Odos bėrimai, pasireiškiantys kaip kiaušiniai ant kūno, gali būti įvairių priežasčių, nuo alerginių reakcijų iki infekcinių ligų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime dažniausias bėrimų priežastis, jų simptomus ir gydymo būdus, siekiant padėti jums geriau suprasti odos problemas ir priimti tinkamus sprendimus dėl gydymo.

Atopinis dermatitas: lėtinis odos uždegimas

Atopinis dermatitas, dar žinomas kaip neurodermitas arba atopinė egzema, yra lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. atvejų) ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Atopinio dermatito simptomai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo paciento amžiaus. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis. Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus. Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą.

Atopinis dermatitas ir alergijos

Atopinis dermatitas dažnai yra susijęs su alergijomis. Alergija yra stipri imuninė reakcija į aplinką. Odos bėrimai rodo, kad imuninė sistema į kažką reaguoja odoje. Tai, į ką reaguoja, gali būti alergenai, bet taip pat ir dirginančios medžiagos. Viena iš teorijų, kodėl žmogus tampa alergišku maistui, yra ta, kad oda nesveika: tarp odos ląstelių "plytų" "cementas" yra ištrupėjęs ir visi alergenai gali labai giliai įeiti į odą, kontaktuoti su imuninės sistemos ląstelėmis. Jos supranta, kad čia yra blogis, su kuriuo reikia kovoti. "Mušdamas" tą baltymą - maisto baltymą, kuris yra dulkėse ar kažkokį kitokį dalyką - imunitetas žudo ir aplinkines odos ląsteles. Už tai ir atsiranda bėrimai tose vietose, kuriose oda plona.

Per nesveiką odą gali išsivystyti ir alergijos. Atopinis dermatitas pirmasis pasirodo, o tada labai greitai atsiranda maisto alergijos, tokios kaip alergijos pienui ir kiaušiniams. Vėliau jos gali būti išaugamos, bet oda gali likti nesveika. Gali oda likti ir sveika, bet atsirasti kitos alergijos įkvepiamiems alergenams - dulkių erkėms, įvairioms žiedadulkėms ir pan. Alergija visada eina su atopoiniu dermatitu šalia, bet tai nėra vienintelis "kaltas" dalykas dėl ko taip atsitinka. Kuo vaikas mažesnis ir labiau išbertas, tuo didesnis šansas, kad ta alergija galėtų būti. Bet, kai žmogus auga, alergija gali būti visai kitokia dėl įkvepiamų alergenų ir tada šalia odos problemų bus nosies, astmos, bronchų problemos.

Atopinis dermatito gydymas ir priežiūra

Atopinis dermatito gydymas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Esant lengvai ligos formai, gydytojas skiria kremus ir tepalus. Dermatitas ant veido, rankų ar kitų kūno vietų ne tik sukelia estetinį diskomfortą, bet ir lėtai gyja. „Antėja laboratorija“ gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai gali padėti atrasti tinkamiausias odos priežiūros ir higienos priemones atopinės egzemos simptomams sušvelninti ir suvaldyti.

Taip pat skaitykite: Duonos apžvalga

Odos drėkinimas bent du kartus per dieną. Sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna.

Ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių nustatymas ir vengimas. Tai gali būti prakaitas, stresas, viršsvoris, muilai, plovikliai, dulkės, žiedadulkės. Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti. Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai.

Trumpesnis maudymasis vonioje ar duše. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią.

Tik švelnių muilų ir prausiklių naudojimas. Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius.

Atsargus odos šluostymas.

Taip pat skaitykite: Orkaitėje keptos dešrelės: receptai

Gausus vandens vartojimas.

Oro drėkintuvo naudojimas. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc.

Tinkamos oro temperatūros palaikymas.

Siekiant suvaldyti atopinį dermatitą, labai svarbu nustatyti, kas gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija. Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys. Jeigu Jums pasireiškė odos sausumas, niežulys ar kiti dermatito simptomai, apsilankykite „Antėja laboratorija“.

