Paukščių Migracija: Kelionės Į Šiltesnius Kraštus
Paũkščių migrãcija - tai nuostabus gamtos reiškinys, kuomet paukščių rūšys ar jų populiacijos sezoniniškai keliauja iš perėjimo vietų į žiemojimo regionus. Šis procesas, susiformavęs per dešimtis milijonų metų, yra prisitaikymas prie kintančio klimato ir leidžia paukščiams optimaliai išnaudoti buveines bei maisto išteklius. Klimato kaita daro įtaką migracijos pobūdžiui, atstumams, laikui, kryptims ir keliams, o migruojančių rūšių skaičius didėja nuo pusiaujo ašigalių link.
Migracijos Mechanizmai ir Orientacija
Paukščių migracija yra genetiškai nulemta, tačiau aplinkos sąlygos ją veikia. Vieni paukščiai keliauja tik dieną, kiti - tik naktį, o kai kurie skrenda ir dieną, ir naktį. Aukštis, kuriame migruoja paukščiai, taip pat skiriasi, kartais siekia net 9 km. Per dieną paukščiai gali įveikti nuo kelių dešimčių iki poros tūkstančių kilometrų.
Migracijų metu paukščiai orientuojasi pagal Saulę, žvaigždes, vietos orientyrus ir Žemės magnetinį lauką.
Migracijos Rekordininkai
Ilgauodegė žuvėdra įveikia didžiausius atstumus, skrisdama iš šiaurės per Ramųjį vandenyną arba palei Europos ir Afrikos pakrantes iki Antarkties jūrų, kartais pasiekdama net Indijos vandenyną. Į vieną pusę ji nuskrenda 16-19 tūkst. kilometrų. Šelmeninės kregždės ir baltieji gandrai įveikia mažesnius atstumus, pasiekdami Pietų Afriką iš Skandinavijos. Paukščiai, skrendantys virš ekologiškai nepalankių teritorijų, migruoja didžiausius atstumus, pavyzdžiui, maži sausumos žvirbliniai paukščiai migruoja virš Meksikos įlankos.
Kur Skrenda Lietuvos Paukščiai?
Dauguma Lietuvos paukščių žiemoti skrenda į Vakarų Europą ir Viduržemio jūros regiono šalis (varnėnai, dirviniai vieversiai, liepsnelės, pempės, įvairių rūšių strazdai). Kiti paukščiai migruoja iki Afrikos pusiaujo ar šio žemyno pietinės dalies, į Artimuosius Rytus ar Pietų Aziją (baltieji gandrai, čiurliai, gegutės, šelmeninės ir langinės kregždės).
Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis
Paukščių Įvairovė Lietuvoje
Lietuvoje aptikta 401 paukščių rūšis (iki 2020 m.), 21 a. 2 dešimtmetyje perėjo 225 paukščių rūšys (iš jų 16 rūšių labai retai), žiemojo 185 rūšys (84 rūšys retai). Nuo 20 a. antros pusės perinčių paukščių sudėtis keitėsi. Pradėjo perėti 31 nauja paukščių rūšis. Nuo 1985 m. plačiai paplito didysis kormoranas, šių paukščių labai padaugėjo (kormoraniniai). Didėja perinčių gulbių giesmininkių populiacija (gulbės). Pradėjo perėti ir daugėja pilkųjų žąsų ir urvinių ančių (urvinės antys). Nuo 1987 m. pradėjo perėti jūrinis erelis, 2003 m. perinčių porų buvo 80, pastaraisiais metais - iki 150. Nuo 1962 m. plačiau išplito paprastasis kiras, šiek tiek vėliau pradėjo perėti sidabrinis kiras (kiriniai). Nuo 1959 m. išplito ir pagausėjo pietinių purplelių (karveliniai).
