Kokia mėsa galima duoti šuniui: išsamus vadovas
Didžiojoje Britanijoje neseniai pasibaigė teismo procesai, kuriuose šunys "laimėjo" prieš šeimininkus, tiksliau, teisėjai nuvirkdė šeimininkus, nes šie per daug mylėjo savo augintinius - be saiko šėrė. Šunų mityba yra svarbus aspektas, užtikrinantis jų sveikatą, laimę ir energiją. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia mėsa tinkamiausia šunims, kokie yra skirtingi mitybos principai ir ko reikėtų vengti šeriant savo augintinį.
Mėsos svarba šunų mityboje
Šuo yra mėsėdis, todėl jo „meniu“ pagrindą turi sudaryti mėsa. Per dieną šuniui reikia apie 20 g mėsos vienam kilogramui jo svorio. Pavyzdžiui, jei anglų kokerspanielis sveria 12 kg, jam reikia 240 g mėsos. Geriausia mėsa šunims - jautiena ir paukštiena. Šiaurės šunys nuolat šeriami žalia riebia žuvimi, ruoniena - kinkinių šunų kasdienė duona. Tačiau svarbu atsižvelgti į šuns gyvenimo būdą ir energijos poreikius. Mūsų kambariniai šuniukai, užėdę riebios žalios žuvies, iškart sunegaluotų. Mūsiškiams tinka jūros žuvis (jūros lydeka, ledjuvė, strimelės), bet patartina ją apšutinti verdančiu vandeniu.
Maitinimo principai: nuo sauso ėdalo iki BARF
Kad mums nereikėtų sukti galvos, o šunų meniu būtų visavertis, turėtume padėkoti anglui Charliui Cruft, kuris su bičiuliu atidarė šunų sausainių kepyklėlę. Šunų sausainiai netrukus tapo sausu ėdalu. Šunų mityba dažniausiai skirstoma į paruošto maisto šėrimą (sausas ėdalas ir konservuoti gaminiai) bei mitybą pagal RAW arba BARF principus.
Sausas ėdalas
Nesukdami galvos ir pasitikėdami pono Cruft‘o išradimu, galime šerti savo augintinius sausu ėdalu. Toks ėdalas taupo mūsų laiką, jis negenda, ypač patogus karštuoju metų laiku. Tik nepatartina rinktis pigiausio, nes prisieis dar pirkti ir maisto papildų. Renkantis sausą pašarą šunims labai svarbu atkreipti dėmesį į jo sudėti. Skirtingų klasių pašarai rodo mėsos ir grūdų bei kitų priedų santykį. Kuo didesnis mėsos kiekis sausame pašare, tuo aukštesnės klasės pašaras bus. Geriausia rinktis super premium ar premium klasės pašarą. Taip pat svarbu atkreipti kokios mėsos pagrindu pašaras yra pagamintas.
Jeigu prisieina keisti sauso ėdalo rūšį, tai daroma laipsniškai, palengva. Patyrę kinologai apie ėdalo vertę sako paprastai ir aiškiai: jeigu šuo pakrovė tokią pat krūvą, kokią suėdė, ėdalas nieko vertas. Kartais šunų mylėtojai įberia sauso ėdalo į košę manydami, kad šuo bus sotesnis. Jie klysta. Šiuo atveju sumažėja būtinas mėsos kiekis.
Taip pat skaitykite: Duonos apžvalga
RAW ir BARF mityba
RAW - tai mityba, kuomet šuo šeriamas tik žalia mėsa. BARF mityba (Biologically Appropriate Raw Food) principu į racioną įtraukiama ne tik žalia mėsa, bet ir daržovės, uogos ir vaisiai. RAW šunų mityba mūsų keturkojus gražina į jų protėvių laikus, kai bandoma atkartoti vilkų mitybą gamtoje. RAW mitybos principai, tai šuns šėrimas mėsa ir jos subproduktais.
Didžiausias RAW šunų mitybos minusas - „mėsos sindromas“ (kalcio trūkumas). Dėl to labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tokio tipo mitybą turi sudaryti 80 proc. mėsos (įskaitant kai kuriuos subproduktus, tokius kaip širdis), 10 proc. organų (subproduktų, kurių pusę sudaro kepenys), 10 proc. Renkantis RAW šunų mitybos principą taip pat labai svarbu užtikrinti baltymų, angliavandenių, riebalų bei mikro ir makro elementų kiekį kasdienybėje.
BARF šunų mitybos gamintojai dienos normą nurodo kaip ir sauso pašaro gamintojai pagal šuns amžių, svorį bei aktyvumą ant pakuotės.