Vaiko pilvo bėrimai: priežastys ir ypatumai

Vaiko oda yra jautri neigiamam daugelio veiksnių poveikiui. Pilvo išbėrimas gali būti alergijos požymis arba įspėti apie besivystančią ligą, dažnai infekcinę. Ant pilvo atsiradę išbėrimai įgauna įvairių formų ir atspalvių: atsiranda dėmelių, šašelių ar pūslelių. Gana dažna pilvo jautrinimo priežastis yra alergija. Vaikai ne visada gerai toleruoja maistines medžiagas (pavyzdžiui, pieną, kiaušinius ar salierus). Labai dažnai raudonos dėmės ant pilvo atsiranda nuo tam tikrų kosmetikos ar skalbimo priemonių.

Taip pat skaitykite: Ekologiškos mėsos standartai

Kaip atrodo bėrimas?

Vaiko pilvo bėrimas dažnai kelia susirūpinimą tėvams, tačiau ne visada tai turėtų kelti nerimą. Jis atsiranda dėl daugelio priežasčių ir dažniausiai pasireiškia taip:

• neapibrėžtos formos raudonos dėmelės (dėmėtasis bėrimas);
• mažos pūslelės, aplink paraudusios, panašios į išbėrimą nudilginus (dilgėlinė);
• kieti maži šašai, pripildyti skysčio (papulinis bėrimas);
• kieti dideli šašai, pripildyti skysčio (vezikulinis bėrimas).

Kitos vaiko pilvo išbėrimo priežastys

Dažniausia vaiko pilvo išbėrimo priežastis yra alergija. Ją sukelia ore, maiste, cheminėse medžiagose esantys alergenai ir kai kurie vaistai. Alerginis bėrimas pasireiškia dilgėline ir sukelia niežulį. Vaikas neramus ir verkia. Gali pasireikšti ir papildomų simptomų: vėmimas, pykinimas, pilvo skausmas ar kosulys.

Kitos vaiko pilvo išbėrimo priežastys yra šios:

• bakterijų sukelti niežai;
• tymai - infekcinė liga, dar sukelianti karščiavimą, kosulį ir ilgainiui išplintanti į kitas kūno dalis. Kartais atsiranda net konjunktyvitas;
• vėjaraupiai, kurie pirmoje fazėje įgauna mažų pūslelių pavidalą, ilgainiui ligai progresuojant virsta didelėmis pūslėmis. Šiuo atveju, be bėrimo, karščiuojama, juntamas silpnumas ir galvos skausmas;
• virusų sukelta raudonukė. Be išbėrimo, padidėja limfmazgiai;
• skarlatina - infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos. Kartu pasireiškia karščiavimas, gerklės skausmas ir liežuvio apnašos.

Kūdikių pilvo išbėrimas

Kūdikių oda labai gležna ir ją gali lengvai paveikti odos pokyčius sukeliančios medžiagos. Pagrindinė kūdikio pilvo išbėrimo priežastis yra alergija. Tokie mažyliai dažnai kenčia nuo alergijos maisto baltymams. Pagrindinis kūdikio maistas yra pienas, o vaiko alergiją baltymams rodo aiškios pūslelės ant pilvo ir kitų kūno dalių. Alergiją sukelia ir augalų žiedadulkės bei namų dulkių erkutės. Spuogeliai ant kūdikio pilvo gali reikšti atopinį bėrimą - reakciją į tam tikrus alergenus. Atopinė oda labai sausa, pleiskanoja, po visą kūną išplinta papulės ir eriteminiai pažeidimai. Dažnas kūdikio odos pokytis - karštas pilvo bėrimas. Šie maži šašai pripildyti skaidraus skysčio. Jų atsiranda sušutus ir prakaitui užsilaikius prakaito liaukose. Išbėrimų ant kūdikio pilvuko atsiranda per trijų dienų karštinę. Ši liga dar vadinama ūmia eritema, o su dėmėmis ant pilvo ir liemens pasireiškia karščiavimas. Tokių pokyčių priežastis gali būti ir infekcinės ligos.

Tėvai turėtų stebėti vaiką, tikrinti jautrumo lygį ir kontroliuoti naujų pokyčių atsiradimą. Jeigu išbėrimą lydi kūdikio negalavimas, dirglumas ar vangumas, karščiavimas ar apetito stoka, dėl tokių pokyčių verta pasitarti su gydytoju.

