Prieskonių auginimas namuose: nuo palangės iki stalo

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad vis labiau populiarėja palangių darželiai, o prekyba įvairiausiomis sėklomis įgauna pagreitį, vis dažniau atsidurdama pirkėjų krepšeliuose. Iš tiesų, kas gali būti geriau nei švieži prieskoniai, užauginti tiesiog ant palangės? Tai ne tik patogu, bet ir sveika, ekonomiška bei suteikia daug džiaugsmo.

Prieskonių populiarumas ir nauda

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo vaisių ir daržovių ekspertė, pabrėžia, kad įvairių žolelių ir prieskonių naudojimas medicinoje ir virtuvėje yra itin svarbus nuo senų senovės. Žolelės pirmiausia buvo naudojamos dėl gydomųjų savybių. Pavasarį žmonės ieško būdų, kaip susigrąžinti per žiemą prarastas medžiagas, todėl stengiasi įtraukti į mitybą kuo daugiau šviežių daržovių ir prieskoninių žolelių: svogūnų laiškų, bazilikų, kalendros, mėtų, čiobrelių, petražolių. Anot ekspertės, ši tendencija susijusi su pasikeitusiais mitybos įpročiais, sveikesnių produktų paieška. Šviežiai užaugintos žolelės ne tik paįvairina patiekalus, bet ir gali padėti nuo kai kurių negalavimų. Pavyzdžiui, mėtos padeda nuo pykinimo, malšina skausmą, bazilikai gali padėti kovoti su infekcijomis ir stiprinti imunitetą, o čiobreliai gydo peršalimo ligas.

Vaida Budrienė pastebi, kad pirkėjai svogūnų sodinukus dažniausiai perka vasario ir kovo mėnesiais, o sėklų pirkimo pikas prasideda balandį. Per sezoną parduodama net apie 0,8 milijono sėklų.

Kodėl verta auginti prieskonius namuose?

  • Šviežumas ir skonis: Šviežiai nuskintos žolelės yra aromatingesnės ir skanesnės už džiovintas.
  • Sveikata: Prieskoniniai augalai turi daug vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
  • Ekonomiškumas: Užsiauginti savo prieskonių yra pigiau nei pirkti parduotuvėje.
  • Dekoras: Žaliuojantys prieskoniai ant palangės pagyvina interjerą.
  • Kontrolė: Galite būti tikri, kad jūsų užauginti prieskoniai yra be cheminių trąšų ir pesticidų.

10 daržovių ir vaisių, kuriuos nesunku auginti namuose

Jolanta Sabaitienė išskiria 10 daržovių ir vaisių, kuriuos auginti namuose nebus sunku:

  1. Prieskoninės žolelės
  2. Svogūnai
  3. Salierai
  4. Salotos ir špinatai
  5. Aitriosios paprikos
  6. Pomidorai
  7. Morkos
  8. Ridikėliai
  9. Citrina
  10. Česnakai

Kaip pasiruošti prieskonių auginimui?

Prieskoninius augalus galima auginti bet kokiuose induose: vazonuose, indeliuose ar net krepšiuose virtuvėje ant palangės ar balkone. Svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:

Taip pat skaitykite: Ilgai išliekanti šviežia duona: patarimai

  • Indai: Prieskonių auginimui geriausiai tinka apie 10-15 cm aukščio indai.
  • Drenažas: Indo apačioje reikėtų įberti 2-3 cm drenažo (žvyro, keramzito ar pan.).
  • Žemė: Dauguma žolelių mėgsta purią žemę, tad gruntą ar kompostą rekomenduojama persijoti su smėliu. Tinka kokybiškas gruntas arba kompostas.
  • Temperatūra: Tinkamiausia auginimo temperatūra - +15-+20°C.
  • Šviesa: Augalai turi gauti pakankamai šviesos ir gryno oro. Prieskoninės žolelės geriausiai auga saulėtoje vietoje, tad puikiai tiks pietinėje ar vakarinėje pusėje esanti lango palangė. Svarbiausia - tinkama priežiūra.

Populiariausi prieskoniai, kuriuos lengva auginti namuose

Švieži prieskoniai kiekvieną patiekalą gali paversti ypatingu. Tad kokius prieskonius paprasčiausia auginti ant palangės, ir kuo jie naudingi?