Mišrus šėrimas
Daug veterinarijos gydytojų palaiko mišrų šėrimą. Svarbu atsiminti, kad net tos pačios veislės šunys gali turėti skirtingų poreikių, todėl, kas tinka vienam - nebūtinai tiks kitam. Tai ypač svarbu atsiminti, jei pasirinktos veislės šuo linkęs į alergijas, turi žarnyno problemų, dalyvauja profesionaliame sporte ar kita.
Ką dar galima duoti šuniui?
Šunims tinka varškė, rūgpienis, sūris. Grynas pienas - ne (organizmas nepasisavina laktozės).
Taip pat skaitykite: Orkaitėje keptos dešrelės: receptai
Dažnai šeimininkai mano, jog ėsdamas vaisius ir daržoves augintinis gaus „gyvų“ vitaminų. Todėl duoda trintų morkų su aliejumi, o šuniui „vienodai rodo“. Jo organizmas nesintetina vitamino A iš karotino. Šunims taip pat nesvarbu, ar jų ėdale yra vitamino C, nes šis sintetinamas jų pačių kepenyse. Daržovės jiems reikalingos tik kaip ląstelienos šaltinis, kad geriau veiktų žarnynas. Pačios ląstelienos jų organizmas nesuvirškina. Dauguma šunų mielai ragauja obuolių, kriaušių, moliūgų ar svogūnų, bet tai neturi tapti pagrindiniu ėdalu. Mėgsta ir žalius kiaušinius, bet sunkiai suvirškina baltymus (naudingesnis - trynys). Kiaušinio lukšto kaip kalcio šaltinio nauda labai menka, neverta jo duoti. Šunims naudingas aliejus, o ypač nerafinuotas.
Jogurtas - tai puikus kalcio ir baltymų šaltinis. Atminkite, kad šuniui galite duoti tik neriebaus, be cukraus ir kitų priedų (pavyzdžiui, uogienės) jogurto. Geriausia, jei tai būtų natūralus jogurtas, kuriame yra gyvųjų bakterijų. Jei jūsų šuo linkęs nutukti, rinkitės tą jogurtą, kuriame nėra riebalų.
Lašiša - tai maisto produktas, kurį dievina bene visi šunys. Jei sumanėte duoti šuniui lašišos, venkite termiškai neapdorotos, mat žuvyje gali būti mirtinai pavojingų parazitų. Omega-3 rūgščių turtinga lašiša suteks šuns kailiui nepaprasto tvirtumo ir blizgumo.
Kiaušiniuose esantys baltymai - būtini jūsų šuniui. Be to, kiaušiniuose yra vitamino B2 ir seleno. Į įprastą šuns maistą retsykiais galite įdėti virto kiaušinio. Termiškai neapdoroto kiaušinio baltymai gali sukelti biotino trūkumą organizme, bei užkrėsti parazitais.
Liesa mėsa - jautiena, vištiena ir kt. puikiai tiks kone kiekvienam šuniui. Svarbu, kad mėsa būtų be riebalų ar prieskonių (pvz.: rūkyta kiaulienos šoninė - prastas pasirinkimas). Liesa mėsa turi daug kokybiškų baltymų, reikalingų šuns raumenims. Mėsoje gausu B grupės vitaminų.
Taip pat skaitykite: Ekologiškos mėsos standartai
Kepenys yra ne tik skanus, bet ir sveikas skanėstas šunims. Vištienos, jautienos ar kiaulienos kepenyse gausi vitaminų A, B ir K. Be to, kepenyse gausu geležies. Atminkite, kad per didelis kiekis kepenų jūsų šuniui gali būti toksiškas dėl didelės vitamino A koncentracijos.
Grūdėta varškė lengvai virškinama ir turi daug baltymų, tad tai puikus produktas šuniui, kuriam reikia daugiau baltymų. Atminkite, kad grūdėta varškė - tai pieno produktas. Ne visi šunys toleruoja pieno produktus, tad pirmą karta duodami šuniui grūdėtos varškės apsiribokite nedideliu kiekiu.
Nors alaus mielės - tai grybai, kurie nepriskiriami nei prie gyvulinės, nei prie augalinės kilmės produktų, drąsiai duokite savo šuniui. Alaus mielės - tai šalutinis produktas, likęs nuo alaus gamybos proceso. Tai puikus B grupės vitaminų šaltinis. Be to, šunims labai patinka jų skonis. Tik nesumaišykite - šuniui jokiu būdu negalima duoti kepimo mielių. Atminkite, kad alaus mielės žadina šuns apetitą.