Vaiko pilvo ir nugaros išbėrimas

Alerginių vaikų odos pokyčių atsiranda įvairiose kūno vietose. Kūdikių pilvo ir nugaros išbėrimai - būdingi naujagimių ir kūdikių sukaitimo požymiai. Šiose kūno vietose užsikimšusios prakaito liaukos dažniausiai sukelia odos pokyčių. Populiariajam tridieniui būdingas rausvas išbėrimas ant kūdikio pilvo ir šlaunų. Raudonukė pasireiškia raudonomis dėmėmis, tačiau ligai progresuojant alergija leidžiasi į apačią, bėrimų atsiranda ant kūdikio pilvuko ir kojų. Skarlatina pasireiškia raudonomis papulėmis, kurios pirmoje ligos stadijoje pasirodo ant dilbių, kirkšnių ir kaklo. Delnų, pėdų ir burnos ertmės ligos atveju ant minėtų kūno dalių atsiranda raudonų dėmių.

Kai nėra kitų bendrų požymių, vaiko šašelius ant pilvo ir nugaros pakanka iš pradžių tik stebėti. Jeigu pakitimai neišnyksta ir atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas, negalavimas, kosulys, būtina kreiptis į gydytoją.

Dėmės ant vaiko pilvo

Negalima nuvertinti odos pokyčių, ypač vaikų, nes jie ne visada gali tiksliai pasakyti, kaip jaučiasi. Raudonos dėmės ant vaiko pilvo yra ne tik dermatologinė problema, tai ir daugelio ligų simptomas. Dažniausiai jų atsiranda nuo alergijos ar infekcinių ligų. Mažos dėmės ilgainiui auga ir yra linkusios plėstis į didesnius židinius, o kartais pasklinda net po visą pilvą. Raudonos dėmelės ant kūdikio pilvuko, kurios atrodo kaip į kerpes panašūs sausi pažeidimai, yra būdingas atopinio dermatito simptomas. Dėmelės ant vaiko pilvo taip pat gali būti ūmios dilgėlinės simptomas. Tada dėmės tampa ryškiai raudonos spalvos, jos plačiai išplinta.

Alergija ant vaiko pilvo

Raudonas išbėrimas ant vaiko pilvo yra labai dažnas alergijos simptomas. Vaikų organizmas įvairiai reaguoja į maisto alergenus. Dilgėlinė ant vaiko pilvo yra viena lengvesnių alergijos rūšių. Ji pasižymi raudonomis dėmėmis, gana stipriai niežtinčiomis. Mažylio organizmas alergeną traktuoja kaip galimą grėsmę, dėl to gamina antikūnus. Jų pagrindinė užduotis - kovoti su jautrinančia medžiaga, o tai visada sukelia alerginę reakciją.

Populiariausi produktai, sukeliantys alergiją ant vaiko pilvo, yra šie:

• karvės pieno baltymai, labiausiai jautrinantys vaikus pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Bėgant laikui, alergijos simptomų dėl šios priežasties mažėja ir dažnai galop išnyksta;
• glitimas (grūdų baltymai), sukeliantis atopinį odos uždegimą, taip pat ant pilvo;
• vištos kiaušinių baltymai, sukeliantys dilgėlinę ant kūno;
• pomidorai;
• salierai;
• riešutai, kurie sukelia ne tik kontaktinę dilgėlinę, bet ir viršutinių kvėpavimo takų paburkimą.

Niežtintis bėrimas ant vaiko pilvo dažnai yra reakcija į naudojamą kosmetiką ar skalbimo miltelius. Labiausiai jautrinantys produktai yra kvapiosios medžiagos, esančios kosmetikoje, konservantai, plovikliai arba augalinės kilmės veiksniai. Šiuo metu dauguma šių medžiagų jau nebenaudojamos kūdikių priežiūros priemonėms gaminti, tačiau, atsiradus alerginei reakcijai, reikėtų šių priemonių atsisakyti ir ieškoti skirtų jautrios kūdikio odos priežiūrai. Odos priežiūra yra individualus dalykas ir priklauso nuo jautrumo alergijai kiekvienu konkrečiu atveju.

Alerginis bėrimas: imuninės sistemos reakcija

Alerginis bėrimas - tai imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius, alergenus. Kilus tam tikram pavojui, mūsų kūnas duoda ženklą reaguoti ir priešintis. Tai dažnai būna veido, kojų ar kitų kūno vietų odos bėrimai ir niežulys ar nemalonus dirginimas.

