Mokslo Sriuba: Dangoraižiai, Statyba ir Ateities Tendencijos
Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius statybos aspektus, nuo inovatyvių technologijų, tokių kaip 3D spausdinimas, iki natūralių medžiagų naudojimo ir iššūkių, kylančių statant aukštus pastatus bei užtikrinant ryšio kokybę moderniuose namuose. Taip pat pažvelgsime į Korėjos architektūros ypatumus ir statybos pramonės patirtį Lietuvoje.
Inovatyvūs Statybos Sprendimai: 3D Spausdinimas Madagaskare
Kolorade įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Thinking huts“ planuoja panaudoti 3D spausdinimo technologiją mokyklų statybai Madagaskare. Ši iniciatyva siekia pagerinti vaikų galimybes gauti išsilavinimą šalyje, kurioje didelė dalis pradinės mokyklos amžiaus vaikų negali lankyti mokyklos dėl perpildytų klasių, sunkiai pasiekiamų vietovių ir nepakankamo finansavimo.
Šalyje, kurioje infrastruktūra nėra išvystyta, statybos yra labai sudėtingas procesas tiek dėl prastų kelių, tiek dėl energijos tiekimo. 60 % Madagaskaro pradinės mokyklos amžiaus vaikų negali gauti išsilavinimo. Taip yra dėl perpildytų ar tiesiog nepasiekiamų mokyklų ir prasto finansavimo.
3D spausdinimas leidžia stipriai pagreitinti statybų procesą, sutrumpinantį laiką nuo kelių mėnesių iki kelių dienų. Be to, šis metodas reikalauja mažiau darbo jėgos, todėl statybos tampa pigesnės ir draugiškesnės aplinkai. „Thinking huts“ mokyklų pastatai bus sudaryti iš atskirų mažesnių modulių, kuriuos lengviau spausdinti mažais spausdintuvais. Moduliai galės būti spausdinami įvairiomis konfigūracijomis, taip mokyklas pritaikant prie vietovės reljefo, kitų šalia esančių pastatų ar kelių.
Kol kas „Thinking huts“ ketina spausdinti mokyklas pietų Madagaskare, tačiau jei projektas pasiteisins, šie pastatai galės atsirasti ir kitose pasaulio vietose.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Dangoraižių Projektavimo Iššūkiai: Tvarumas ir Saugumas
Dangoraižių konstrukcijos turi atlaikyti milžinišką svorį ir įvairius smūgius, todėl privalu jas išbandyti. Reikalavimas projektuoti dangoraižius taip, jog šie atlaikytų keturias lėktuvų atakas, galioja visame pasaulyje ir yra griežtai prižiūrimas. Tačiau projektuotojai turi atsižvelgti ir į kitus galimus grėsmingus scenarijus, pavyzdžiui, uraganus ar žemės drebėjimus. Inžinieriai kaskart susiduria su iššūkiu sukurti pastatą taip, jog gamtos stichijos padarytų kuo mažiau žalos pastatui ir jame esantiems žmonėms. Sukurti tvirtą karkasą, atlaikysiantį įvairius žemės virpesius, yra labai sudėtinga, o ir užtrunka tai labai ilgai. Kuo pastatas aukštesnis, tuo iššūkis didesnis.
„Yra paskaičiuota, jog galbūt įmanoma pastatyti dviejų kilometrų aukščio pastatus, bet niekas nenori atverti piniginės ir niekas neįsivaizduoja, kiek iš tikrųjų laiko tektų praleisti tokio pastato projektavimui“, - teigia VGTU tyrėjas dr.