Svogūnų laiškai

Jie pasižymi gydomosiomis savybėmis, vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Svogūnų laiškuose yra karotino, vitamino C, kalio, natrio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. Juos galima naudoti praktiškai visur: pagardinti salotas, sriubas, omletus, mėsos patiekalus. Geriausia svogūnų sodinukus sodinti 2-3 cm gylyje (2/3 galvučių turi būti po žeme, trečdalis - virš žemės). Tik pasodinus, geriausia juos laikyti šiltoje ir tamsioje vietoje, o daigams prasikalus - perkelti ant palangės, kur svogūnai gaus daugiau šviesos. Reikėtų nepamiršti juos negausiai, bet dažnai palaistyti. Svogūnai - be galo universali daržovė - valgomi tiek jų gumbai, tiek lapai. Didelis pliusas ir tas, kad auginimui jie visiškai nėra reiklūs - tad puikiai tinka pradedantiesiems augintojams. Galite įsigyti specialių daigų ir juos pasodinti į žemę. Bet dar paprasčiau - tiesiog į vandenį pamerkti nusipirktą svogūną. Viršutinę jo dalį su laiškais nupjaukite, o apatinę įdėkite į stiklinę su vandeniu arba žemą vandens pripildytą indą, ir tiek. Pagrindinė taisyklė - vanduo turi apsemti tik apatinę svogūno dalį, nepanardinkite jo per giliai. Dėkite ant saulėtos palangės ir kas kelias dienas pakeiskite vandenį.

Bazilikai

Prieš sodindami bazilikus, išrinkite jam labiausiai saulėtą savo namų vietą. Geriausiai bazilikas auga, kai oro temperatūra yra apie 25 °C, tačiau jam reikia ir nemažai vandens. Laistykite bazilikus kas 3-4 dienas, liedami vandenį tiesiai į žemę, tačiau labai atsargiai, kad nenulaužtumėte trapaus jo stiebo ir neatvertumėte šaknų. Nuo vandens reikėtų saugoti ir baziliko lapus. Bazilikas plačiai naudojamas Italijos ir Pietų Azijos virtuvėse. Ši žolelė turi vertingų geležies ir kalcio mineralų bei vitaminų A, K, C. Įrodyta, kad bazilikas gausus antioksidantais ir turi priešuždegiminių savybių. Bazilikai geriausiai auga saulėje, tad nusprendę jį auginti, nepabijokite laikyti saulės atokaitoje. Bazilikai nėra lepūs, todėl žaliuoti ant palangės šildomame ir šviesiame kambaryje gali ir šaltuoju metų laiku. Jiems taip pat reikia nemažai drėgmės, tad itin svarbu nuolatos laistyti. Kuo dažniau skinsite viršutinius baziliko lapelius - tuo sparčiau jis augins naujus. Bazilikas puikiai tinka salotoms, makaronams ir troškiniams gardinti. Užauginę pirmuosius lapelius, išmėginkite klasikines itališkas salotas „Caprese“, joms reikia tik šviežio baziliko, pomidoro ir mocarelos sūrio, apšlaksčius viską alyvuogių aliejumi bei pabarsčius druska ir pipirais - skonis neapsakomas.

Mėtos

Jas auginti vazone ar lovelyje balkone labai paprasta, nes šis augalas visiškai nekaprizingas. Rekomenduojama mėtas auginti saulėtoje vietoje, tuomet jos atsidėkos dar stipresniu aromatu. Tiek džiovinti, tiek švieži mėtų lapeliai labai pagardina mėsos patiekalus, ledus bei įvairius kepinius - bandeles, sausainius ir pyragus, taip pat ši žolelė puikiai tinka šaltose sriubose ir gaiviuose desertuose. Mėta ir melisa puikiai vešės netiesioginėje saulėje, o augalų žemė visada turi būti drėgna. Išlaikyti augalų drėgmę geriausia naudojant drenažą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad žemė būtų ne per daug šlapia, tai gali pakenkti. Jų lapelius, kaip ir baziliko, reikėtų skinti reguliariai - taip augalų šakelės tankės, bus išlaikyta norima forma. Mėta ir melisa šiltuoju metų laiku natūraliai sukrauna žiedus, tad jas geriausia auginti žiemą, kai maistingųjų medžiagų ir vandens nereikia eikvoti žiedų brandinimui. Šios žolės išsiskiria ryškiu kvapu ir gali būti itin plačiai panaudojamos: arbatoms, vaisių kokteiliams, mėsos patiekalų pagardams, salotoms ir padažams bei desertams. Abi žolelės pasižymi raminančiomis savybėmis, gerina virškinimą, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, tad šviežių lapelių arbata puikiai tiks prieš miegą. Mėtose yra antioksidanto, vadinamo rozmarino rūgštimi, kuris padeda įveikti nemalonius alergijos simptomus. Mėtos gali būti efektyvi priemone kovojant su galvos skausmu. Sergant peršalimo ligomis mėtos gali padėti palengvinti kvėpavimą. Taip pat mėtos stimuliuoja virškinimo sistemą ir gali padėti efektyviau kontroliuoti svorį.

