuseliniai kopūstai - kantrūs augalai, bet be tinkamos priežiūros jie derliaus nepadovanos. Šie kopūstai mėgsta drėgmę, tačiau neperlaistykite - stovintis vanduo gali pakenkti šaknims. Geriausia palaikyti pastovią dirvos drėgmę, ypač vasarą, kai formuojasi galvutės. Kad briuseliniai kopūstai augtų tvirti ir derlingi, naudinga du kartus papildomai patręšti: pirmą kartą praėjus kelioms savaitėms po pasodinimo, o antrą - kai pradeda formuotis mažos gūželės. Geriausiai tinka kompostas, pelenai ar kompleksinės trąšos su kaliu bei fosforu. Kai ant stiebo pradeda formuotis gūželės, apatinius lapus galima pašalinti - tai pagerina oro cirkuliaciją ir skatina galvučių augimą. Trumpai tariant, priežiūra nesudėtinga - vanduo, šiek tiek trąšų ir laiku pašalinti lapai.

Apkaupti nereikia

Atkreipkite dėmesį, kad Briuselio kopūstų nereikia apkaupti. Priešingai, jie to nemėgsta. Tada pradeda pūti apatinės gūžės.

Taip pat skaitykite: Kiškio kopūstų nauda sveikatai ir galimas pavojus

Derliaus didinimas

Kad padidinti gūžių derlingumą, rugpjūčio mėnesį reikia pašalinti kopūsto viršūnės pumpurą.

Derliaus nuėmimas

Briuseliniai kopūstai yra vėlyvi daržo gyventojai - derliaus sulauksime tik rudens pabaigoje. Derlius paprastai pradedamas imti spalio-lapkričio mėnesiais. Mažos gūželės skinamos nuo stiebo palaipsniui, pradedant nuo apačios. Optimalus jų dydis - apie 2-4 cm skersmens. Galvutes geriausia skinti rankomis arba naudoti mažas žirkles.

Briuselio kopūstų nauda

Briuselio kopūstas gal ir nedidelė daržovė, tačiau turinti didelę maistinę vertę. Šiuose kopūstuose yra daug lengvai įsisavinamų baltymų, o askorbininės rūgšties daugiau nei paprastuose baltagūžiuose kopūstuose. Viename puodelyje virtų Briuselio kopūstų yra tik 56 kalorijos, tačiau jame yra 156% rekomenduojamos vitamino C paros normos. Šiose mažose, į kopūstus panašiose daržovėse gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, kurie gali suteikti daug naudos sveikatai. Nuo širdies sveikatos gerinimo iki kovos su vėžiu - Briuselio kopūstų nauda sveikatai yra akivaizdi.

Briuselio kopūstų privalumai ir trūkumai

Kaip ir kiekvienas augalas, briuseliniai kopūstai turi savo pliusų ir minusų.

Privalumai:

  • Labai maistingi - daug vitamino C, K, folio rūgšties ir skaidulų.
  • Atsparūs šalčiui - gali derėti net po pirmųjų šalnų.
  • Ilgai duoda derlių, galima skinti palaipsniui.
  • Tinka šaldymui ir ilgalaikiam laikymui.
  • Universalūs virtuvėje - tinka sriuboms, troškiniams, kepimui.

Trūkumai:

  • Ilgas vegetacijos laikotarpis (120-180 dienų) - reikia kantrybės.
  • Reikalauja gero dirvos paruošimo ir pakankamos priežiūros.
  • Per daug azoto - užauga lapai, bet ne gūželės.
  • Ne visi mėgsta šiek tiek kartoką jų skonį.

Švieži šaldytuve išsilaiko iki 2 savaičių, blanširuoti ir užšaldyti - net iki metų.