Pagal keičiamą buvimo vietą skiriami sėslūs, klajūnai ir migruojantys paukščiai. Sėslūs paukščiai visus metus gyvena toje pačioje vietoje (naminis žvirblis, kuoduotoji zylė, bukutis, šarka, kurtinys, tetervinas, meletos, pietinis purplelis, naminė pelėda, didysis apuokas). Klajūnai paukščiai, išvedę vaikus, ieško palankesnių maitinimosi sąlygų, todėl klajoja įvairiomis kryptimis (kryžiasnapiai, didysis genys, kranklys, liputis, alksninukas, dagilis, geltonoji starta). Didelė dalis Lietuvos paukščių yra migruojantys, jie išskrenda žiemoti į kitas šalis ar net žemynus.
Tikrieji artimi migrantai skrenda žiemoti į Vakarų Europą (dauguma ančių ir kragų, pempė, kirai, dirvinis vieversys, kielės). Į Lietuvą migruojantys paukščiai parskrenda kovo mėnesį: paprastasis suopis (pirmoje mėnesio pusėje), varnėnas, erelis rėksnys, pempė, dirvinis vieversys (mėnesio viduryje), baltasis gandras, pilkasis garnys, gervė, didysis baublys, pilkoji žąsis, perkūno oželis, laukys, keršulis, paprastasis griciukas, baltoji kielė (antroje mėnesio pusėje); balandžio mėnesį: ausytasis kragas, nendrinė lingė, paprastoji raudonuodegė, slanka (pirmoje mėnesio pusėje), upinis kirlikas, upinė žuvėdra, gegutė, šelmeninė kregždė, žalioji pečialinda, geltonoji kielė (antroje mėnesio pusėje); gegužės mėnesį: čiurlys, žalvarnis, langinė kregždė, volungė, sodinė ir rudoji devynbalsės, didžioji krakšlė, griežlė, paprastoji medšarkė. Riba tarp sėslių, klajūnų ir migruojančių paukščių yra sąlygiška.
Didysis Baltasis Garnys - Retas Svečias
Didysis baltasis garnys (Ardea alba) - garninių šeimos gandrinis paukštis. Lietuvoje didysis baltasis garnys įrašytas į Raudonąją knygą 2007 m. ir nuo 2007 m. buvo priskirtas 4 (I) kategorijai. Didysis baltasis garnys paplitęs visame pasaulyje. Eurazijoje jo arealas driekiasi nuo pietinės Čekijos, Slovakijos ir Austrijos iki Ramiojo vandenyno, o šiaurėje siekia Dnepro, Dono, Volgos žemupius, Šiaurės Kazachstaną, Mongoliją bei Amūro vidurupį. Pietuose rūšis paplitusi iki okeaninių pakrančių, Irano, Mažosios Azijos ir Balkanų pusiasalio. Taip pat gyvena Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Australijoje, Zondo salose bei Naujojoje Zelandijoje.
Žiemoti šie paukščiai skrenda į pietines arealo dalis. Lietuvoje didysis baltasis garnys anksčiau buvo retas, pirmą kartą pastebėtas 1959 metais, tačiau perėti pradėjo tik 2006 metais. Šiandien jis yra įprastas Nemuno deltoje bei žuvininkystės tvenkiniuose, o kai kuriais metais paukščių sankaupose susitelkia net keli šimtai individų. Didžiausios grėsmės šiai rūšiai Lietuvoje kyla perėjimo vietose, nes dažnai jie peri greta pilkųjų garnių ir kormoranų kolonijų, kurios specialiai trikdomos. Be to, maitinimosi vietose - žuvininkystės ūkiuose - jie neretai yra baidomi kartu su pilkaisiais garniais ir kormoranais.
Taip pat skaitykite: Ką daryti viduriuojant?
Mėlyngurklė - Giesmininkė Su Mėlyna Gerkle
Mėlyngurklė (Luscinia svecica) - strazdinių šeimos žvirblinis paukštis. Į Lietuvos raudonąją knygą mėlyngurklė įrašyta 1989 m. ir nuo 1992 m. buvo priskirta 4 (I) kategorijai. Nuo 2019 m. Lietuvoje taikytos kategorijos buvo panaikintos ir pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) kategorijas, mėlyngurklė priskirta DD kategorijai. Mėlyngurklė yra plačiai paplitusi Eurazijoje - jos arealas driekiasi nuo Portugalijos ir Norvegijos vakaruose iki Beringo sąsiaurio rytuose. Neaptinkama tik šiaurinėje azijinės Rusijos dalyje. Pietuose paplitimas yra fragmentiškas, ypač Pietų ir Vakarų Europoje. Mėlyngurklės populiacijai grėsmę kelia hidrologinio režimo pokyčiai, ypač vandens lygio mažėjimas. Taip pat buveinių kokybę gali neigiamai paveikti augalijos pokyčiai - užaugimas nendrėmis, krūmynų sutankėjimas.