Čiobreliai

Auginti čiobrelius namuose - juokų darbas. Jie suvešės augdami ir tamsesnėje vietoje, tačiau geriausiai augs ant pietinės palangės, kur daug saulės šviesos. Pasodinę čiobrelius, pirmųjų jų daigų sulauksite po kokių 15-20 dienų, o tuomet tereiks juos retkarčiais palaistyti. Beje, čiobreliai nebijo sausros, netgi savotiškai ją mėgsta, todėl juos reikėtų laistyti tik tada, kai dirva visiškai išdžiūsta, o jiems dar labiau patiks, jei vandenį pilsite ne ant žemių, o purkšite tiesiai ant lapelių.

Taip pat skaitykite: Kaip tinkamai virškinti duoną ir sūrį?

Petražolės

Ši žolelė - viena populiariausių Lietuvoje. Jomis gardinamos ir sriubos, ir salotos, ir kiti įvairūs patiekalai, o ir jų užsiauginti nėra sudėtinga. Joms nereikia nei daug šviesos, nei ypatingos priežiūros. Iš sėklų petražoles auginkite 1-2 l talpos, 15-20 cm aukščio vazonuose su drenažui skirtomis skylutėmis. Vandenyje išmirkytas sėklas sėkite maždaug 1 cm atstumu vieną nuo kitos, 3-5 mm po žeme, palaistykite, uždenkite polietileno maišeliu ir daiginkite tamsioje ir šiltoje - maždaug 20 °C - vietoje. Petražolės sudygs maždaug per 15-20 dienų, o kai tai nutiks, perkelkite vazonėlius į šviesesnę bei šiltesnę patalpą ir laistykite ne rečiau nei kas 2-3 dienas. Petražolė - dvimetis augalas, kurį kartą pasėję, turėsite prieskonių dvejus metus. Petražolių priežiūra labai paprasta - tereikia pasirūpinti reguliariu šio prieskoninio augalo tręšimu - tam puikiai tinka laistymas jonažolių arba čiobrelių arbata. Šis prieskoninis augalas puikiai tinka skaninti mėsos ir žuvies patiekalus, sriubas, salotas ir t.t. Petražolėse gausu vitaminų: A, B1, B2, ir C, taip pat ir keratino, folio rūgšties, kalio, magnio bei geležies. Šiuose prieskoniniuose augaluose yra inulino, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Reguliarus petražolių naudojimas gali užkirsti kelią raukšlių atsiradimui. Petražolių antpilas mažina paburkimus, patinimus ir odos paraudimus, gali paspartinti žaizdų gijimą.

Kalendra

Tai kone plačiausiai pasaulyje naudojama prieskoninė žolelė, kuri, kaip ir bazilikai bei mėtos, pasižymi specifiniu ir stipriu kvapu. Norėdami kalendros žalumynų užsiauginti namuose, į vazoną ar lovelį priberkite tiek žemių, kad nuo vazono viršaus liktų vos pusė centimetro ir vėliau kalendrų šaknys gautų kuo daugiau šviesos. Ant sudrėkintos žemės plonu sluoksniu suberkite sėklas, pridenkite jas polietileno plėvele ir laikykite vazonėlius šiltoje vietoje. Kai kalendros sudygs, plėvelę nuimkite ir nepamirškite augalėlio reguliariai laistyti. Šviesa ir drėgmė atliks savo darbą, o jums beliks mėgautis kalendromis pagardintais troškiniais, salotomis ir sriubomis. Kalendrai patinka saulėta palangė, jai reikia nuolatinės drėgmės, todėl auginti ją kartu su baziliku, mėta ir melisa itin patogu - galite visus augalus laistyti vienu metu. Kalendra pražysta atšilus orams, tad norint ilgiau džiaugtis derliumi, reikėtų pradėti auginti šaltuoju sezonu. Užaugusius lapelius kirpkite prie pat šaknų, kad kalendra galėtų toliau vešėti ir sėkmingai augtų nauji ūgliai. Šiame prieskoniniame augale gausu vitamių: A, B1, B2, B3 ir C, taip pat kalendrose yra kalcio, magnio ir fosforo. Kalendra - puiki priemonė nuo pilvo pūtimo. Kalendrų arbata gali būti puikia pagalbine priemone karščiuojantiems.