Natūrali ir Organinė Statyba: Sugrįžimas Prie Ištakų
Ekspertai sako, kad išties šiuolaikiniai statybų ir aplinkos tvarkymo sektoriaus dalyviai vis dažniau atsigręžia į praeitį, ieškodami natūralumo ir organikos. Natūralios statybos atgimimą, parodos dalyvių ir ekspertų teigimu, neabejotinai paskatino Europos Sąjungos žaliasis kursas. Bendrija juo įsipareigojo iš esmės transformuoti daugelį ekonomikos sričių. Statyba čia ne išimtis. L. Marcinkaus teigimu, tikrasis progresas būtų sugrįžimas prie natūralesnių medžiagų, tradicinių metodų. „Džiugu, kad jau randasi vis daugiau gražių pavyzdžių, kai statybai naudojamos natūralios medžiagos. Tiesa, iki šiol tuo daugiausia užsiėmė entuziastai. Tačiau atsiranda ir lengvai prieinamų sprendimų. Tarkime, mūsų šiaudų skydai yra natūralus, bet profesionalus statybos būdas. Anot jo, technologijos, kurios leistų statyti tvariau ir natūraliau, jau egzistuoja. Trūksta tik pažinties su jomis. Tam, kad tokia statyba įgautų pagreitį, reikia kritinės masės. Kitaip tariant, kaimynystėje stovinčių pavyzdžių, kurie paskatintų akimirkai sustoti ir susimąstyti, kad gal ir mano namas galėtų būti toks. „Technologijos jau pakankamai ištobulėjo. Dabar atėjo metas tobulėti mąstymui. Juk galime kurti tokius objektus ir tokias technologijas, kurios įgalintų neturėti šiukšlių, leistų praktiškai viską panaudoti iš naujo. Tokia labai paprasta, bet galinga idėja. Organinė statyba yra statybų ateitis. Sugrįžimas prie tokių medžiagų kaip šiaudai, medis ir molis ir mums patiems leis grįžti į gamtą“, - įsitikinęs L.
„Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo atnaujintas Statybų techninis reglamentas, kuriame atsirado naujų organinių medžiagų savybių įverčių. Lietuvoje kol kas vadovaujamės senomis normomis, neatsižvelgiančiomis į technologinį progresą, leidžiančiu sukurti statybinę medžiagą, kuri yra organiška ir kartu atitinka aukščiausius energinės klasės reikalavimus. Kai kuriose šalyse, siekiant paskatinti persiorientavimą prie tokių medžiagų, valstybės net subsidijas moka, panašiai kaip Lietuvoje už saulės elektrinių įrengimą ar elektromobilių pirkimą“, - paaiškino „Modulinos“ vyr.
„Lietuvoje yra bendrovių, kurios laimėjo konkursus, tačiau laukia, kada atsiras tinkamas reglamentavimas. Jį sutvarkius, procesai būtų kur kas paprastesni. Nors kol kas didesnė mūsų produkcijos dalis skirta Lietuvos rinkai, sparčiai plečiamės į užsienio rinkas, kur reguliavimas jau pritaikytas organinei statybai. Greitu metu turėtume įgyvendinti ir pirmąjį savo projektą JAV“, - nurodė L.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Želdinių Saugos Svarba Miestuose ir Sodybose
Tinklaraščio „Garden stories“ autorė Auksė Dobilienė, parodoje skaitysianti pranešimą „Sena sodyba. Ką išsaugoti ir kaip nesugadinti?“, kalba apie būtinybę saugoti žaliuosius plotus. Pasak jos, augalai vietoms - nesvarbu, tai būtų miestas ar kaimas, - suteikia dvasios. „Žmogus, atvykęs iš miesto ir apsigyvenęs sodyboje, tiesiog neturi pakankamai žinių, nespėja pajusti vietos dvasios ir skuba greičiau įsikurti, greičiau patirti gyvenimo gamtoje komfortą. Tačiau per tą skubėjimą į kaimą atsinešame miesto dvasią. Pašnekovė pastebi, kad žmonėms, ypač ilgai gyvenusiems mieste, tiesiog trūksta žinių apie augalus, medžius, jų vertę ir įtaką visai mus supančiai aplinkai. Ji pabrėžia - šią situaciją pakeisti galima tik edukuojant save. „Mes norime per greitai. Per lengvai kertame, naikiname. Į galvą ateina senųjų obelų pavyzdys. Prarandame ištisas jų veisles. Aš visada sakau, kad jau geriau leiskime medžiui mirti nuo senumo, o ne nuo prasto genėjimo ar dar blogiau - aklo kirtimo. Dažnai pravažiuoju pro Musninkų miestelį ir ten nužvelgiu tokį gražų seną namą, aplink kurį, deja, iškirstos visos obelys. Kitas aktualus aspektas - želdiniai, medžiai ir žalieji plotai mieste. Klimato kaitos sąlygomis jie ypač svarbūs dėl dviejų priežasčių. Viena vertus, augalai sugeria tą patį CO2, mažindami jo koncentraciją atmosferoje. Antra vertus, kylant oro temperatūrai tampa svarbus kiekvienas šešėlis. Kaip sako „Gervių sodų“ įkūrėja Reda Kazokevičienė, parodoje kalbėsianti apie medžių ir jų šaknų sistemų būklę miestuose, dėl klimato kaitos medžiai miestuose tapo itin svarbūs. Šylant klimatui vasaros mieste tampa vis karštesnės ir sunkiau pakeliamos. Brandūs medžiai tokiomis sąlygomis yra milžiniška vertybė, kurią privalu saugoti. „Reikia aiškinti žmonėms, kaip atrodo medžio šaknų sistema, kokia turi būti žemė, kurioje jie auga. Klimato šiltėjimo akivaizdoje turime suprasti, kad medžiais privalome rūpintis, ypač miesto erdvėse. Asfalto apsuptoms šaknims reikėtų įrengti drėkinimo sistemas, o ne palikti viską likimo valiai. Svarbus ir natūralus ciklas. Medeliai, kurie išauga patys iš sėklų, yra daug kartų stipresni, atsparesni. Jeigu jie jau išaugo, vadinasi, jiems ta vieta yra palanki, tinkama. Tai tik keli aspektai, nuo kurių galime pradėti“, - aiškina „Gervių sodų” įkūrėja R. Kazokevičienė.