Paukščių Stebėjimas Lietuvoje
Lapkritis yra idealus metas stebėti tuos paukščius, kurie į Lietuvą atklysta iš šiaurės - Arkties salų ir tundrų. Vėlyvas ruduo ir pirmosios žiemos dienos mūsų platumose, kol žemės dar nesukaustė įšalas, o vandens telkinių neužtraukė ledas, šiauriečiams paukščiams atrodo lyg tropikai. Jie čia leidžiasi ilsėtis, maitintis ir dažnai užsibūna iki pirmųjų didelių šalčių. Kaunas ir žiemą išlieka geriausia vieta paukščiams stebėti. Žemiau hidroelektrinės esanti Nemuno atkarpa neužšąla, tad ten susitelkia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių žiemojančių vandens paukščių.
Patarimai Lesinantiems Paukščius
Nereikėtų šių paukščių lesinti per anksti, kol nepradeda spausti šaltukas. Paukščius patartina lesinti natūraliomis grūdinėmis kultūromis, tinka ir smulkintos daržovės. Lesalą reikia pilti į vandenį, seklumoje, maždaug 5 cm gylyje. Ventės rage galima gėrėtis spalvinga gamta, neaprėpiamais vandenų plotais ir dar į pietus besiruošiančiais paukščių pulkais. Migruojantys paukščiai - vienas iš gražiausių reginių rudenį pamaryje. Sparnuotų migrantų šiemet ypač daug, džiaugiasi gamtininkai. Vasara kaip reta buvo šilta ir palanki auginti jauniklius.
Zylės (juodosios, didžiosios, pilkosios), nykštukai, pečialindos, liepsnelės, kregždės, kikiliai masiškai pakliūva į tinklus Ventės rago ornitologinėje stotyje, kur prieš kelionę paukšteliams užsegamas žiedelis. Į stotį atklysta ir daug „užsieniečių“ su žiedeliais įvairiomis kalbomis. O Rusnės, Mingės, Kuršių marių vandenys ir padangė mirga, klega nuo paukščių gausybės: vieni rikiuojasi skrydžiui, kiti dar tik ruošiasi, treti jau skrenda… Smagu išlydėti, žinant, kad tikrai sugrįš į gimtuosius vandenis.
Ornitologinės stoties vadovas Vytauto Jusys teigia, jog paukščių balsai pamaryje aidi iki pat lapkričio pradžios, nors masinė migracija prasidėjo gana anksti - tik prasidėjus rugsėjui. „Paprastai migracijos pikas būna antroje rugsėjo pusėje, šiemet paukščiai išvykimą į šiltus kraštus paankstino. Ar tai reiškia šaltesnę žiemą? Galbūt. Iki lapkričio, rimtesnio atšalimo, mariose pasiliko gervės, baltieji garniai, kormoranai. Laukiai irgi lūkuriuoja, negali skristi, jie pamario atvašynuose laikysis dietos, kol numes svorio ir galės pakilti. Todėl pabaidyti laivo ne skrenda, o visu pulku bėga vandeniu“, - sakė V. Jusys.
Taip pat skaitykite: Nereceptinių vaistų gidas
O paukščių palydos prasideda anksti - nuo birželio pradžios, ir pirmieji Lietuvą palieka varnėnai, kurie ilgam žiemojimui skrenda į Vokietiją. „Varnėnų šiemet į tinklus pagavom mažai, tik 6000, o pernai - 28 000. Tačiau kitų sparnuočių - ištisi pulkai, vos spėjame žieduoti. Šiemet - geriausi metai net nuo 1929-ųjų. Rugsėjį buvo labai daug paukščių, spalį praskrido dar daugiau. Per dieną vidutiniškai pakliūdavo į tinklus apie 3000 paukščių, iki 20 rūšių atstovų. Būna dienų, kad ir 7000 sparnuočių suskrenda. Pusryčius valgome tik vakare, labai daug darbo, norint sužieduoti tiek migrantų“, - juokavo V. Jusys.
