Pietų Amerikos kolonijos: istorija, kultūra ir paveldas
Pietų Amerika, viena iš tolimiausių keliautojų svajonių, žavi savo egzotiškumu ir gamtos grožiu. Šis žemynas, kuriame gamta vis dar karaliauja, o civilizacijos įtaka minimali, siūlo unikalią patirtį, kur gyvūnai ir augalai dominuoja kraštovaizdyje.
Pietų Amerikos gamtos įvairovė
Pietų Amerikos gamta - tai tikras lobis, pradedant Amazonės džiunglėmis ir baigiant Patagonijos ledynais.
- Amazonija: Užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, Amazonija yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia upių sistema. Čia gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių.
- Patagonija: Pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur gamta užleidžia vietą vėjui ir šalčiui. Patagonijos pietuose galima pasijusti beveik kaip Antarktidoje, stebint ledynus ir pingvinus.
- Andai: Antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais ir kalnų panoramomis. Anduose galima rasti atokių vietų, bet kartu tai ir kultūrinė patirtis, su miestais ir gyvenimu aukštikalnėse.
Inkų civilizacijos palikimas
Pietų Amerikos Andų gamtą papildo Andų (Inkų) civilizacijos griuvėsiai kalnuose ir slėniuose. Inkų Imperija buvo didžiausia Pietų Amerikos imperija, plotu prilygusi Romos Imperijai. Inkų civilizacija išsivystė visiškai nepriklausomai nuo Europos ir todėl buvo visai kitokia. Garsiausia jų - Maču Pikču, bet ten pilna turistų, nors ir yra kvotos.
Kolonijinė praeitis ir jos įtaka
Didžioji Pietų Amerikos dalis “paveldėta” iš Ispanijos ir Portugalijos, kurios dar XV a. dalinosi Pietų Ameriką. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos.
- Kultūrų mišinys: Indėnai ir juodaodžiai, atvežti kaip vergai, paliko gilų įspaudą Pietų Amerikos kultūroje. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai.
- Nepriklausomybės kovos: Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų. Aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, vietinė virtuvė ir šokiai, pagarba libertadorams - žemyno išvaduotojams.
Architektūros paveldas
Ne mažiau įspūdingi gali būti ir ~1900-1940 m. “naujieji” didmiesčių centrai, kuriuos pasistatė jau nepriklausomybę gavusios Pietų Amerikos šalys. Su puošniais daugiaaukščiais, teatrais, muziejais. Kai kurie Pietų Amerikos miestai tada buvo tarp turtingiausių pasaulyje ir grožiu pranoko Europos didmiesčius. Deja, Pietų Amerikoje neįprasta saugoti paveldą, todėl seni pastatai griaunami, statomi nuobodūs nauji. Mažai belikę Pietų Amerikos didmiesčiuose vietų, kur gali “pasinerti į praeitį” tarsi Europos senamiesčiuose nematydamas jokių stiklinių ar betoninių naujų pastatų.
Taip pat skaitykite: Istorija apie Prancūzijos kolonijas Pietų Amerikoje
Socialinė atskirtis ir lūšnynai
XX a. viduryje Pietų Amerikos didmiesčiai apaugo lūšnynais, kiekvienoje šalyje vadinamais kitaip (Brazilijoje - favelos, Argentinoje - villa miseria ir t.t.). Juos savom rankom svetimoje žemėje nelegaliai pasistatė kaimiečiai, troškę gyventi mieste, bet neturėję tam pinigų. Akis badanti socialinė atskirtis, į kurią net panašios Europos miestuose nerasi, niekur nenyksta.
Kurortai ir turizmas
Pietų Amerika turi ilgus ilgus saulėtus krantus, tačiau, priešingai nei Pietryčių Azija, ji negarsėja pasauliniais kurortais. Labiausiai tarptautinis turizmas išvystytas šiaurės rytų Brazilijoje, bet kurortų juosta driekiasi palei visus žemyno krantus. Visgi įspūdingiausias Pietų Amerikos “kurortas” - Rio de Žaneiras.