SGD Terminalo Statyba Lietuvoje: „Independence“ Projektas
Prieš beveik pustrečių metų į Lietuvą atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. „Independence“ dydis įspūdingas - laivo ilgis siekia 294 metrus, o tai beveik prilygsta Vilniaus televizijos bokšto aukščiui. Laivą Pietų Korėjoje statė didžiausia pasaulyje laivų statybos kompanija „Hyundai Heavy Industries“. „Reikėjo pertvarkyti gamtinių dujų perdavimo sistemą, kad dujas būtų galima importuoti ir iš vakarinės šalies pusės, o ne tik rytinės, kaip iki tol.
UAB „Dzūkijos statyba“ Patirtis Lietuvos Statybų Sektoriuje
Žvelgiant į energija trykštantį ilgametį UAB „Dzūkijos statyba“ valdybos pirmininką, kelias dešimtis metų ėjusį ir direktoriaus pareigas, Julių Žuką, sunku patikėti, kad šis vyras jau užpernai įžengė į aštuntą dešimtį. Tuo patiki tik išgirdęs, kad statybose jis darbuojasi daugiau kaip pusę amžiaus.Julius Žukas: „Pamatę, kaip kokybiškai ir sparčiai mes dirbame, vokiečiai sakė, kad ir pas juos galėtume dirbti“. J. Viskas prasidėjo tada, kai iš Šeduvos apylinkių kilęs ir ten vidurinę baigęs Julius, porą metų padirbėjęs tarpkolūkinėje statybos organizacijoje skardininku, 1962-aisiais pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete. Dieną dirbdavo, o vakare skubėdavo į paskaitas. „Tada būsimiems statybos specialistams buvo labai palankus metas. Augo miestai, plėtėsi pramoninės zonos, ir visur reikėjo jaunų žmonių. Tai kai atėjau į praktiką, manęs ir nepaleido. Diplominį darbą Alytuje parengiau. Darbą Alytaus statybos tresto 2-oje statybos valdyboje meistru pradėjęs specialistas, 1974-siais jau tapo 5-osios statybos valdybos vadovu. Pirmasis Juliaus darbas Rimo Raulavičiaus vadovaujamoje statybos aikštelėje buvo Alytaus miesto rajoninė katilinė. O kaip savarankiškam darbų vykdytojui jam buvo patikėta 5-osios vidurinės mokyklos (dabar Dainavos pagrindinė) statyba. O tada jaunas statybos specialistas buvo paskirtas vadovauti medvilnės kombinato, vėliau žinomo „Alytaus tekstilės“ vardu, statybos aikštelei. Dirbo ten dvejus metus, tačiau pabaigtuvių vainiką iškėlė kiti - 1972-siais statybos tresto valdytojas Kazimiras Šimčikas paskyrė J. Žuką 5-osios statybos valdybos, kuri statė didelius pramonės objektus, vyriausiuoju inžinieriumi. „Baltijos šalyse tai buvo viena didžiausių statybų, kurios teritorija - apie 60 hektarų. Mūsų valdyba buvo generalinė rangovė. Vien mūsiškių ten dirbo apie 300 žmonių, dar tiek subrangovų. O įrengimus montavo užsienio specialistai iš Austrijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Lenkijos“, - prisimena ponas Julius ir priduria, kad statybos svarbą liudija tai, jog visus darbus kontroliavo kompartijos centro komitetas ir vyriausybė.Tačiau ne vien ši statyba įsiminė jaunam inžinieriui. 