Taip pat skaitykite: Garbanotieji lapiniai kopūstai: viskas, ką reikia žinoti

Kopūstinių daržovių bendrosios savybės

Kopūstinės daržovės labai plačiai yra paplitusios įvairiuose kraštuose. Jos lengvai prisitaiko prie vietos sąlygų, pakankamai gerai dera skirtingose klimatinėse sąlygose. Šios daržovės auginamos dideliais kiekiais dėl jų ūkinės vertės. Kopūstinės daržovės duoda didelę masę naudingų maistui bei pašarui medžiagų (gūžiniai kopūstai maistui, lapiniai kopūstai pašarui ir t. t). Be to, kopūstinės daržovės gerai laikosi šviežios per žiemą, taip pat raugintos bei silosuotos. Kai kurios iš jų pakelia žemesnę temperatūrą, kaip lapiniai, briuseliniai bei garbanotieji kopūstai.

Maistinė vertė

Kopūstinės daržovės savo maiste medžiagomis užima vidurkį tarp kitų daržovių. Vitamino B komplekso būna gužiniuose (raudonuosiuose) 1,3 mg%, baltuosiuose 0,72 mg %, garbanotuosiuose 0,33 mg %, briuseliniuose 0,99 mg %, žiediniuose kopūstuose 1,97 mg %. Vitamino E raudonuosiuose gužiniuose ir briuseliniuose kopūstuose 2-3 mg %.

Kopūstinių daržovių klasifikacija

Kopūstinės daržovės priklauso kryžmažiedžių (Cruciferae) šeimai. Gūžiniai, ropiniai, briuseliniai, žiediniai kopūstai yra kilę iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar tebeauga Viduržemio jūros pakraščiuose. Kopūstinių daržovių rūšys yra giminingos ir savo morfologinėmis bei fiziologinėmis savybėmis mažai kuo skiriasi viena nuo kitos. Gūžiniai, briuseliniai, ropiniai, lapiniai kopūstai yra dvimečiai, o žiediniai kopūstai vienmečiai augalai. Įvairios kopūstų rūšys viena nuo kitos skiriasi savo vegetatyviniais organais. Ta savybė plačiai panaudojama, darant kopūstinių daržovių atranką. Iš pirmųjų tikrųjų lapelių galima atskirti kurios rūšies yra kopūstų daigas.

Šaknų sistema

Kopūstinės daržovės turi tvirtą šaknų sistemą, ypač gūžiniai, lapiniai bei briuseliniai kopūstai. Ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų šaknų sistema būna žymiai silpnesnė. Daugiausia šaknų būna 40-50 cm dirvos gylyje, o kai kuriais atvejais ir iki 1,5 m.

Stiebas ir žiedai

Kopūstinės daržovės (išskyrus žiedinius kopūstus) antraisiais metais pasodintos išaugina 60-200 cm stiebą, atsižvelgiant į rūšį ir augimo sąlygas. Vėlyvosios kopūstų veislės šakojasi daugiau, negu ankstyvosios. Ant vieno augalo būna 3000-4000 ir daugiau žiedų. Atskirų augalų žydėjimo laikas, atsižvelgiant į rūšį ir sąlygas, užtrunka 20-50 dienų.

Sėklos

Kopūstų sėklos smulkios: 1 g telpa 250-300 sėklų. Stambesnės ir juodesnės sėklos laikomos geresnės kokybės. Tinkamose sąlygose laikant, sėklos išbūna daigios 4-6 metus. Sėklos pradeda dygti po 3-4 dienų. Minimali temperatūra sėklos dygimui nuo 0° iki +5° C.

Atsparumas temperatūrai

Nepaisant to, kad kopūstai yra kilę nuo Viduržemio jūros, kur žiema švelni, šie augalai pakelia žemesnę temperatūrą, o kai kurios rūšys ir didesnius šalčius. Jautriausi žemai temperatūrai yra ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, kurie jau apšąla esant 2-5° šalčio. Jautriausi žemai temperatūrai kopūstinių daržovių žiedai, kuriems 1° šalčio jau kenksmingas. Kopūstinėms daržovėms optimali temperatūra laikoma 15-18° šilumos. Tačiau jos auga bei vystosi ir esant 5-10° Šilumos. Gūžiniams kopūstams nepageidaujami staigūs temperatūros svyravimai. Ypač žalinga, kai svyravimai kartojasi. Esant aukštai temperatūrai ir kada dirvoje trūksta drėgmės, kopūstinės daržovės blogai auga ir duoda mažus derlius.