Alerginis kontaktinis dermatitas

Alerginis kontaktinis dermatitas yra tam tikra alergijos rūšis, kurią sukelia grynos ar tam tikros gaminiuose esančios medžiagos tiesioginis kontaktas su oda. Tokie alergenai gali būti kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužiuose, papuošaluose ar kituose gaminiuose, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Taip pat medžiagos, esančios tatuiruočių dažuose. Ištikus kontaktiniam dermatitui, pastebimas smulkus niežtintis bėrimas, odos paraudimas ir patinimas. Jeigu alergenas nėra pašalinamas, simptomai tik dar labiau sustiprėja ir maži spuogeliai gali virsti jau didesnėmis žaizdomis.

Ką daryti, jog alergija neūmėtų?

Pastebėjus, jog nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti. Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu. Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines. Naudokite gydytojo alergologo paskirtus vaistus alergijai malšinti.

Odos bėrimų alergenai

Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra alergiški kokiam nors alergenui. Alergenai - tai tam tikra aplinkoje esanti medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai į mūsų organizmą patenka su maistu, per kvėpavimo takus ir odą.

Dažniausiai bėrimai atsiranda dėl tokių alergenų kaip:

• Saulė. Alergija nuo saulės yra ganėtinai reta. Esant alerginei reakcijai į tiesioginius saulės spindulius, atsiranda ryškus alerginis bėrimas tose vietose, kurias aktyviausiai palietė saulė. Odos bėrimai nuo saulės būna įvairių formų ir intensyvumų. Turint šią alergiją svarbu nepiknaudžiauti buvimu saulėje ir pasirinkti tinkamą apsauginį kremą. Alergijos sukeltą niežulį galima raminti vėsiais kompresais su ramunėlėmis ar medetkomis.
• Vanduo. Alergija vandeniui itin reta ir dažniausiai pasireiškia akvagenine dilgėline.
• Dulkės. Įvairūs odos bėrimai atsiranda dėl tokių aplinkos veiksnių kaip dulkių, purvo ar kitų nešvarumų. Esant alergijai dulkėms, jautri oda sudirginama ir įvairiose kūno vietose atsiranda odos bėrimai ir niežulys, odos perštėjimas.
• Vabzdžiai. Alerginis bėrimas gali atsirasti nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Alergiją dažniausiai sukelia uodai, vapsvos, bitės, širšės, skruzdėlės. Pavojingiausias yra vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti netgi gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Alergiją gali sukelti ir patalynėje esančios dulkių erkutės.
• Maistas. Odos bėrimai gali būti kaip reakcija į alergiją maistui. Kai kuriems tai gali būti riešutai, kiaušiniai, baltymų ar kviečių turintys produktai, pienas, netinkamas vanduo. Alergija maistui prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų. Ji gali pasireikšti vėmimu, pykinimu, alerginiu berimu ant veido ar kitose kūno vietose, gali nukristi kraujospūdis.
• Vitaminai. Vitaminų ir mineralų perdozavimas ar perteklius taip pat gali pasireikšti alergine odos reakcija.
• Augalai. Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją. Dėl nuolat prie odos besiliečiančių augalų gali atsirasti alerginiai odos bėrimai ir niežulys.
• Gyvūnai. Alergija šunims ar katėms bei kitiems gyvūnams taip pat gali iššaukti alerginį bėrimą ar niežulį.
• Metalas. Dažniausiai alergines reakcijas sukelia nikelis, kuris naudojamas įvairių papuošalų gamyboje. Oda išberiama auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių, laikrodžio nešiojimo vietoje. Ūmūs bėrimai, niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda dažnai būdinga esant alergijai nikeliui.

Alerginis bėrimas vaikui

Alerginis bėrimas - raudoni niežtintys spuogeliai vaikui ant kojų, rankų ar galvos taip pat pasitaikantis reiškinys. Dažniausiai mažiems vaikams bei kūdikiams bėrimas pasireiškia nuo maisto. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams ir šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Pagrindiniai alergenai - pienas, uogos, kiaušiniai, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai, sojos produktai. Visi šie alergenai gali sukelti alergines reakcijas. Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau jei neaiškios kilmės odos bėrimas tęsiasi ir ūmėja, būtina kreiptis į gydytojus.