Iki spalio vidurio Ventės rago ornitologinėje stotyje, skaičiuojant nuo metų pradžios buvo sužieduota per 91 000 sparnuočių, 140 paukščių rūšių atstovų. Ornitologams padeda daug savanorių: štai viena paauglė mergaitė, įsimylėjusi paukščius, atvažiuoja su tėvais kas savaitgalį net iš Vilniaus. Ji vikriai gaudo iš tinklo paukštelius, deda į krepšelį ir neša uždėti žiedelį. O spalio 19 d. į Ventės rago tinklus pirmą kartą pakliuvo reta viešnia - liepsnotoji pelėda (Tyto alba). Liepsnotąją pelėdą nuo kitų pelėdų galima atskirti iš skruostų, kurie primena širdies formą ir yra balti bei truputį dėmėti.
Ventės rago stoties lankytojai labai mėgsta pabendrauti su ornitologu V. Jusiu, kuris šmaikščiai atsako į smalsuolių klausimus, leidžia rankose palaikyti ir paleisti į kelionę ką tik sužieduotą paukštelį. Štai jo klausia, ar pats mažiausias paukštelis nykštukas nuskrenda į Egiptą? V. Jusys juokauja: toliausiai nykštuką vėjas nupučiąs iki Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos. O gandrai ar peri kiaušinius Afrikoje? Ne, neperi, tais reikalais užsiima tik namuose, šmaikštauja ornitologas. Gandrai migruoja siauru koridoriumi per Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją, Izraelį iki Pietų Afrikos.
Ten jiems šilta, tačiau aplink tyko pavojai: medžioja plėšrūnai, gaudo maistui ir žmonės. Beje, mūsų sparnuočiams, ypač mažiems paukšteliams - lakštingaloms, devynbalsėms ir kitiems, nesaugu ir šiltose Europos šalyse, kai kuriose jų nuo seno yra tradicija juos gaudyti maistui. Labai liūdna, bet po ilgos kelionės iš šiaurės atskridusius paukštelius Viduržiemio jūros šalyse, ypač Maltoje, Italijoje, Prancūzijoje pasitinka šūviai, spąstai.
V. Jusys užstoja ir mūsiškius kormoranus, kurie esą niokoja miškus, išgaudo visą žuvį, jos nebelieka žvejams. „Mažiau jūs klausykite tų kalbų. Dievas tokius juos sutvėrė, valgyti ir jiems reikia. Kormoranai išgaudo menkavertes, silpnas žuvis. Ar žmonėms taip trūksta žuvies parduotuvėse, kad paukščiams gaili? Arba štai grįžta namo kregždutės, ieško gimtojo tvarto pastogės, o to tvarto jau ir nebėra. Tada įsikuria daugiabučio balkone. Skambina man moteriškė, sako, kregždė lizdą balkone susisuko, teršia išmatomis. O aš jai - ponia, tas paukštelis per visus metus tik tiek „padaro“, kiek jūs per dieną“, - ir šmaikštavo, ir stebėjosi paukščių mylėtojas.
Nerimą Keliančios Tendencijos
Regis, rudeninės paukščių migracijos subtilybės turėtų dominti tik ornitologus, tačiau „Vakarų ekspresui“ pakalbinus patį arti 40 metų Ventėje sparnuočius žieduojantį V.Jusį ėmė aiškėti nerimą keliančios tendencijos.