Šviesa

Visos kopūstinės daržovės yra ilgadieniai augalai. Ilgos dienos įtakoje kopūstinės daržovės greičiau auga ir vystosi. Timiriazevo vardo žemės ūkio akademijos tyrimais, dirbtinai sutrumpinus dieną, kopūstai vėliau pradeda sukti gūžes.

Dirvožemis ir drėgmė

Kopūstinės daržovės mėgsta drėgną, vandenį praleidžiančią sunkesnę dirvą.

Gūžinių kopūstų auginimas

Iš visų mūsų respublikoje auginamų daržovių gūžiniai baltieji kopūstai užima pirmąją vietą. Ypač dar daug galimybių kopūstams realizuoti žiemos metu. Žiemą kaip tik trūksta šviežių daržovių. Tuo tarpu kai kurių ūkių patyrimas parodė, kad sukaupuotas šviežias kopūstų gūžes lengvai galima išlaikyti iki balandžio pabaigos. Vidutinio ankstyvumo ir vėlyvieji kopūstai auginami panašiai. Vidutinio ankstyvumo gūžinių kopūstų augimo laikotarpis nuo daigų pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 90-120 dienų, o vėlyvųjų - 120-140 dienų.

Populiarios veislės

  • Baltarusiškieji: Veislė vidutinio ankstyvumo. Gūžės rutulio formos, labai kietos, ant nelabai aukšto, bet plono koto, sveria 2-3 kg. Nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 100-110 dienų. Mūsų respublikoje labai paplitusi veislė. Lietuvos Žemės ūkio akademijos mokomajame darže ši veislė buvo gerinama daugelį metų. Sėjama gegužės pirmoje pusėje. Į dirvą daigai sodinami birželio antroje pusėje. Per anksti pasodinti kopūstai iki rudens perauga, ir galvos trūkinėja.
  • Garbė (Slavą): Veislė vidutinio ankstyvumo. Nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 90-100 dienų. Gūžės rutuliškos, su būdingu pakilimu viršūnėje, sveria iki 3-4 kg.
  • Braunšveigo: Veislė vidutinio ankstyvumo. Gūžės paplokščios, nelabai kietos, su giliai įaugusiu kotu, sveria 2-4 kg. Nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 100-110 dienų.
  • Kaširė (Kaširka): Veislė vidutinio ankstyvumo. Gūžės didelės, apvalios. Veislė tinka rauginti.
  • Maskvos vėlyvieji: Vėlyva veislė. Nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 120-140 dienų. Gūžės apvalios, labai didelės, gerai patręštose ir pakankamai drėgnose dirvose užauga iki 8-10 kg.
  • Amager (aukštakočiai ir žemakočiai): Veislė labai vėlyva, nuo pasodinimo iki gūžių užaugimo užtrunka 130-140 dienų. Gūžės atvirkščios kriaušės formos, sveria iki 5 kg. Labai gerai laikosi per žiemą žali (nerauginti).

Vieta sėjomainoje

Gūžiniai baltieji kopūstai geriausiai auga mėšlu patręštoje dirvoje arba po daugiamečių žolių. Nepatariama jų auginti po kopūstų ir kitų kryžmažiedžių šeimos daržovių (ridikų, ridikėlių, ropių, griežčių), nes juos puola tos pačios ligos ir kenkėjai.