Alerginių bėrimų gydymas

Norint paskirti tinkamą gydymą nuo alerginio bėrimo, reikia nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas. Apsilankę pas gydytoją alergologą bei imunologą, galite atlikti reikiamus testus bei alergenų tyrimus, kurie nustatys jūsų kūnui alergiškas medžiagas. Vienas iš atliekamų - odos lopo tyrimas. Jo metu tam tikroje kūno vietoje yra užklijuojamas pleistras, kuriame yra potencialūs alergijos sukėlėjai. Po keletos dienų gydytojas įdėmiai apžiūri pleistro buvimo vietą, atsiradusius odos paraudimus ir bėrimus bei tokiu būdu identifikuoja, kokių medžiagų jums reikėtų vengti.

Pašalinus iš aplinkos dirgiklį, alerginiai odos bėrimai gali būti gydomi dvejopai: geriamaisiais arba tepamaisiais preparatais. Svarbiausias jų tikslas - panaikinti ligos simptomus. Bėrimo atveju oda pažeidžiama, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl yra svarbu atkurti barjerinę-apsauginę epidermio funkciją. Tuo tikslu, naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Jei tepalai nepadeda, rekomenduojama gydytis sisteminiais antihistamininiais vaistais.

Dažniausiai pasitaikantys odos bėrimai ir jų atpažinimas

Odos bėrimai gali būti įvairūs, todėl svarbu atpažinti jų tipą, kad būtų galima tinkamai gydyti. Aptarsime aštuonis dažniausiai pasitaikančius odos bėrimus, jų simptomus ir sukėlėjus.

1. Egzema (atopinis dermatitas)

Dažniausiai pasitaikantis egzemos tipas yra atopinis dermatitas - abu pavadinimai dažnai vartojami pakaitomis tai pačiai odos būklei apibūdinti. Atopinio dermatito simptomai dažnai painiojami su psoriazės simptomais, tačiau jie nėra tokie patys. Abu gali sukelti bėrimus su raudonomis, iškilusiomis, niežtinčiomis odos dėmėmis ant rankų ir galvos odos, tačiau egzema paprastai būna su tikrai intensyviu niežuliu. Infekcijų sukėlėjai taip pat skiriasi. Psoriazė yra autoimuninė liga, o egzema gali būti genetinių arba aplinkos veiksnių rezultatas: karštas oras, arba kontaktas su tam tikrais produktais, pavyzdžiui, cheminėmis medžiagomis ar džiovinančiomis plovimo priemonėmis. Dažniausiai pažeidžiamos akių vokų, alkūnių, plaštakų, pėdų, kelių ir kulkšnių vietos.

Kaip sau padėti?

Pirma, nustokite draskytis. Labai dažnai tokių žmonių oda ypač sausa. Odos sausumas sukelia niežulį, kuris verčia draskytis. Dėl draskymo oda tampa storesnė, todėl niežti dar labiau. Būtent todėl svarbiausiu dalyku turėtų tapti odos drėkinimas. Naudokite losjoną nuo niežulio. Jei be recepto parduodami produktai nepadeda, dermatologas gali paskirti kremų, kurie kontroliuoja niežulį ir padeda atkurti odą. Tačiau ilgalaikis steroidų gydymas nerekomenduojamas, nes jie gali ploninti odą. Rinkitės švelnų muilą, kurio sudėtyje nėra dažiklių ar kvapiųjų medžiagų, ir būtinai kruopščiai nuplaukite jį nuo kūno. Venkite ilgo ir karšto dušo. Po maudynių nusausinkite odą ir tepkite drėkinamąjį kremą, kol oda dar drėgna. Jei plonu sluoksniu tepsite ant drėgnos, o ne sausos odos, jis greitai įsigers.

2. Kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas - tai kitokio tipo egzema, kurią sukelia fizinis prisilietimas prie ko nors, kas dirgina arba sukelia alerginę reakciją. Šiam sutrikimui būdingas intensyvus niežulys, lydimas bėrimo su skysčio pripildytomis pūslelėmis. Skiriami du kontaktinio dermatito tipai: dirginantis, kuris yra dažnesnis ir pasireiškia, kai oda reaguoja į kokią nors cheminę medžiagą (pvz., kvepalus ar ploviklį), ir alerginis kontaktinis dermatitas, kurį sukelia reakcija į kokią nors medžiagą. Dažni kontaktinio dermatito sukėlėjai yra nikelio papuošalai, plaukų dažai, kosmetika, odos priežiūros priemonės, nagų lakas, formaldehidas, šveičiamasis alkoholis ir nuodingoji gebenė. Lietuvoje, pvz., rūta, dilgėlė ar kiti daug eterinių aliejų turintys augalai.