Klimato įvairovė
Ten, kur Pietų Ameriką kerta pusiaujas (žemyno šiaurėje), visus metus temperatūra yra vienoda, amžina vasara. Kuo toliau Pietų Amerikoje į pietus, tuo labiau ryškėja metų laikai - tiesa, jie atvirkšti, nei Lietuvoje (žiema būna nuo birželio iki rugpjūčio, vasara - nuo gruodžio iki vasario).
Kelionių patarimai
- Biudžetas: Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos.
- Transportas: Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais - atstumai dideli net kai abu miestai toje pat šalyje. Alternatyva skrydžiams - autobusai.
- Saugumas: Pagal nužudymų skaičių 100000 žmonių, Pietų Amerika - pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Svarbu būti atsargiam.
Venesuelos kolonizacija
Ispanija dabartinės Venesuelos teritoriją pradėjo kolonizuoti nuo 1502 metų. Nenusileido ir kelios Šventosios Romos Imperijos kunigaikštystės, kurios turėjo tam lėšų, ir taip pat kūrė savo kolonijas, tačiau bandymai buvo trumpalaikiai.
Augsburgo bankininkų Velzerių kolonija Venesueloje
Iš šiaurės Europiečių pirmieji pabandę įšokti į jau pravažiuojantį aukso karštinės traukinį buvo įtakingi Augsburgo bankininkai Velzeriai - 1528-1546 metais siuntę ekspedicijas kolonijoms Venesueloje įkurti. Klein Venedig (Mažoji Venecija), taip šiandien galėjo vadintis Venesuela jei kvailokas Velzerių kolonizacinis planas būtų pavykęs.
Taip pat skaitykite: Pietų Afrikos istorija
Bažnyčios vaidmuo
Vienintelė struktūra, įkvėpusi daugeliui kolonistų aukštesnę motyvaciją (misijos rėmimas, pagonių atvertimas) bei veiksmingai kūrusi pusiausvyrą tarp kolonistų ir indėnų laisvių, buvo Bažnyčia.
Kova už indėnų teises
Žymiausiu kovotoju už indėnų teises tapo Antonijaus draugas Bartolomėjus Las Kasasas (Bartolomé de Las Casas) OP. Nepaisant įvairių perlenkimų, galima pripažinti esminį jo indėlį į indėnų apgynimą nuo nežabotos kolonistų savivalės.
XVIII a. pabaigos panorama
XVIII a. pabaigoje beveik visos Centrinės ir Pietų Amerikos šalys buvo Ispanijos ir Portugalijos kolonijos. Šiai antrajai Pietų Amerikos žemyne priklausė didžiulė, labai retai gyvenama Brazilija; jos neaprėpiamuose plotuose daug kur nebuvo žengta europiečio kojos. Ispanija valdė visą Ramiojo vandenyno pakrantę - nuo Kalifornijos ligi pat Horno kyšulio Ugnies Žemės saloje, taip pat Argentiną ir Venesuelą, esančias rytinėje Pietų Amerikos pakrantėje, daugumą Karibų jūros salų (vadinamų Vest Indija). Visos šios teritorijos buvo suskirstytos į keturias vicekaralystes, kuriose aukščiausią valdžią turėjo vicekaraliai.
Simono Bolivaro vaidmuo
Nedaugelis turėjo tokius tvirtus įsitikinimus ir tiek ryžto kaip Simonas Bolivaras (1783-1830), Pietų Amerikoje ligšiol vadinamas Išvaduotoju. Jis gimė labai turtingoje Venesuelos kreolų šeimoje. Bolivaras troško ne tik išvaduoti Ispanijos kolonijas, bet ir pertvarkyti jų gyvenimą pažangių Europos šalių pavyzdžiu.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
tags: #kolonijos #Pietų #Amerikoje #istorija