Dirvos dirbimas

Skirta gūžiniams baltiesiems kopūstams dirva giliai suariama iš rudens. Jei kopūstai bus auginami po varpinių, nuėmus jų derlių, ražienos tuojau nuskutamos 6-7 cm gilumu, o prieš žiemą dirva giliai suariama. didelę įtaką derliui. Kopūstams dirva rudenį ariama ne sekliau kaip 25 cm. Tačiau, kur akmens sluoksnis nestoras, negalima iš karto giliai suarti - nes išverčiamas į paviršių nederlingas dirvos sluoksnis. Tuo atveju reikia dirvą kasmet arti keletu centimetrų giliau, negu prieš tai ji buvo dirbama, o podirvis supurenamas pagilintuvu. Pavasarį kiek pradžiūvusi dirva nuvalkiuojama, vėliau suakėjama. Tuo sumažinamas drėgmės garavimas iš dirvos. Ankstyviesiems kopūstams lengvesnių dirvų pavasarį geriau nearti, kad jos neperdžiūtų, o mineralines trąšas išbarsčius, kultivatoriumi sukultivuoti tuojau akėčiomis suakėti.

Tręšimas

Gužiniai kopūstai gerai auga ir gausius derlius duoda gausiai patręštoje dirvoje. Gužiniai kopūstai daugiausia maisto medžiagų sunaudoja gūžių formavimo laikotarpiu. Gerą derlių galima gauti, jei tuo metu dirvoje bus pakankamai prieinamų maisto medžiagų.

Sodinti

Kopūstai paprastai sodinami lygioje vietoje, eilėmis. Vėlyvuosius ir vidutinio ankstyvumo kopūstus reikia sodinti tik kvadratiniu būdu, kad galima būtų mechanizuotai įdirbti tarpueilius skersai ir išilgai eilių. Tankiau pasodinti kopūstai gausiau uždera, bet apsodinimui reikia beveik dvigubai daugiau daigų, ir jų gūžės užauga mažesnės. Tinkamiausi sodinimo atstumai yra tokie, kai tarpueiliai esti 80 cm pločio, o augalas nuo augalo - per 50 cm.

Priežiūra

  • Purenimas: Dirvos paviršių reikia laikyti visą laiką purų, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui po daigų pasodinimo tarpueiliai tuoj supurenami, kartu sunaikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta.
  • Kaupimas: Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pridėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba daugiau paimti iš dirvos maisto medžiagų. Prigiję ir sustiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami.
  • Ravėjimas: Kopūstų tarpueilius purenant ir kaupiant, išnaikinamos ir piktžolės.
  • Laistymas: Drėgmė kopūstams augti turi lemiamą reikšmę. Turėdami didelį lapų paviršių, jie išgarina iš dirvos daug vandens. Pavyzdžiui, su išaugusiomis gūžėmis augalai per dieną kiekvienas išgarina 5-10 1 vandens.
  • Papildomasis tręšimas: Didžiausi derliai užaugina mi, kai gūžiniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami, praslinkus 10 dienų nuo pasodinimo.

Derliaus nuėmimas

Kopūstai šalčio nelabai bijo - pakenčia 5° šalčio. Bet peraugusios gūžės ima plyšti. Kopūstus galima pradėti imti rugsėjo viduryje. Tuo metu parenkamos kietos ir suaugusios gūžės, kurios ir kertamos. Kaupavimui kopūstus patariama rauti su šaknimis, nes taip jie geriau laikosi žiemą. Rovimui patariama vartoti dviražes medines šakes.

Ankstyvųjų kopūstų auginimas

Pagrindinis ankstyvųjų kopūstų auginimo uždavinys - kaip galima anksčiau gauti derlių. Tas pasiekiama, kai kopūstų daigai auginami durpių-pūdinio puodeliuose. Puodeliuose išauginti daigai visai nenukenčia nuo persodinimo, be to, juos galima pasodinti tuo metu, kai pavasarį dirva esti dar šalta ir paprastų daigų sodinti į lauką dar neįmanoma.