5-osios statybos valdybos vyrai statė polikliniką ir autobusų stotį, ligoninę, dirbo plečiant mėsos ir pieno kombinatus, pastatė Birštono mineralinio vandens pilstymo cechą, rekonstravo spirito gamyklą Balbieriškyje, gelžbetonio gamyklą ir alaus daryklą Alytuje. Statė ir kultūros namus, ir kino teatrą. Vien Alytuje pastatė bent 5 mokyklas ir per 10 vaikų darželių. O už Grūdų perdirbimo kombinato statybą, kurią taip pat kontroliavo daugybė valstybinių institucijų, net šeši asmenys, tarp kurių ir J. su draugais armėnais. J. Teko jam padirbėti ir Armėnijoje. Po 1988 metais šią šalį supurčiusio galingo žemės drebėjimo ponas Julius buvo paskirtas vadovauti iš įvairių organizacijų suburtam statybos būriui „Lietarmėnstatyba“, kuris dalyvavo likviduojant žemės drebėjimo pasekmes Artike. Kartu su J. Žuku ten išvyko per 20 5-osios statybos valdybos darbuotojų. Ponas Julius pasakoja, kad ten juos aprūpino tik elektra ir vandeniu. „Vežėmės viską: statybines medžiagas, mechanizmus, aprangą, maistą. O atsivežus reikėdavo labai greitai viską išsikrauti, nes naktimis, kaip dažnai būna stichinės nelaimės zonose, siautėdavo vietiniai plėšikai. Anot jo, visi atvykusieji padėti armėnams labai stengėsi dirbti kuo sparčiau ir net nekreipdavo dėmesio į nestiprius žemės drebėjimus, kurių kasdien buvo užregistruojama dešimtimis. Tačiau kartą drauge su taip pat padėti atvykusiais austrais, vokiečiais, prancūzais ir baltarusiais teko patirti, ką reiškia 5 balų žemės drebėjimas. Tąkart bėgdami iš karkasinio viešbučio 3 aukšto, pasakoja ponas Julius, vyrai buvo gerokai įsibaiminę: „Buvo poilsio diena, ant elektrinės plytelės virėme šviežių kopūstų sriubą. Pirmas smūgį pajuto armėnas, atėjęs taisyti telefono, ir tuoj pat spruko. Paskui jį į koridorių išbėgome ir mes. Ne vienas tada mintyse atsisveikinome su gyvenimu, bet gerą minutę „pavaikščiojęs“ pastatas nurimo. Po šio įvyko nusprendėme persikraustyti arčiau žemės - į „fazendą” (taip alytiškiai vadino įrenginėjamą statybinę bazę - red. Tačiau patyręs specialistas Armėnijoje ilgai neužsibuvo. Po pusmečio, kai bazė buvo parengta ir jau pradėta statyti nauja mokykla, o gyventojai ėmė kraustytis į tris pirmuosius namus, J. Atkūrus nepriklausomybę, kai nemažai sovietmečiu garsių Lietuvos įmonių po privatizacijos atsidūrė netinkamose rankose ir žlugo, J. Žuko vadovaujamos 5-osios statybos valdybos pagrindu buvo sukurta UAB „Dzūkijos statyba“. „Nemanau, kad būtų teisinga išmėtyti darbo jėgą ir darbų vadovus po smulkius objektus. Kaip ir seniau, taip ir dabar mes stengiamės dalyvauti didesniuose projektuose, kurių sąmatinė vertė litais siekia milijoną ir daugiau, ir jų nepritrūkstame. Per visą įmonės egzistavimo laiką nė karto užsakovai mumis nesiskundė, o darbuotojams net per krizę atlyginimus laiku mokėjome. Gal dėl to, svarsto jis, tokių, kurie išėjo iš įmonės ir išvažiavo skalsesnio duonos kąsnio ieškoti kitose šalyse, buvo vos vienas kitas. Ir taurelės mėgėjų praktiškai nėra, nes žmonės supranta, kad darbą reikia branginti. Todėl įmonės branduolys - apie 70 procentų darbuotojų nesikeičia nuo pat „Dzūkijos statybos“ įkūrimo. Bendrovės statybininkai pastatė nepriklausomos Lietuvos pasienio veterinarijos postus Lavoriškėse ir Kenoje, Purvėnų pasienio užkardą, Kabelių, Kudirkos