Rauginti moliūgai: nauda sveikatai ir vartojimo patarimai
Nuo seno žinoma, kad žiemai ruošiamos raugintų daržovių atsargos yra puikus gerųjų bakterijų ir skaidulų šaltinis. Be to, raugintose daržovėse esančios medžiagos reguliuoja apetitą, gerina virškinimą, mažina cholesterolio kiekį ir netgi gali apsaugoti nuo vėžio. Šiame straipsnyje aptarsime raugintų daržovių, įskaitant ir moliūgus, naudą sveikatai, jų paruošimo būdus ir vartojimo rekomendacijas.
Raugintų daržovių nauda
Raugintos daržovės, tokios kaip rauginti kopūstai, agurkai, moliūgai ir kitos, yra ne tik skanus, bet ir labai naudingas maistas. Fermentacijos procesas, kurio metu daržovės rauginamos, padidina jų maistinę vertę ir teigiamai veikia organizmą.
Vitaminų ir mineralų šaltinis
Visų pirma, raugintose daržovėse išlieka visi šviežiose daržovėse esantys vitaminai ir mineralai. Tai reiškia, kad rauginti moliūgai, kaip ir kitos raugintos daržovės, gali būti puikus vitaminų C, K, B grupės vitaminų ir mineralų, tokių kaip kalis ir magnis, šaltinis.
Probiotikai
Fermentuojant daržoves, jose papildomai atsiranda probiotikų, dar vadinamų gerosiomis bakterijomis. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad probiotikus galima rasti tik vaistinėje arba specialiuose jogurtuose. Tačiau raugintose daržovėse gerųjų bakterijų netgi daugiau nei pieno produktuose. Probiotikai yra labai svarbūs žarnyno sveikatai, nes jie padeda palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą, stiprina imuninę sistemą ir gerina virškinimą.
Skaidulos
Raugintose daržovėse taip pat gausu skaidulų. Skaidulos mažina cholesterolio kiekį organizme, gerina žarnyno peristaltiką, reguliuoja apetitą ir yra probiotikų maistas. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie nori palaikyti sveiką svorį ir gerą virškinimą.
Taip pat skaitykite: Sveikos mitybos principai ir moliūgų duona
Kitos naudingos medžiagos
Raugintuose kopūstuose, be jau minėtų vitaminų, mineralų ir skaidulų, esančios medžiagos gerina medžiagų apykaitą, pieno rūgštis teigiamai veikia virškinimo procesus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Raugintuose kopūstuose itin gausu B grupės vitaminų, ypač B6 ir B12. Beje, naujausi tyrimai rodo, jog raugintuose kopūstuose esančios medžiagos neleidžia vystytis augliams ir saugo nuo vėžio.
Raugintų moliūgų paruošimas
Nors rauginti moliūgai nėra tokie populiarūs kaip rauginti kopūstai ar agurkai, juos taip pat galima sėkmingai paruošti. Svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių, kad rauginti moliūgai būtų ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai.
Tradicinis rauginimo būdas
Gydytoja dietologė įspėja, kad geriausia daržoves raugti senoviniu būdu - su vandeniu ir druska. Labai svarbu nepamiršti, kad naudingųjų savybių raugintos daržovės turės tik tada, jei jas raugsime su druska. Marinuotos su actu daržovės minėtų teigiamų savybių neturės. Beje, veikiamos aukštos temperatūros raugintos daržovės taip pat praras dalį vertingų medžiagų.
Raugintų slyvų pavyzdys
Kaip raugti slyvas - spalio 12 d. Neringos Laurinaitienės nuotr.
Štai kaip galima rauginti slyvas, o panašų metodą galima pritaikyti ir moliūgams:
Taip pat skaitykite: Apie morkų sriubą
- Nuskabykite slyvų kotelius, jas nuplaukite ir nusausinkite, sudėkite į stiklainį.
- Tada paruoškite marinatą. Pasirinkite mėgstamų prieskonių. A. Virtuvės šefas visus prieskonius paverda vandenyje su druska - taip jie aktyviau paskleidžia savo skonį. Litrui marinato reikia valgomojo šaukšto druskos. Galite įdėti arbatinį šaukštelį arba daugiau cukraus, jį rūgimą skatinančios bakterijos taip pat mėgsta, sako A.
- Atvėsintu skysčiu jis užpila į stiklainį sudėtas slyvas. Tiesa, slyvas galima užpilti ir šaltu vandeniu su prieskoniais ir druska.
- Indą su slyvomis laikykite vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, kambario temperatūroje, kuri neviršija 22 laipsnių. Rūgimo procesas paprastai vyksta 1-7 dienas, o kai kurios daržovės gali rūgti net ir 3 mėnesius.
- Šaldytuve slyvas galima laikyti kelis mėnesius. Geriausiai jų skonis atsiskleis po mėnesio, sako A.
Panašiai galima rauginti ir moliūgus, supjaustant juos gabalėliais ir užpilant sūrymu su prieskoniais.
Vartojimo rekomendacijos
Kad ir kokios naudingos būtų raugintos daržovės, jei negaluojate, dėl fermentuotose daržovėse esančios druskos jas reikėtų valgyti atsargiai. Pasak jos, išvardintomis ligomis sergantys žmonės turėtų atsargiai gerti ir skystį, kuriame buvo rauginamos daržovės. Raugintų daržovių sūrymą galima gerti, tačiau jame yra labai daug druskos ir nėra skaidulų, todėl reikėtų nepamiršti saiko. Ypač atsargūs turėtų būti anksčiau išvardintomis ligomis sergantys asmenys.
Pasaulio sveikatos organizacija žmogui per dieną rekomenduoja suvalgyti apie 400 g daržovių. Rekomenduojama, kad didžioji dalis per dieną suvalgytų daržovių būtų šviežios arba raugintos. Nedidelė dalis daržovių gali būti termiškai apdorotos, tačiau daržoves reikėtų kaitinti kuo trumpiau, kadangi aukštoje temperatūroje žūva dauguma naudingų medžiagų. Na, o raugintas daržoves sveika valgyti tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Tiesa, vasarą turime didelį šviežių daržovių asortimentą, todėl natūralu, kad tada dažniau renkamės jas. Vis dėlto raugintas daržoves į mitybos racioną pravartu įtraukti tiek žiemą, tiek vasarą. Beje, jeigu negardiname padažais, raugintų ir šviežių daržovių kaloringumas nesiskiria.
Kitos raugintos daržovės
Jeigu pabodo rauginti kopūstai ar agurkai, galite pamėginti užraugti obuolius, kriaušes, pomidorus, agrastus. „Šiuo metu žodis „fermentacija“ labai madingas, dėl jos išprotėję visi pasaulio restoranai“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sakė virtuvės šefas Alfas Ivanauskas. Šalia lietuviams įprastų raugintų kopūstų ar agurkų vis dažniau virtuvėje atsiranda tokie egzotiški fermentuoti patiekalai ir gėrimai kaip kimči ar kombučia. Beje, išradingi ir patys lietuviai.
Imuniteto stiprinimas
Neskabykite slyvų kotelius, jas nuplaukite ir nusausinkite, sudėkite į stiklainį. Tada paruoškite marinatą. Pasirinkite mėgstamų prieskonių. A. Virtuvės šefas visus prieskonius paverda vandenyje su druska - taip jie aktyviau paskleidžia savo skonį. Litrui marinato reikia valgomojo šaukšto druskos. Galite įdėti arbatinį šaukštelį arba daugiau cukraus, jį rūgimą skatinančios bakterijos taip pat mėgsta, sako A. Atvėsintu skysčiu jis užpila į stiklainį sudėtas slyvas. Tiesa, slyvas galima užpilti ir šaltu vandeniu su prieskoniais ir druska. Indą su slyvomis laikykite vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, kambario temperatūroje, kuri neviršija 22 laipsnių. Rūgimo procesas paprastai vyksta 1-7 dienas, o kai kurios daržovės gali rūgti net ir 3 mėnesius. Šaldytuve slyvas galima laikyti kelis mėnesius. Geriausiai jų skonis atsiskleis po mėnesio, sako A. Kaip raugti slyvas - spalio 12 d. Neringos Laurinaitienės nuotr. 1.Daugiau meilės ir ramybės. Gebėjimui nesirgti daug įtakos turi psichinė sveikata, nepertemptas centrinės nervų sistemos darbas. 2. Nekeiskite kolektyvo. Pakeitęs kolektyvą (darželį, mokyklą) vaikas patenka į aplinką, kurioje daug naujų ligų sukėlėjų. 3. Nekeiskite režimo. Įrodyta, kad vaikas, pradėjęs lankyti darželį, ima dažnai sirgti, nes turi paklusti ten nustatytai tvarkai, pakinta jo buvę namuose įpročiai, kurie jam užtikrindavo gerą savijautą. 4. Rūgštūs pieno produktai. Jogurte, kefyre, raugintose pasukose yra gerųjų bakterijų. 5. 30 minčių judėjimo. 6. Naminiai masažai. Glostykite, glamonėkite vaikus. Tai tarsi imuninės ir nervų sistemos varikliai. Tyrimai parodė, kad kassavaitiniai masažai gali sustiprinti ląstelių gynybines funkcijas. Jei prisilietimas malonus, odos nervinės ląstelės tuoj pat siunčia pranešimą į smegenis. 7. Natūralūs imunostimuliatoriai. 8. Alyvuogių aliejus. 9. Juoko terapija. Juokiantis organizme žaibiškai padidėja antikūnų (medžiagų, kovojančių su ligų sukėlėjais). 10. Dažniau plaukite rankas.
Taip pat skaitykite: Daktaro patarimai
tags: #klauskite #daktaro #rauginti #moliūgai #nauda