Kaip sau padėti?

Jei niežulys stiprus, verta išgerti nereceptinių antihistamininių vaistų. Taip pat svarbu nustatyti ir vengti kontakto su bėrimą sukėlusiu dirgikliu. Tiesa, neretai, norint nustatyti alerginę reakciją, gali prireikti testo, kurio metu gydytojas užklijuoja nedidelį pleistrą su alergenais, kad pamatytų, ar jūsų oda reaguoja (tai vadinamas „lopų“ tyrimas).

3. Seborėjinis dermatitas

Seborėjinis dermatitas (kartais vadinamas „galvos egzema“) yra grybelio sukeliamas bėrimas. Šis grybelis dažniausiai auga riebaluotis linkusiose kūno vietose, tokiose kaip galvos oda, veidas, viršutinė krūtinės dalis ir nugara. Pastebėta, kad per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius juo serga apie 12 procentų gyventojų ir iki 70 procentų kūdikių, kol sulaukia vienerių. Dažnai jį sukelia Malassezia genčiai priklausantys grybai.

Kaip sau padėti?

Plaukuojose kūno dalyse atsiradęs seborėjinis dermatitas dažnai gydomas nereceptiniais šampūnais nuo pleiskanų. Juose esantys ingredientai mažina odos grybelių populiaciją. Ieškokite šampūnų su cinku, selenu ar ketokonazolu ir palikite šampūną penkioms minutėms ant galvos odos prieš skalavimą. Priklausomai nuo plaukų tipo, stenkitės plauti galvą šampūnu kasdien, kol būklė pagerės. Jei tai nepadeda, gydytojas gali paskirti stipresnius šampūnus ir vaistus. Veido ir kūno plotai, kuriuose pasireiškia seborėjinis dermatitas, gali būti gydomi vietiniais kortikosteroidais arba priešgrybeliniais vaistais. Šią būklę veikia ir gyvenimo būdas. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas stipriai veikia seborėjinio dermatito atsiradimą.

4. Grybelinė infekcija

Simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje infekcija pasireiškia, tačiau visus juos sukelia grybelis. Užsikrėsti galima kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu, naminiu gyvūnėliu ar paviršiumi, ant kurio „gyvena“ grybelis. Šios grybelinės infekcijos taip pat gali būti perduodamos per tokius daiktus, kaip batai ir rankšluosčiai. „Pasigauti“ šią infekciją galima persirengimo kambaryje, prie baseino ir pan.

Kaip sau padėti?

Geriausia grybelinių infekcijų gydymo priemonė yra priešgrybeliniai kremai ir geriamieji vaistai. Būtinai nusiplaukite rankas prieš tepdami kremus ir po jų, kad grybelis neplistų toliau. Užkirsti kelią infekcijai galima gerai nusausinant odos raukšles, pėdas ir kirkšnių sritį bei dėvint švarius, laisvai prigludusius apatinius drabužius. Be to, viešuose dušuose ir prie baseinų ar kitų drėgnų vietų avėkite šlepetes ir stenkitės kaitalioti skirtingas batų poras, kad kuo mažiau kauptųsi drėgmė ir grybelis.

5. Bakterinė infekcija

Bakterinės infekcijos gali prasidėti kaip nekaltas nubrozdinimas, bet negydomos jos gali virsti didelėmis problemomis. Nesutvarkyta žaizda, vabzdžio įkandimas ar kitas odos pažeidimas gali leisti bakterijoms patekti į jūsų odą ir joje veistis. Susidariusi infekcija gali būti mažos dėmelės dydžio arba išplisti po visą kūną, o infekcijos sunkumas taip pat gali būti įvairus - nuo nedidelio užpūliavimo iki pavojingos gyvybei būklės. Jei tai nedidelė infekcija, norint ją išvalyti, pažeistą vietą galima patepti antibiotikų tepalu. Tačiau jei ji pažeidžia didesnį odos plotą, gali prireikti geriamųjų arba intraveninių antibiotikų.

#

tags: #bėrimai #kaip #kiaušiniai #ant #kūno #priežastys

Populiarūs įrašai:

• Obuolių pyrago receptas
• Lietuvių bendruomenės Pietų Amerikoje
• Vištos kiaušinio anatomija
• Avižų košė iš kruopų: žingsnis po žingsnio
• Kaip pagaminti žemaičių blynus?