Naumiesčio, Mickūnų pasienio postus, Raigardo, Ramoniškių pasienio kontrolės punktus, Fitosanitarinių tyrimų laboratoriją Vilniuje, Profesinio rengimo centrą Alytuje. „Dzūkijos statybos“ darbų sąraše ir pirmas Europos Sąjungos (ES) finansuotas objektas - Pabradės pabėgėlių centras, taip pat valymo įrenginiai Druskininkuose, Seirijuose, Kaišiadoryse, Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Alytaus valymo įrenginių rekonstrukcija, geoterminė jėgainė Klaipėdoje ir kiti. Kai kuriuose objektuose dirbo vieni, kai kuriuose, pavyzdžiui, Vilniaus valymo įrenginius, kurių sąmatinė vertė 170 milijonų litų, - su partneriais. „Dalyvavome statant daug objektų pasienyje su Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritimi. O kai statėme pirmą ES lėšomis finansuojamą objektą Pabradėje, mus kontroliavo danai. Jie išmokė mus dirbti labai kokybiškai, nors ir anksčiau stengėmės tik gerai statyti. Štai projekto vertė buvo 18,5 milijono litų be PVM. Įdomu buvo statyti ir karantininį šiltnamį Vilniuje prie Fitosanitarinių tyrimų laboratorijos. Kiekvienam objektui keliami saviti reikalavimai, todėl ir įdomu statyti. Pavyzdžiui, statydamas sanatoriją, turi visą kelią, kaip purvas iki vonių patenka, išstudijuoti. Į klausimą, kurie pastarojo meto statiniai jo vadovaujamai įmonei tapo didžiausiu iššūkiu, o kuriuos prisiminus širdis suvirpa pasididžiavimu, ponas Julius atsako, kad išvardinti visus būtų sunku. „Mes vieni pirmųjų Lietuvoje pastatėme pasyvųjį namą. Prieš ketverius metus Panaroje, Varėnos rajone, buvo pašventinti jo statybvietės pamatai ir kertinis akmuo, po metų ten jau stovėjo namas, kuriam pasyvaus namo sertifikatą suteikė viena kompetentingiausių šios srities institucijų pasaulyje - Vokietijos pasyvaus namo institutas. Mūsų pastatytas pasyvusis namas atitinka A+ energetinio naudingumo klasės reikalavimus. Dabar rengiamės statyti dar kelis tokius pat. Ten pat, Panaroje, pastatėme ir koplyčią. Kai prasidėjo didžiųjų prekybos centrų statyba, niekas netikėjo, kad mes Alytuje per 5 mėnesius „Rimi“ pastatysime. Bet pastatėme, nors kai kada dirbti teko net 3 pamainomis. O kai Kaune statomuose valymo įrenginiuose kaip subrangovai atlikome aerotankų betonavimo darbus, vokiečiai, pamatę, kaip mes dirbame, pasakė, kad mes pagal kokybę ir spartą galėtume ir Vokietijoje dirbti“, - didžiuodamasis savo vyrais pasakoja J. Statybą Šiauliuose iššūkiu jis vadina dėl to, kad kiekvieno iš dumblo pūdytuvų cilindrinės dalies betonavimas vyko nepertraukiamo betonavimo metodu, naudojant slenkančius klojinius. Šių klojinių tiekėjas buvo austrų kompanija. Tokiu betonavimo metodu alytiškiai dirbo vieni pirmųjų po Lieruvos nepriklausomybės atkūrimo. Tačiau bene didžiausi kelerių pastarųjų metų iššūkiai - atliekų rūšiavimo gamykla Alytuje, kurią kartu su olandais pirmieji Lietuvoje baigė statyti pernai; valymo įrenginiai su pūdytuvų bokštais Šiauliuose ir didžiulės sanatorijos „Belorus” rekonstrukcija Druskininkuose. Pastatyti modernią atliekų rūšiavimo gamyklą, kuriai