„Per visą savo karjerą neprisimenu metų, kuomet didžioji paukščių migracija pasibaigtų taip anksti. Ornitologinėje stotyje dirbu nuo 1981 metų. Pernai spalį sužiedavome apie 60 tūkst. migruojančių paukščių, o šiemet - tik 11 tūkst. Tokios tendencijos priežasčių esama keletas, tačiau esminė ir svarbiausia: Lietuvoje, kaip ir visame mūsų regione, mažėja sparnuočių. Intensyvus ir vis besiplečiantis žemės ūkis daro įtaką. Aplinkos tarša. Šis ruduo labai akivaizdžiai parodė, jog su mūsų aplinka nėra viskas gerai“, - komentavo ornitologas.
Prieš dvejetą metų, rudenį, paukščių žieduotojai Ventės rage galėjo džiaugtis istoriniu įvykiu: per šį migracijos sezoną buvo sužieduotas rekordinis nuo pat 1929 metų, kai ši stotis buvo įkurta, sparnuočių skaičius.„Tiek paukščių per vieną migracijos sezoną dar niekada nebuvome sugavę: spalio antrojoje dekadoje turėjome 116 tūkst. sužieduotų sparnuočių. Ir šis skaičius didėjo. Gaudykles išmontavome tik lapkritį. Labai įdomūs metai, nes vienų rūšių sumažėjo, o kitų - gerokai padaugėjo“, - pasakojo V.Jusys. 2018-aisiais buvo viršytas ankstesnis 105 tūkst. sužieduotų paukščių rekordas, užfiksuotas 2003-iaisiais. 100 tūkst. sužieduota 2002 metais. Šiemet - visiškai kitokios tendencijos.„Pirmiausiai, šiemet labai anksti prasidėjo paukščių migracija: jau birželį ėmė migruoti varnėnai. Kitas dalykas - ankstesniais metais spalio antrojoje pusėje mes sužieduodavome tūkstantį paukščių per dieną, o dabar belikę „trupiniai“: į tinklus įkliūva vos keli šimtai. Net lapkričio mėnesį anksčiau sužieduodavome per tūkstantį sparnuočių. Dabar galima jau konstatuoti, jog didžioji paukščių migracija baigėsi. Pernai sužiedavome 130 tūkst. paukščių: vien rugsėjį - 30 tūkst., o spalį - 60 tūkst. Šiemet rugsėjį - 15 tūkst., spalį - 11 tūkst. Šios tendencijos kelia įvairių minčių“, - tikino V.Jusys.
Sparnuočių Mažėjimo Priežastys
Anot jo, specialistai kelia versiją, jog tiesiog ėmė drastiškai mažėti sparnuočių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione.„Jūs atkreipkite dėmesį į vieną smulkmeną: seniau vasarą važiuojančio automobilio priekinis stiklas būdavęs nusėtas uodais ir nespėdavai jungti valytuvų, o dabar nieko panašaus nebėra. Priežastis - vis intensyvėjantis žemės ūkis ir naudojami įvairiausi chemikalai. Tad mažėjant vabzdžių populiacijai ima trūkti maisto ir paukščiams. Kuo mažiau maisto, tuo mažiau paukščių mūsų kraštuose peri. Kitas dalykas - nykstančios natūralios sparnuočių veisimosi buveinės. Kertami miškai, laukai šimtais hektarų užsėjami rapsais, iškertami pakelių krūmynai, pakelės nušienaujamos. Modernizuojant žemės ūkius, statant naujus pastatus, griaunant tvartus taip pat naikinamos buvusios plunksnuočių perėjimo vietos“, - teigė ornitologas. Jis užsiminė ir apie galimą natūralią priežastį, kodėl šiemet į Ventėje išstatytus tinklus bei gaudykles pakliuvo mažiau migrantų.„Gal ir vėjas nepalankus vyravo. Mums palankus pietvakarių-pietų vėjas, nes tada paukščiai lekia į tinklus. O jei vėjo kryptis kitokia, jie atskrenda iki Ventės švyturio ir nulekia į Rusnę“, - svarstė gamtininkas.
Klimato Kaita Ir Paukščių Elgesys
Paklaustas, ar pastebi sparnuočių elgesyje kokių nors pokyčių, tendencijų dėl globalinio klimato atšilimo, ornitologas žodžių į vatą nevyniojo. „Žinoma. Šaltų žiemų nebeturime. Prieš keliolika ar keliasdešimt metų išvysti varnėnus žiemą buvo tikra sensacija, o dabar - normalu. Kitas dalykas - vis dažniau Lietuvą, kaip žiemojimo vietą, pasirenka migrantai iš šiaurės. Tai irgi byloja apie klimato pokyčius“, - teigė jis.