Žinokite, kad šie išvardinti produktai neturėtų pakeisti įprastos šuns mitybos. Kai kurie maisto produktai turi didelę vitaminų ir mineralų koncentraciją .
Ko negalima duoti šuniui?
Yra produktų, kurie augintinį gali susargdinti ar net nugalabyti.
Šunims negalima duoti paukštienos kaulų. Apskritai, aštrūs žali kaulai pavojingi jų sveikatai.
Daugelis šeimininkų nesusimasto, kad šuns ir žmogaus virškinamasis traktas skiriasi ir tai kas tinka žmonėms, gali būti netinkama arba net nuodinga šunims.
Daugeliui šunų pieno produktai dažniausiai sukelia vėmimą ir viduriavimą dėl juose esančios laktozės. Veterinarijos gydytojai pataria vengti riebių pieno produktų šunų mityboje, nes riebus maistas gali sukelti kepenų bei kasos problemas įvairaus amžiaus šunims.
„Plikų“ ar virtų kaulų, ypač atraminių, be mėsos neduokite niekada - nuo jų dėvisi dantys, dauguma kaulų skyla skeveldriškai ir gali pažeisti šuns burnos gleivinę ar virškinamąjį traktą.
Taip pat neduokite produktų, kurie šuniukams yra žalingi (pvz., vynuogių, avokadų ir brokolių).
Neduokite savo augintiniui atliekų ar maisto gabaliukų nuo stalo. Tokiame maiste gali būti daug riebalų, termiškai apdorotų kaulų, prieskonių, druskos. Saldumynai mažina apetitą, sukelia nutukimą, diabetą, nervingumą, kenkia dantims ir akims - pastarosios pradeda ašaroti, gali išsivystyti katarakta. Rūkytas maistas tiek mažiems šuniukams, tiek dideliems šunims - nuodai. Kaip ir patys nevalgote sugedusio, supelijusio maisto, taip jo negalima duoti ir šunims.
Negerai duoti savo šuniui žvėrienos. Šio tipo mėsos geriau vengti, nes šernai gali pernešti įvairias ligas.
Mitas apie agresiją ir žalią mėsą
Yra nuomonė, kad medžiokliniam šuniui negalima duoti žalios mėsos, greičiausiai susijusi su medžiotojų bendruomenėje sklandančiu įsitikinimu, esą sumedžiotą žvėrį radęs šuo jo neparodys šeimininkui, o sėdės prie jo ir vaišinsis. Arba atvirkščiai - eidamas į medžioklę klausys ne komandų, o savo pilvo. Tačiau čia būtina pasakyti, kad dauguma medžiotojų žino, jog toks požiūris nėra teisingas, nes šuo medžioti yra mokomas ir supranta, kad maistą gaus kaip atlygį už gerą darbą. Taip pat 90 proc. šunų atsisakys ėsti šiltą, ką tik sumedžiotą gyvūną ir pirmenybę teiks pirma užšaldytai šviežiai mėsai.
Absoliutus mitas, kad šuo, šeriamas šviežia mėsa, užaugs piktas. Lygiai taip pat absurdiška, kad šuo bus piktas, jei jo varde bus raidė R… Yra nuomonė, kad medžioklinį šunį šerti tik sausu ėdalu yra teisinga. Žinant, kad šuo genetiškai kilęs iš vilko, kas gali būti geriau nei žalia mėsa? Iš esmės šuns racione nėra nieko geresnio už šviežią mėsą. Klausimas, kaip ji pradedama duoti ir kaip šuo kreipiamas ėsti mėsą.
Mityba šuniukams
Su mažuoju keturkoju draugu į jūsų namus atkeliauja ne tik džiaugsmas ir žaidimai, bet ir didelė atsakomybė - išauginti sveiką, stiprų ir laimingą šunį. Viskas prasideda nuo tinkamos mažo šuniuko mitybos. Kaip ir mažiems vaikams neduotumėte bet kokio maisto, taip ir maistas šunims turi būti parenkamas itin atidžiai, kad užtikrintų sparčiam augimui būtinas maistines medžiagas ir pakankamą energijos kiekį.
Jauni šuniukai greitai auga ir vystosi, todėl nenustebkite, jeigu jūsų mažasis keturkojis draugas suės didesnę maisto šunims porciją nei kaimynų suaugęs šuo. Mažyliams, kurie auga, turi būti užtikrintas reikiamas maistinių medžiagų kiekis. Jie yra judrūs, nori žaisti, daug miega, ilsisi. Tam jie turi turėti daug energijos ir jėgų. Svarbiausias energijos šaltinis - riebalai. Taip pat reikalingi baltymai, vitaminai, mineralai.