Veislės

Ankstyvųjų gūžinių baltųjų kopūstų viena iš geriausių ir plačiausiai auginamų veislių - Pirmasis numeris. Šios veislės kopūstai po pasodinimo į lauką užauga per 50-60 dienų. Gūžės rutuliškos, vidutinio didumo, sveria 1,5-2 kg. Užaugusios iki normalaus dydžio, greit trūkinėja.

Daigų auginimas

Kopūstų, kaip ir kitų daržovių, gyvybingiausios yra stambios pilnasvorės sėklos, ir iš tokių sėklų išaugę daigai esti daug tvirtesni. Todėl kopūstų sėkla rūšiuojama ir sėjama tik pati stambiausia, kuri nepralenda pro 1,25 mm skersmens sieto skylutes. Ankstyvieji kopūstai sodinami 50×50 cm arba 60×60 cm protarpiais. Hektarui užsodinti reikia apie 30-40 tūkstančių daigų. Į vieną inspekto langą galima sustatyti 350-400 puodelių su daigais. Taigi hektarui apsodinti reikia paruošti 70-120 inspektų langų daigams užauginti puodeliuose. Iš užsėto vieno inspekto lango galima užauginti tiek daigų, kiek reikia 5-6 inspektų langams pikuoti. Viename inspekto lange pasėjama 20-25 gramai sėklos. Ankstyvieji kopūstai sėjami kaip galima anksčiau. Bet sėjama ne iš karto, o su mažais protarpiais, kad nesusigrūstų pikavimo darbai. Paprastai ankstyvieji kopūstai pradedami sėti kovo pradžioje į inspektus arba šiltnamius. Į kvadratinį šiltnamio metrą sėjama apie 15 g sėklos, arba. Kopūstų daigams auginti inspekte pakanka 10-12 cm žemės sluoksnio. Imama puveninga šviežia žemė, primaišant velėninės. Gerai išlyginus inspekto paviršių, kas 5 cm daromos vagutės, į kurias vienodais atstumais (per 1 cm) beriamos sėklos. Neįgudusiems sėti patariama sėklą apdulkinti kreida. Išbaltintas sėklas galima lengviau ir vienodžiau pasėti. Sėklos įterpiamos ne giliau kaip 1 cm, užberiamos pro sietą puvenomis, ir žemės paviršius suplūkiamas lentele. Pasėjus inspektai uždengiami langais, o iš viršaus - 2-3 eilėmis pynių. Iki dygimo žiūrima, kad inspekte būtų 18-20° šilumos. Kai tik daigai pradeda lįsti iš žemės; pynės nuimamos, inspektai vėdinami ir temperatūra sumažinama iki 6-8° šilumos. Nakčiai langai pridengiami pynėmis. Sėkloms dygstant, sumažinta temperatūra laikoma 4-5 dienas. Paskiau žiūrima, kad dienos metu būtų 14-16°, o naktį -8-10° šilumos. Svarbiausias priežiūros darbas - žiūrėti, kad daigai neištįstų ir gautų kaip galima daugiau dienos šviesos. Purenami tarpueiliai ir pagal reikalą palaistomą vandeniu.

Daigų pikavimas į puodelius

Daigai, prieš raunant iš inspekto, gerai palaistomi vandeniu. Paskui iškeliami su žemėmis ir dedami į mažas dėžutes, kuriomis pernešami į pikavimo vietą. Pikuojami tik stiprūs, gerai išsivystę ir sveiki kopūstų daigai. Daigas imamas už sėklaskilčių ir iki jų įstatomas į puodelio duobutę. Jei šaknelė labai ilga, trečdalis jos nugnybamas. Puodeliai su daigais statomi į paruoštą inspektą. Žiūrima, kad inspekte dieną būtų 14-18°, o naktį - 6-8° šilumos. Temperatūra reguliuojama vėdinimu. Reikia labai žiūrėti, kad daigai neištįstų ir inspekte nesusidarytų drėgmės perteklius. Laistoma atsargiai. Palaisčius inspektų langai neuždaromi, o leidžiama kiek drėgmei išgaruoti. Antrą kartą papildomai tręšiama 10-12 dienų prieš sodinant kopūstus į lauką, beriant į kiekvieną kibirą vandens po 30-40 g salietros. Kartais pelės inspektuose padaro daug nuostolių. Prieš sodinant į lauką (10-12 dienų), daigai pradedami užgrūdinti.