Juodkrantėje sparnuočius žieduojanti Ligita Pareigienė „Vakarų ekspresui“ sakė pritarianti kolegos iš Ventės įžvalgoms.„Pas mus, Juodkrantėje, yra tokia specifika: čia labai dažnai į tinklus įkliūva ir sužieduojami mažieji apuokai. Tai - migrantai iš šiaurės: Suomijos, Latvijos. Pernai rudenį sužiedavome per 100 šių pelėdinių paukščių, o šiemet - vos apie 40. Priežastys? Manau, kad tai susiję su klimato atšilimu. Galimai apuokai nebeturi poreikio migruoti į pietus, nes ir gimtinėje žiemą jiems gerai. Ir tikrai galiu pasakyti, jog ta migruojančių sparnuočių mažėjimo tendencija yra tikra, o ne tik prielaidos. Šiuos faktus regime ir Juodkrantėje“, - teigė pokalbininkė.
Kuršių Nerija - Paukščių Greitkelis
Ornitologai pažymi, jog migruojantiems paukščiams Lietuvos pajūris yra tarsi dangaus greitkelis. Patraukę iš šiaurės pietų link, prie Klaipėdos jie pasiskirsto: trečdalis skrenda per Ventės ragą, o net du trečdaliai - per Kuršių neriją. Šie srautai dažniausiai susijungia Karaliaučiaus srityje, prie pirmosios pasaulyje paukščių žiedavimo stoties Rybačio (Rasytės) kaimelyje. Danguje virš jūros, kopų nenutrūkstamai teka tiršta paukščių upė: apskaičiuota, kad per dieną virš Kuršių nerijos gali praskristi net apie 3 mln. sparnuočių. Norint išvysti šį vaizdą būtina žinoti ir tai, kad paukščiai aktyviausiai skrenda nuo 8 iki 13 valandos. Beje, turi būti giedra ir pūsti pietų, pietvakarių krypčių vėjai.
Vos pusvalandis kelio nuo Vilniaus ir jau atsiduriame įspūdingame Rūdininkų girios, pamerkiais besidriekiančių Paluknio pievų, Papio ežero ir Baltosios Vokės žuvininkystės tvenkinių bei durpyno komplekse. Kai saulė ima krypti vakarop, virš Žuvinto ežero pasirodo gervės. Iš pradžių viena virtinė, vėliau - dvi, trys, keturios, kol galiausiai padangę pripildo būriai ilgakaklių. Artėjant vakarui jos iš aplinkinių laukų skrenda į Žuvinto pelkę nakvoti. Reginys, kai gervės skrodžia dangų, o jų trimitai užpildo erdvę rudeniška melancholija, nepalieka abejingų.
Migracijos Stebėjimo Vietos Lietuvoje
- Ventės ragas
- Kuršių nerija
- Žuvinto ežeras
- Nemuno delta
Paukščių Migracija Skaičiais
| Metai | Sužieduotų paukščių skaičius Ventės rage (spalį) |
|---|---|
| Pernai | Apie 60,000 |
| Šiemet | Tik 11,000 |
Kiti Migracijos Aspektai
Jau antroje vasaros pusėje pamario gyventojai gali pamatyti pirmuosius migrantus - tilvikus ir žuvėdras. Tada pas mus atsiranda visokios plėšriosios žuvėdros, riestasnapiai, juodkrūčiai, islandiniai bėgikai. Liepos gale jų dar daugiau atsiranda, o rugpjūčio pradžioje išvis pasipila kaip iš gausybės rago. Daugiausia jų galima pamatyti pajūryje, besiknisinėjančių po išmestą dumblą. Su tilvikais paprastai laikosi ir įvairiausios ne vietinės poliarinės ir margasnapės žuvėdros.