vien betono prireikė apie 6 tūkst. Apie guminius batus ir šlepetesSanatorijos Druskininkuose rekonstrukcijos projekto vertė - 16 mln. 200 tūkst. litų. Čia buvo suprojektuota ir sumontuota nauja moderni purvo vonių įranga. „Sanatorijoje mes iš pradžių viską išgriovėme, liko tik lauko sienos. O tada per pusantrų metų įrengėme iš naujo. Ir daugiau kaip 49 metrų ilgio baseiną, ir saunas, ir sūkurines, vertikalias bei masažo vonias, ir purvo gydyklą. Visą modernią liniją sumontavome - nuo purvo atgabenimo ir paruošimo bei pakėlimo iš rūsio į procedūrines iki panaudoto purvo pašalinimo. Pasitelkėme moderniausias technologijas, bet teko samdyti ir projektuotojus. Dalį įrangos pirkome, o kitą dalį patys pagaminome ir sumontavome. Bet užtat sunkaus rankų darbo, kai purvą su karučiais vežiodavo ir rankomis maišydavo, nebeliko. Viskas automatizuota. Ši įranga ir darbai, kartu sudėjus, kainavo apie 16 milijonų litų“, - apie vieną naujausių projektų, kuriuos sėkmingai įgyvendino „Dzūkijos statyba”, pasakoja šios įmonės valdybos pirmininkas.Anot pono Juliaus, kai baigė šį objektą, pasidžiaugti ir padėkoti statybininkams atvažiavo daug aukštų kaimyninės šalies pareigūnų. Bet nors padėkų klausytis labai malonu, tomis akimirkomis jį apima ir savotiškas liūdesys, nes jau reikia išeiti: „Kai ateiname į objektą pirmą kartą, beveik visada reikia guminių batų, o kai viską baigiame ir jau galima su šlepetėmis vaikščioti, mums tenka išeiti - su šlepetėmis jau kiti vaikščios. Artike perdavimas. J. Kalbėdamas apie sovietmečio ir dabartines statybas, J. Žukas išskiria esminius dalykus: „Technologijos ir medžiagos pasikeitė visiškai. Anksčiau daugiausia buvo gelžbetonis, monolitas, o dabar - surenkamos konstrukcijos, todėl darbas vyksta daug sparčiau. Sovietiniais laikais buvo užtektinai pinigų, nors kastuvais semk, bet labai trūko medžiagų - ir lentų, ir metalo, ir kitų; viskas buvo limituota. Technikos senais laikais labai trūko, o dabar jos turime daug ir įvairios. Tobulėjant technologijoms ir gerėjant darbų kokybei, daug reiklesni tapo ir užsakovai. Tačiau ne visos senosios problemos iškeliavo į praeitį, o naujų taip pat atsirado. Viena iš jų - darbuotojų stygius. Senais laikais ją kai kada spręsdavo siųsdami į statybas dirbti nuteistuosius - kaip tuomet vadindavo, nubaustus atidirbti tam tikrą laiką „laisvosiose statybose”. Antai ir statant Alytaus skydinių namų kombinatą dirbti į pono Juliaus vadovaujamą įmonę buvo atsiųsta apie 100 tokių nuteistųjų. Dabar J. Žuko vadovaujama komanda stengiasi sudaryti įmonėje tokias sąlygas, kad darbuotojams nekyla noras ieškoti laimės kitur. „Sovietmečiu mes darbų turėdavome dvejiems metams į priekį, ir galėjome planuoti, o dabar jokio planavimo, nežinia, kada „nukris“ koks objektas. Kai kurios įmonės nežino, ką po mėnesio darys. Ir atsiskaityti užsakovai dažnai vėluoja. Neapsiriksiu sakydamas, kad žmonių santykiai taip pat buvo kitokie, draugiškesni. Susitikdavo kolegos, bendraudavo, o dabar kiekvienas savo kiaute lindi. J.