Šuo iki vienerių metų amžiaus yra laikomas dar nesuaugusiu šunimi. Nuo vienerių metų - jau suaugusiu šunimi. Pirmaisiais gyvenimo metais sparčiai augančiam šuniukui su maistu svarbu duoti pakankamai statybinės medžiagos - baltymų. Mėsa neturėtų būti per riebi, pradžiai geriausiai tinka žalia vištiena, neriebi aviena ar jautiena, vėliau įtraukiant ir kitas maisto rūšis. Neskubėkite tik maitinti lašiša, nes ji yra pati riebiausia, o riebalus skaidyti jaunam organizmui dar kiek sunkoka.
Augančiam šuniukui (iki metų amžiaus) kasdien reikėtų duoti po 50 g mėsos vienam svorio kilogramui. Suaugusiam šuniui per dieną reikėtų duoti mėsos kiekį, atitinkantį 2-3 proc. jo kūno masės.
Jeigu šuniuką šeriate natūraliai, t.y. pasirinkote BARF mitybą, jo racioną rekomenduojama praturtinti pieno produktais, daržovėmis ir vaisiais. Vertingiausias ir svarbiausias pieno produktas - kalciu praturtinta varškė, ją rekomenduojama duoti bent vieną kartą per savaitę. Galite parduotuvėje nusipirkti įprastos varškės ir papildomai į ją įdėti kalcio. Kalcis reikalingas augančio šuniuko kaulams ir dantims, raumenų ir nervų sistemos vystymuisi. Taip pat naudingas kefyras ar rūgpienis - padės šuniuko virškinimo sistemai. Pieno šuniukams rekomenduojama neduoti visai. Verta atminti, kad yra šuniukų, kurie netoleruoja laktozės, taigi stebėkite augintinį ir kaip jo organizmas reaguoja į pieno produktus.
Kad ėdalas būtų dar įvairesnis, į racioną galite įtraukti daržovių. Būtent daržovės, vaisiai ir uogos augančio šuniuko mitybą praturtina vitaminais. Papildykite mažojo augintinio racioną morkomis, kopūstais, moliūgu, burokėliais, špinatais, brokoliais, salieru, agurku. Jas duokite smulkiai pjaustytas ar trintas, virtas ar šviežias.
Morkos, žirniai, saldžiosios bulvės ir bananai - juose yra daug vitaminų, kalio, kuris yra naudingas šuns raumenims, inkstams, nervinei sistemai. Į mitybą taip pat galima įtraukti ir mėlynes, spanguoles, mangus, apelsinus, persikus, ananasus, kriaušes, braškes, arbūzą.
Kiaušiniai taip pat vertingas maisto produktas mažiems šuniukams. Su pieno produktais galima duoti žalius kiaušinių trynius. Taip pat racioną papildyti virtais kiaušiniais ar omletu. Per savaitę užteks 2-3 kiaušinių. Žalių baltymų reikėtų vengti.
Šuniukas iki 2-3 mėn. turėtų būti šeriamas 3-4 kartus per dieną. 4-5 mėn. sulaukęs keturkojis turėtų gauti ėsti jau tris kartus per dieną, o 6-8 mėn. šuniukas pamažu pereina prie suaugusio šuns maitinimo režimo ir turėtų būti šeriamas du kartus per dieną.
Maitinant augantį šuniuką, svarbu užtikrinti, kad jo mityba būtų subalansuota - augintinis gautų visų jam reikalingų ir naudingų medžiagų. Taip pat neduokite savo augintiniui atliekų ar maisto gabaliukų nuo stalo. Tokiame maiste gali būti daug riebalų, termiškai apdorotų kaulų, prieskonių, druskos. Saldumynai mažina apetitą, sukelia nutukimą, diabetą, nervingumą, kenkia dantims ir akims - pastarosios pradeda ašaroti, gali išsivystyti katarakta. Rūkytas maistas tiek mažiems šuniukams, tiek dideliems šunims - nuodai. Kaip ir patys nevalgote sugedusio, supelijusio maisto, taip jo negalima duoti ir šunims.
Šuniukui gali pakenkti ir „per didelė“ meilė, kai ji išreiškiama nenormuotomis porcijomis chaotišku maitinimo grafiku. Iš didelės meilės gali atsirasti tokios problemos kaip nutukimas, virškinimo sutrikimai. Atminkite, didžiausias jūsų meilės ir rūpesčio įrodymas - sveikas, laimingas ir energingas šuniukas.
tags: #kokia #mėsa #galima #duoti #šuniui