Jei kalbėsime apie ilgai skraidančius migrantus, miesto žmonėms gerai žinomi padangių triukšmadariai - čiurliai. Ir staiga, vienu metu rugpjūčio viduryje, tas triukšmas dingsta. Daugeliui pastabesnių žmonių būtent čiurlių dingimas yra pirmasis rudens pranašas.
Kregždžių migracija irgi prasidėjusi. Dalis paukščių, jau patraukė toliau. Dalis dar būriuojasi ir naktimis skrenda tūpti į nendrynus. Įspūdingiausi turbūt yra urvinių kregždžių susirinkimai Rusnėje.
Taigi pirmi iš mūsų bėga įvairiausi vabzdžialesiai - gegutės, volungės, devynbalsės, nendrinukės, žiogeliai, pečialindos, musinukės. Artėjantį rudenį jaučia ne tik žmogus, bet ir gamta. Ornitologai praneša, kad iš Lietuvos jau traukiasi pirmieji paukščiai migrantai.
Paukščių migracijos - natūralus, gamtinių priežasčių lemiamas didelės dalies paukščių skridimas į šiltesnius kraštus rudenį ir sugrįžimas pavasarį. Paukščių migracijas stebi ir tiria ornitologai savo stotyse. Viena jų veikia ir Ventės rage, kurioje paukščiai yra žieduojami. Paukščių migracijos yra rudeninės (kai sparnuočiai skrenda žiemoti į šiltus kraštus) ir pavasarinės (kai paukščiai grįžta į Lietuvą perėti ir praleisti šiltojo metų sezono).
Kodėl Paukščiai Išskrenda?
Ornitologai aiškina, sparnuočiai palieka Lietuvą dėl maisto trūkumo. Anot specialistų, ne visi paukščiai bijo šalčio, o ir žiemos Lietuvoje nebėra tokios šaltos kaip prieš kelis dešimtmečius, tačiau sparnuočiai negali išgyventi be maisto, pavyzdžiui, vabzdžių, kurių žiemą gamtoje nėra.
Didžioji dalis paukščių jau išskrido Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistas Remigijus Karpuška, kalbėdamas apie paukščių rudeninę migraciją, yra išskyręs vieną labai svarbią datą - rugpjūčio 24 dieną, kuri jau nuo senų laikų žymi paukščių migracijos pradžią. „Štai rudeniop teturime išskirtą tik vieną su paukščiais susijusią datą - rugpjūčio 24-ąją, šv. Baltramiejaus, arba Gandrų išskridimo, dieną. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai - jau artėjančio rudens pranašai. Tai reiškia, kad netrukus danguje išvysime išskrendančių žąsų būrius, išgirsime su gimtosiomis pelkėmis ir pievomis atsisveikinančių gervių trimitus. Kiekvienais metais mes pasitinkame parskrendančius sparnuočius ir į tolimą kelionę išlydime išskrendančius“, - labai poetiškai sparnuočių keliones apibūdino R. Karpuška.
Jau 41 metus paukščius žieduojantis Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys GRYNAS.lt pasakoja, kad iš mūsų šalies intensyviai išskrenda didžioji dalis mums pažįstamų paukščių. Tarp jų - ir baltieji gandrai. Pastarųjų, anot ornitologo, likę tik pavieniai. „Šiomis dienomis kaip tik prasidėjo šiaurinių pilkųjų zylių, juodųjų zylių, o vėliau didžiųjų, mėlynųjų zylių migracija. Vėliau, spalio antroje pusėje, išskrenda įvairūs grūdlesiai. Dalis mūsų gandrų jau irgi yra Turkijoje. Lietuvoje likusi tik viena kita lakštingala, didžioji dalis jų jau taip pat šiltuosiuose kraštuose“, - vardija V. Jusys.
Pašnekovas tęsia, kad Lietuvos paukščiai pasiskirsto po Pietų Europą, Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus. Europoje švelnėjant žiemoms, kai kurie sparnuočiai žiemoja visai šalia - Lenkijoje. Ornitologas pažymi, kad paukščių migracijos keliai susiklostė evoliucijos eigoje.
tags: #kokie #paukščiai #migruoja #į #pietus