Ryšio Kokybės Užtikrinimas Moderniuose Pastatuose
Retas susimąsto, kad būsto statyboms ar renovacijai naudojamos šilumą atspindinčios medžiagos ir pastato apdaila daro įtaką ryšio kokybei namuose. Aukštos energetinės klasės A++ pastatai pasižymi ekonomiškumu, tačiau juose gyvenantys ir dirbantys žmonės gali susidurti su ryšio sutrikimais. Ekspertas ramina - pasitelkus išmaniąsias technologijas, trikdžius pašalinti nesunku, tereikia pasirinkti tinkamą problemos sprendimo būdą. „Vis dažniau sulaukiame nusiskundimų iš žmonių, gyvenančių aukštos ekonominės klasės būstuose. Vis tik žmonės retai tesusimąsto, jog statyboms, renovacijai, taip pat apdailai naudojamos medžiagos gali lemti suprastėjusį interneto ir mobilųjį ryšį. Kelios efektyvios ir nebrangios priemonės gali padėti įveikti kilusius trikdžius“, - sako Mindaugas Rauba, „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis pabrėžia, kad tiek renovuoti, tiek naujos statybos pastatai veikia kaip ekranai, silpninantys kokybiško ryšio sklaidą. Tam įtakos gali turėti ne tik metalinės apdailos, bet ir pats namų išdėstymas gyvenvietėse. „Pastatai veikia lyg vadinamieji ekranai, darantys tiesioginę įtaką gerai ryšio sklaidai. Radijo bangomis sklindantis ryšys gali susilpnėti ne tik dėl apdailai naudojamų medžiagų, bet ir dėl aplink pastatą esančių kitų namų aukščio ar dydžio. Tad svarbios ne tik statyboje naudojamos medžiagos, bet ir pastatų išsidėstymas gyvenvietėje“, - pasakoja G. Balčytis, vienas garsiausių Lietuvos architektų.
Kalbėdamas apie aukštos energetinės klasės namus, „Bitės“ technologijų direktorius taip pat įžvelgia, kad viena dažniausių ryšio kliūčių tampa langų stiklo paketai, tačiau sutrikimus gali lemti ir stogo danga: „Langų stiklo paketai yra dažniausia priežastis, dėl ko kyla ryšio sutrikimų. „Premium“ langų paketai - atspindi šilumą ir turi metalinę gardelę, todėl ryšio signalui pro juos praeiti gali tapti sudėtinga. Norint turėti stiprų ir stabilų ryšį, svarbu atrasti tinkamą vietą maršrutizatoriui. Ją nustatyti padės išmaniosios technologijos, kurios randa stipriausią interneto ryšį patalpose. „Įsigijus naują interneto maršrutizatorių, galite prisijungti prie specialios programėlės, parodančios stipriausią ryšio tašką patalpose. Taip būsite užtikrinti, kad konkreti jūsų namų vieta, kurioje stovi maršrutizatorius - gerai pasiekiama. Taip pat yra galimybė įsigyti išorinėje pastato dalyje tvirtinamą maršrutizatorių, kuris užtikrina ryšį be trikdžių“, - pataria M. Rauba. Ekspertas primena mitą, kad dideliuose namuose gyvenantys žmonės turės puikų ryšį naudodami vos vieną maršrutizatorių. Norint kelių aukštų ir didesniuose būstuose užtikrinti stabilų ryšį, rekomenduojama įsigyti vadinamuosius „Wi-Fi Mesh“ nešiojamus ryšio stiprintuvus. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad juos pastačius sunkiai interneto pasiekiamose vietose bus užtikrintas ne tik tolygus, bet ir stabilus ryšys. Jeigu minėtos priemonės neveikia, M. Rauba pataria pasitelkti išorinį ryšio modemą. Jis nesunkiai, be jokio meistro pagalbos, tvirtinamas lango pusėje lauke ir reikšmingai namuose pagerina ryšio greitį. Taip pat susiduriantiems su prastu mobiliuoju, ne interneto ryšiu, ekspertas pataria išmaniuosiuose telefonuose naudoti „VoLTE“ bei „VoWiFi“ technologijas, skambutį perduodančioms ne radijo, o interneto ryšiu: „Jos efektyvios, kuomet patalpose yra prastesnis mobilusis ryšys, tačiau puikiai veikia namų ar biuro internetas. Įjungus šias paslaugas skambutis gali vykti mobiliuoju internetu arba „Wi-Fi“ ryšiu“, - pataria technologijų direktorius. M. Rauba priduria, kad kokybiškam ryšiui įtakos gali turėti naudojamas dažnis, kuris į A++ klasės namus įprastai patenka be jokių trikdžių.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #dangoraiziai #statyba