Puodeliuose augančių daigų paruošimas sodinti

Prieš imant II inspekto kopūstų, daigai papildomai patręšiami trečią kartą ir 20 g kalio chlorido. Atrinkti daigai sustatomi į nedideles dėžutes ir pro marlinį maišelį apdulkinami heksachloranu.

Sodinimas

Ankstyvieji gūžiniai kopūstai sodinami į dirvą ievai sužaliavus (balandžio antroje pusėje). Jei dirva piktžolėta, reikia duoti 60X60 cm atstumus. Pasodinus kopūstus trikampiu, apie juos purenti ir piktžoles naikinti galima iš trijų pusių, ir rankinio darbo prie jų būna žymiai mažiau. Tačiau šis taisyklingo trikampio formą daigų sodinimo būdas yra sudėtingesnis ir reikalauja atidesnio darbo sodinant. Tuo tarpu augintojai laukia ankstyvesnio derliaus ir stambesnių gūžių.

Laistymas

Kalbėdami apie vėlyvųjų kopūstų priežiūrą, mes jau pabrėžėme, kokią didžiulę įtaką derliui turi laistymas.

Antrasis derlius

Nuimant ankstyvųjų kopūstų gūžes, reikia stengtis palikti kaip galima daugiau apatinių lapų, nes iš jų pažastų vėliau išauga po 3-4 gūžes. Vadinasi, gaunamas antrasis derlius. Antrojo derliaus ankstyvųjų kopūstų galvutės esti kietos ir neretai „sveria po 0,5-1 kg.

Raudonieji gūžiniai kopūstai

Gūžiniai raudonieji kopūstai skiriasi nuo gūžinių baltųjų lapų spalva. Gūžinių raudonųjų kopūstų lapai tamsiai violetinės raudonos spalvos.

Veislės

Gūžiniai raudonieji kopūstai ilgiau auga už baltuosius, todėl jų daigai užauginami inspektuose arba šiltlysvėse.

Garbanotieji kopūstai

Garbanotieji kopūstai taip pat priklauso gūžinių kopūstų grupei.

Veislės

  • Vienos ankstyvieji.
  • Vertus. Vėlyva veislė. Gūžės didelės, žalios, beveik rutuliškos, gana kietos.

Žiediniai kopūstai

Žiediniai kopūstai (kalafiorai) kilę iš Kipro salos. Vakarų Europos kraštuose buvo pradėti auginti XVI amžiaus pabaigoje. Žiediniai kopūstai - vertingas dietinis maistas vaikams bei ligoniams, nes jie turi lengvai virškinamų baltymų ir mažai ląstelienos. Žiediniai kopūstai turi labai daug vitaminų C, B1, B2 ir K, be to, - gana daug baltymų, riebalų, beazotinių ekstrakcinių medžiagų, taip pat cukraus, karotino, kalio, kalcio, geležies, retai daržovėse aptinkamos veikliosios medžiagos cholino. Juose daug mažiau ląstelienos, todėl jie geriau virškinami, negu gūžiniai kopūstai. Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms, dirvos kokybei bei turi savo auginimo gudrybių, o jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių. Esant nepalankioms sąlygoms žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus, neturinčius prekinės vertės žiedynus. Norint savo ūkyje užsiauginti pačią tinkamiausią ir produktyviausią žiedinių kopūstų veislę patariama kiekvienais metais auginti po kelias skirtingas veisles ir registruoti jų sodinimo ir derliaus nuėmimo laiką.

#

tags: #kopūstai #nemėgsta #persodinimo #auginimas

Populiarūs įrašai: