Klasikiniai Senoviniai Pietų Stalo Serviravimo Pavyzdžiai
Anksčiau kiekvienuose namuose, visiems gerai matomoje vietoje už bufeto stiklo, puikavosi pietų ar arbatos porceliano servizas. Šeimininkai jį tausojo, laikė dideliu turtu, ištraukdavo tik ypatingų švenčių metu ar sulaukę garbių svečių. Šiuo metu stalo porcelianas išgyvena renesansą, nes pavargę nuo išgryninto minimalizmo, žmonės vėl ieško išskirtinio grožio - atgaivos širdžiai ir akims. Šiame straipsnyje panagrinėsime klasikinius senovinius pietų stalo serviravimo pavyzdžius, atskleisdami porceliano subtilybes ir jo reikšmę stalo kultūrai.
Porceliano Tipai ir Savybės
"Tikros vertybės niekada nepraranda savo aktualumo", - primena porceliano žinovė Aušra Ribikauskienė. Priklausomai nuo gamyboje naudojamų sudėtinių dalių ir proporcijų, porcelianas gali būti minkštas, kietas ir kaulinis. Iš minkšto porceliano, kuris yra trapesnis ir ne toks akinamai baltas, dažniausiai daromos skulptūrėlės ir interjero dekoro elementai. Kietas porcelianas naudojamas stalo indams ir vazoms gaminti. Anglai ištobulino porceliano technologiją, į masę įdėdami galvijų kaulų pelenų - tokia rūšis vadinama kauliniu porcelianu, kuris yra itin plonas, peršviečiamas ir grakštus, tačiau ne itin tvirtas.
Porceliano dirbinių savybes lemia ir degimo temperatūra. Kuo temperatūra aukštesnė, tuo indai tvirtesni, atsparūs įbrėžimams ir įpjovimams, mažiau skilinėja krašteliai. Porcelianinių stalo indų ilgaamžiškumą ir priežiūros ypatumus lemia ir dekoravimo būdas - jie gali būti dekoruojami prieš glazūravimą ir po jo. Patvariausiais laikomi prieš glazūravimą puošti dirbiniai, kuriuos galima plauti indaplovėje, intensyviai naudoti net orkaitėje, o jei nėra blizgių aukso ar platinos detalių, dėti ir į mikrobangų krosnelę.
Klasikinio Serviravimo Elementai
Kulinarijos meno virtuozais tituluojami prancūzai mano, kad respektabiliuose namuose turėtų būti net trys servizai: pusryčiams, kasdieniams pietums ar vakarienei ir šventinis servizas - išskirtinėms progoms ir ypatingiems svečiams. Pagal etiketą, porceliano indų negalima serviruoti ant stalo nepatiesus staltiesės: kuo jie prabangesni, tuo prabangesnė turi būti ir staltiesė - atlaso, satino ar šilko. Tačiau, jei namuose vyrauja skandinaviškas stilius, indai - lakoniško ar itin paprasto dizaino, staltiesę galima pakeisti odos, medienos ar tekstilės padėkliukais.
Visada madingi klasikiniai servizai, puošiami gėlėmis, stilizuotais floristiniais ar geometriniais motyvais, įvairiais retro vaizdeliais iš gyvenimo, aukso detalėmis bei giminingų ar kontrasto principu parinktų spalvų deriniais. Nors kasmet pristatomi naujo dizaino servizai, gaminami ir seni, sukurti prieš kelias dešimtis ar pusšimtį metų, tačiau vis dar paklausūs. Klasikinius servizus įprastai renkasi vyresnio amžiaus, prabangą ir išskirtinį stilių mėgstantys žmonės.
Taip pat skaitykite: Stalų medžiagos
Porceliano Mados Tendencijos
Šiuolaikinės porceliano tendencijos leidžia meniškoms asmenybėms derinti kraštutinumus - paprastumą su originalumu. Tai pasireiškia netradicinėmis formomis, pastelinėmis žemiškomis ar tamsiomis pilka, juoda spalvomis bei natūralių paviršių spalvinėmis imitacijomis.
Kaip Išsirinkti Kokybišką Porcelianą
"Geras porceliano servizas pigiai nekainuos," - pastebi specialistė ir įspėja: - Nesigundykite pigiais pasiūlymais: nors kinai - porceliano išradėjai, jie - visame pasaulyje gerai žinomi falsifikatoriai." Norint įsigyti kokybišką porcelianą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Dydis ir Forma: "Mėgstantiems sočiai pavalgyti mažos lėkštės bus nepatogios. Dideli indai netilps ant mažo stalo, o maži juokingai atrodys ant erdvaus."
- Spalva: "Jei mėgstate gaminti ir lėkštėje kurti meną, pamirškite spalvas - patiekalų grožis, jų pateikimo originalumas išryškės tik balto porceliano fone."
- Funkcionalumas: "Kas nemėgsta sriubos, nereikia sriubinių lėkščių, beje, kaip ir mažų lėkštelių duonai patiekti. Jei geriate latę, nesirinkite espreso puodelių. O gal namuose yra neįgalių, vyresnio amžiaus žmonių, kuriuos kankina Parkinsono liga?"
- Kokybė: Kokybiško porceliano paviršius turi būti idealiai lygus, švelnus, akinamai baltas, be spalvotų priemaišų ar dėmelių. Savo reputacija besirūpinantys porceliano gamintojai blogojoje puodelio, lėkštės ar bet kokio kito indo pusėje visada palieka glazūra neužlietą skrituliuką - pagrindo paaukštinimą. "Beje, aukštos kokybės servizuose puodelio pagrindas idealiai telpa į lėkštutės centre esantį pagilinimą: pavertus lėkštutę su ant jos stovinčiu puodeliu 30-40 ° kampu šis neturi nukristi."
Porceliano Priežiūra
"Naudojamas kasdien ir rūpestingai prižiūrimas šeimos relikvija tapęs porceliano servizas savo grožio nepraras net ir po šimto metų, o net ir nepažeisti fajanso dirbiniai ilgainiui pasidengia pilkų linijų voratinkliu." Štai keletas patarimų, kaip prižiūrėti porcelianą:
- Dantų švara - asmeninės higienos reikalas, o porcelianą išblizginti - juoko darbas: tereikia drėgną kempinėlę pamirkyti sodoje.
- Jei apnašos senos, neaiškios kilmės, indus rekomenduojama pusvalandžiui užmerkti šiltame vandenyje su druska ir actu, o gėlių vazoms arbatiniams išplauti į vidų įberti dar ir ryžių, šiek tiek palaikyti ir stipriai pakratyti - ryžiai turėtų pašalinti visas apnašas.
Istorinis Kontekstas
- Porcelianą, kaip ir paraką, šilką, popierių, atrado kinai. Kada tai nutiko, nesutariama: vieni šaltiniai teigia, kad IX - XVI a. prieš Kristų, kiti - kad I - II, o treti - VI mūsų eros amžiuje.
- 1295 m. žymus keliautojas ir pirklys Markas Polas porcelianą atvežė į Veneciją.
- XVI-XVII a. Europoje įsigalėjo karštų gėrimų - arbatos, kavos bei šokolado kultūra, kuri buvo neįsivaizduojama be plono porceliano puodelių.
- XVI a. Florencijoje buvo pradėtas gaminti porcelianas, tačiau jis buvo minkštas ir ne toks kokybiškas, kaip prekiniais laivais atvežamas iš Kinijos.
- XVIII a. pr. Vokietijoje Meiseno mieste Lietuvos-Lenkijos karalius Augustas II įkūrė pirmą kietojo porceliano gamyklą. 1708 m. jaunas vokiečių alchemikas Johannas Friedrichas Bötgeris ir garsus matematikas bei fizikas Ehrenfriedas Waltheris von Tschimhausas sukūrė formulę, kuri nė kiek nenusileido kiniškam porcelianui. Nuo 1710 m.
- Vokiečiams nepavyko išsaugoti porceliano gamybos paslapties: 1744 m. savo porcelianą pradėjo gaminti Rusija, 1745 m. - Prancūzija, 1748 m. - Didžioji Britanija.
Cukrinė - Detalė, Papildanti Serviravimą
Dažnai ant mūsų stalo atsidurianti cukrinė yra kur kas daugiau nei paprastas virtuvės reikmuo, skirtas laikyti saldikliui. Tai mažas, bet reikšmingas stalo kultūros, istorijos atspindys ir svarbi estetinė detalė. Nuo prabangaus sidabro iki kasdienio naudojimo keramikos - cukrinės kelionė per šimtmečius atspindi ne tik besikeičiančias madas, bet ir paties cukraus istoriją bei jo vaidmenį visuomenėje. Šio stalo indo istorija neatsiejamai susijusi su paties cukraus kelione į Europą ir jo statuso kaita visuomenėje. Viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais cukrus Senajame žemyne buvo itin brangi ir reta importinė prekė, savo verte kartais prilyginama egzotiškiems prieskoniams ar net laikoma vaistu. Dėl aukštos kainos jį galėjo įsigyti tik patys turtingiausieji - karališkosios šeimos, aukštuomenė. Būtent dėl šios priežasties pirmieji specialūs indeliai cukrui, pasirodę XVII-XVIII amžiuje, buvo tokie prabangūs, dažnai gaminami iš brangiųjų metalų, ypač sidabro, ir puošiami įmantriais raižiniais bei ornamentais.
Situacija ėmė keistis tik XVIII-XIX amžiuje, plintant cukranendrių auginimui kolonijose ir ypač pradėjus Europoje masiškai auginti cukrinius runkelius bei tobulėjant cukraus gamybos technologijoms. Kartu keitėsi ir jam skirti indai - jie pradėti gaminti iš pigesnių, tačiau ne mažiau puošnių medžiagų. Ypač išpopuliarėjo porcelianas ir fajansas, leidę sukurti įvairiausių formų ir spalvų talpyklas saldikliui. Garsios Europos manufaktūros, tokios kaip Meiseno, Sevro ar Wedgwoodo, varžėsi kurdamos vis įmantresnio dizaino indus, įskaitant ištisus servizus, kuriuose cukrinė derėjo prie arbatinuko, pieninuko ir puodelių. XX amžiuje, ypač po Antrojo pasaulinio karo, masinė gamyba dar labiau demokratizavo šį stalo atributą. Atsirado funkcionalūs, paprastesnio dizaino modeliai iš keramikos, nerūdijančio plieno, plastiko. Tačiau senųjų tradicijų žavesys neišnyko - iki šių dienų vertinami tiek senoviniai, antikvariniai cukraus indeliai, tiek šiuolaikinių dizainerių interpretacijos, kuriose klasikinės formos derinamos su moderniomis medžiagomis ir idėjomis.
Taip pat skaitykite: Klasikiniai kepiniai pagal Aną Olson: receptų kolekcija
Nors pagrindinė cukrinės funkcija yra akivaizdi - laikyti cukrų - jos reikšmė stalo kultūroje yra gerokai platesnė. Visų pirma, cukrinė atlieka svarbų higienos vaidmenį. Uždaras indas cukrui apsaugo jį nuo drėgmės, kuri gali paversti birų produktą kietu gumulu, taip pat nuo dulkių, vabzdžių ir kitų nepageidaujamų veiksnių. Antra, cukrinė yra neatsiejama estetiško stalo serviravimo dalis. Gražiai parinkta ir prie kitų indų deranti cukrinė suteikia stalui tvarkingumo, elegancijos ir užbaigtumo. Arbatos ar kavos gėrimo ritualas tampa malonesnis, kai visi reikalingi atributai yra ne tik funkcionalūs, bet ir malonūs akiai.
Šiuolaikinė rinka siūlo stulbinančią cukraus indelių įvairovę, todėl išsirinkti gali būti nelengva. Norint rasti tinkamiausią variantą, verta susipažinti su pagrindiniais tipais, medžiagomis ir dizaino ypatumais.
- Klasikiniai indeliai dažniausiai būna pagaminti iš porceliano, fajanso ar stiklo, pasižymi elegantiškomis formomis, dažnai dekoruoti tradiciniais raštais, gėlių motyvais ar paauksavimais. Jie puikiai tinka prie klasikinio interjero ir tradicinių servizų.
- Modernūs variantai išsiskiria švariomis linijomis, minimalistiniu dizainu, kartais netikėtomis formomis. Dažnai gaminami iš nerūdijančio plieno, stiklo, kokybiško plastiko ar vienspalvės keramikos. Tinka šiuolaikiniams interjerams.
- Vintažiniai ir retro stiliaus atspindi praėjusių dešimtmečių madą (pvz., Art Deco, Mid-century modern). Jie gali būti ryškių spalvų, įdomių geometrinių formų. Tokie indai suteikia interjerui charakterio.
- Rankų darbo gaminiai yra unikalūs kūriniai, dažniausiai pagaminti iš keramikos, medžio ar stiklo.
Renkantis cukrinę, svarbu atsižvelgti į jos paskirtį, dydį, medžiagą, dizainą, funkcionalumą ir kainą.
Pavyzdžiai iš Istorijos ir Dabarties
- Autentiškas elegantiškas istorinis Art Nouveau laikotarpio porceliano servizas. Puodeliai žemi, platūs, minimalistinės formos, subtilia, siaura ąsele. Tai būdinga mid century dizainui - be perteklinės puošybos, akcentuojant linijų grynumą. Senovinis arbatos -kavos servizas puoštas žemės spalvų ornamentais. Ornamente subtiliai dera natūralūs augalų motyvai: ramunėles, melsvos uogelės su dekoratyviniais, baroko įkvėptais rėmeliais.
- Šis Jiesios keramikos servizas šildo natūraliais, jaukių tonų atspalviais - nuo lengvai rusvų iki raudonmedžio spalvos. Minimalistinis dizainas labai panašus į dabar populiarius madingų gamintojų kuriamus indus. Glazūra turi lengvą tekstūrą, kuri sukuria rankų darbo įspūdį, tuo pačiu pridedant jaukumo ir unikalumo kiekvienam daiktui. Tokios pat įdomios ir porceliano mados, art deco griežtumas ir pokarinė švelnumo romantika.
- Geriausios kokybės porcelianą gamino 1849 m. Aich miestelyje netoli Karlovi Varai (Karlsbado) įkūręs Johanas Möhlingas. Manufaktūra specializavosi porceliano figūrėlių gamyboje, taip pat pirmoji pradėjo gaminti porcelianines monetas - surogatinius pinigus, naudojamus ekonominių krizių metu, tokių kaip Vokietijoje siautėjusi hiperinfliacija. 1923 m. gamykla tapo EPIAG grupės dalimi.
- Hutschenreuther Noblesse servizas nepriekaištingo, plono porceliano. Modernių formų, dekoruotas prigesinto aukso juostele amžinybės simboliu.
- Legendinės Jiesios puikiausio kaulinio porceliano servizas - prabangus pirkinys XX am. pab. Vertingas pirkinys ir dabar. Dekoruotas švelniais žiedais, šakelėmis, pumpurėliais. Gražus klasikos induose pavyzdys: aptakios formos, mėlyna juostelė, girlianda, jaukiai apipynusi indų kraštelius mažytėmis mielomis puokštelėmis. Ir be abejo, saikingas, tačiau taip spindesio suteikiantis plonas aukso kraštelis.
- Istorinis Epiag art deco servizas, dekoruotas stilizuotų žiedų girliandomis, ornamentais, gražiausia spalvinga gama. Istorinis Baudour Fuisseaux art deco servizas su mėlyna juostele neįtikėtinai puikiai išsilaikęs.
- Pasidabruotas arbatos serviravimo trio bakelito ąselėmis ant elegantiškų kojelių - grožio ir praktiškumo derinys.
Taip pat skaitykite: Receptai ir patarimai: marinuoti pomidorai
tags: #klasikiniai #senoviniai #pietu #stalo #serviravimo #pavyzdziai