Rozmarinas

Šiam augalui ant palangės skirkite labiausiai saulės nušviestą kampelį, tačiau skirtingai nei anksčiau minėtus žalumynus, laistykite kur kas rečiau. Rozmarinas nemėgsta drėgmės, tad auginimui rinkitės vazonėlį su skylutėmis, kad vandens perteklius galėtų ištekėti į po juo padėtą lėkštutę. Rozmarino panaudojimas virtuvėje - itin platus, gardinkite šiuo prieskoniu mėsos patiekalus, daržoves, troškinius, sriubas ir naudokite duonos bei desertų kepimui.

Pipirnė

Tai - lengviausiai auginamas prieskonis, kurį pavyks išauginti net ir pradedantiesiems „daržininkams“. Ant lėkštutės patieskite popierinę servetėlę, ją sudrėkinkite ir plonu sluoksniu paberkite sėklas. Servetėlę periodiškai drėkinkite, ir jau po kelių dienų galėsite skabyti pirmuosius daigus. Pipirnė pasižymi aštroku skoniu, ji puikiai tinka gardinti įvairius patiekalus, kuriems trūksta aitrumo (dažniausiai pipirnė naudojama sumuštinių ar padažų gardinimui). Pipirnė pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios padeda pagražinti odą. Neseniai atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad net 10 iš 11 moterų, reguliariai vartojusių pipirnę, džiaugėsi kur kas skaistesne oda ir sumažėjusiu raukšlių kiekiu. Pipirnė - puikus beta karotino šaltinis. Ši medžiaga padeda neutralizuoti laisvųjų radikalų daromą žalą ir užkerta kelią ląstelių pažeidimams. Taip pat šiame prieskoniniame augale gausu vitamino E, kuris stabdo odos senėjimo procesus.

Raudonėlis

Raudonėlis nėra reiklus dirvai, todėl šį prieskoninį augalą paprasta auginti ir ant palangės. Rekomenduojama sėti eilėmis, maždaug 2-3 cm gylio grioveliuose (tam labiausiai tinka spalio pabaiga). Raudonėlių sėklos sudygsta gegužę-birželį, auga lėtai. Svarbu reguliariai papurenti žemę ir neperlaistyti. Raudonėlis puikiai tinka salotų, bulvių ir mėsos patiekalų gardinimui, pupelių patiekalams, suteikia malonų aromatą girai ir rūkytiems mėsoms gaminiams. Šis prieskoninis augalas padeda gerinti virškinimą, tonizuoja ir malšina galvos skausmus, palengvina atsikosėjimą, slopina uždegimo procesus. Reguliariai vartojamas raudonėlis padeda sustiprinti imunitetą.

Taip pat skaitykite: Kodėl nėščiųjų traukia kopūstai?

Kiti prieskoniai

Namuose taip pat galima auginti ir kitus prieskonius: dašius, dilgėlių lapus, gelsves, jonažolę, kario lapelius, kartųjį kietį (arba pelyną), krapus, kraujažolę, mairūną, melisos žolę, meškauogės lapus, paprastąjį kietį, peletrūną, pipirmėtę, provanso žoleles, ramunėles, šalaviją, senos lapus, sukatžolių žolę, didžiąją ugniažolę, valerijonus, kalendrą, citrinžolę, špinatus, laiškinius česnakus, citrininę melisą, daigintus kviečius bei rugius, garstyčių ir ridikėlių daigus, kiniškų žaliųjų pupelių daigus ir dar begalę kitų.

Alternatyvus auginimo būdas: hidroponika

Alternatyvus būdas auginti prieskonius - hidroponika, auginimas be dirvožemio, naudojant tik vandenį. Ši technologija užtikrina lengvą prieigą prie šviežių, kvapnių žolelių ištisus metus, yra efektyvesnė bei ekologiškesnė už tradicinį auginimą. Bazilikas, mėta, kalendra, rozmarinas, petražolės, šalavijas, čiobreliai, kietis, raudonėlis, laiškiniai česnakai - tai tik keletas prieskoninių žolelių, kurias galima sėkmingai auginti hidroponinėje sistemoje.

tags: #prieskonių #auginimas #namuose

Populiarūs įrašai: