Kas yra virš 100 blogas kraujo spaudimas: hipertenzijos grėsmė ir kontrolė

Arterinė hipertenzija (padidėjęs arterinis kraujo spaudimas) yra viena dažniausių ligų tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau žmonės vis dar neįvertina hipertenzijos keliamos grėsmės. Maždaug trečdalis 25-65 metų žmonių kenčia nuo arterinės hipertenzijos. Nepakankama padidėjusio kraujo spaudimo kontrolė gali tapti mirties priežastimi, todėl kiekvienas iš mūsų turėtų pasirūpinti ankstyva padidėjusio kraujospūdžio diagnostika ir gydymu.

Sergamumo mastai didėja

Sergamumo arterine hipertenzija statistika grėsminga. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje blogėja - nuo 2004 m. sergamumas išaugo beveik dvigubai. Skaičiuojama, kad hipertenzija serga maždaug keturi iš dešimties suaugusiųjų. Taip pat 33 proc. mirčių lemia pirminės arterinės hipertenzijos komplikacijos.

Hipertenzija skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija - tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Pirmaisiais 15-20 metų gali nepasireikšti jokie klinikiniai aukšto kraujo spaudimo simptomai. Negydant pirminės hipertenzijos, kiltų didžiulis pavojus ligonio sveikatai. Nustatyta, kad tokiu atveju maždaug pusė jų numirtų dėl išeminės širdies ligos ir širdies nepakankamumo, trečdalis - dėl insulto ir apie 10-15 proc. - dėl inkstų funkcijos nepakankamumo. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5-10 proc.

Kodėl turime stebėti kraujospūdį?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Vidmanta Milašienė atkreipia dėmesį, jog „10 mmHg padidėjęs arterinis kraujo spaudimas iki 30 proc. padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (pavyzdžiui, insultas), 4 kartus dažniau sergama širdies išemine liga, 2 kartus dažniau pažeidžiamos kojų kraujagyslės“. Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų. Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis. Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.

Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai

Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius (senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumo), lytis (moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija) ir paveldimumas. Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai - jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti. Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas.

Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?

Ką reiktų žinoti prieš matuojant kraujospūdį?

Kraujospūdis - tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Sistolinis kraujospūdis (dar vadinamas viršutiniu) visada yra aukštesnis, o diastolinis (apatinis) - žemesnis. Sistolinis kraujospūdis matuojamas širdies susitraukimo metu. Tai yra didžiausias tuo metu kraujo spaudimas į sieneles. Diastolinis kraujo spaudimas matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai - žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Kraujo spaudimas nėra pastovus - jis kinta dėl įvairių biologinių, emocinių ir aplinkos veiksnių.

Bazinis kraujo spaudimas nustatomas ryte, esant ramybės būsenos. Sunkiai dirbant, sportuojant, patyrus stresą, spaudimas pakyla, tačiau ramybės metu ar miegant jis sumažėja.

Neturintys sveikatos sutrikimų asmenys kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę įprastinėje aplinkoje, atsipalaidavę, po dešimties minučių ramaus sėdėjimo. Vyresnio amžiaus, turintys antsvorio, sergantieji cukriniu diabetu ir inkstų ligomis, nėščiosios tai turėtų daryti du kartus per dieną - ryte ir vakare. Jei jums nustatė hipertenziją, svarbu reguliariai matuoti kraujospūdį ir gautus duomenis surašyti į tam skirtą lentelę. Pagal juos gydytojas gali tiksliau parinkti vaistų dozes, tinkamiausius medikamentus.

Kardiologė V. Milašienė teigia: „Namuose paciento neveikia veiksniai, kurie sukelia fizinę arba nervinę įtampą. Jam nereikia laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Gydymo įstaigoje gali atsirasti „baltojo chalato“ hipertenzija - kai paciento kraujospūdis pakyla dėl nevalingai padidėjusios įtampos pamačius gydytoją. Ši būklė būdinga apie 10 proc. visos populiacijos. Tokiais atvejais pacientams pritvirtinamas nešiojamasis prietaisas, kuris matuoja ir įrašinėja kraujo spaudimą 24 valandas“.

Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija

Geriausias kraujo spaudimas yra mažiau nei 120/80 gyvsidabrio stulpelio. Mažiau 130/85 yra normalus. Aukštas normalus - 130/85 iki 139/89, tačiau tai jau signalas žmogui, kad reikia kreiptis į gydytoją, dažniau matuoti spaudimą namuose. Kraujospūdis, kuris yra didesnis nei 140/90 yra liga - artezinė hipertenzija. Kai vadinamas viršutinis kraujospūdis labai aukštas, o apatinis normalus, tai liga, gydytojų apibūdinama kaip izoliuota hipertenzija. Doc. S. Glaveckaitė sako, kad tai - ypač pavojinga. Dažnai tokia liga pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms dėl nesveikų kraujagyslių ar aortos vožtuvo ligos. Tokį spaudimą irgi reikia gydyti. Jei žmogus jaunesnis nei 65 metai, kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 130/80. Jei virš 65, tai ne didesnis nei 140/90. Tai labai svarbu atsiminti. Seniau buvo paplitę įvairūs mitai, pavyzdžiui, kad normalus kraujospūdis yra 100 plius žmogaus amžius. Tačiau tai labai klaidinantys teiginiai.

Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas

Suaugusiųjų kraujospūdžio normų rodmenys:

  • Žemas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
  • Normalus: normalaus kraujospūdžio rodmuo yra mažesnis nei 120-129/80-84 mm Hg.
  • Aukštas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 80 iki 84 mm Hg. Gydytojai paprastai negydo aukšto normalaus kraujospūdžio vaistais. Vietoj to, jūsų gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.
  • I laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius yra nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 90 iki 99 mm Hg.
  • II laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius nuo 160 iki 179 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 100 iki 109 mm Hg ar didesnis.
  • Hipertenzinė krizė: sistolinis skaičius viršija 180 mm Hg arba diastolinis skaičius viršija 110 mm Hg. Šiame diapazone esantis kraujospūdis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei, esant tokiam aukštam kraujospūdžiui, atsiranda kokių nors simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regėjimo pokyčiai, reikia skubios medicinos pagalbos.

Kaip sėkmingai kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį?

Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų pasiekiama. Pirminė arterinė hipertenzija - nepagydoma liga, todėl labai svarbu sureguliuoti kraujo spaudimą, kol neišsivystė komplikacijos. Arterinė hipertenzija gydoma antihipertenziniais vaistais. Jų yra kelios grupės. Kokius vaistus skirti ir kada juos keisti kitais, gydytojas kardiologas nuspręs įvertinęs paciento tyrimų - elektrokardiogramos, širdies echoskopijos, krūvio mėginio, akių dugno, skydliaukės ir inkstų funkcijos - rezultatus. Jei po savaitės gydymo kraujo spaudimas normalizuojasi, galima teigti, kad vaistai parinkti tinkamai, tačiau būtina tęsti gydymą.

Nemedikamentinis gydymas dažnai taikomas ankstyvesnėje ligos stadijoje. Tuomet vertinamas žmogaus gyvenimo būdas, mityba, rekomenduojama numesti svorio, mažinti suvartojamos druskos kiekį, mankštintis, vengti streso. Jeigu pabandžius šį gydymo būdą kurį laiką rezultatų nepasiekiama, skiriama medikamentų. Vyresnio amžiaus žmonėms, kraujospūdžiui esant 150/100 mmHg ir didesniam, medikamentų skiriama iškart. Svarbu reguliariai ir taip, kaip nurodyta, vartoti paskirtus medikamentus bei nuolat stebėti arterinį kraujospūdį. Nors arterinė hipertenzija neišgydoma, laikantis visų gydytojo nurodymų, kontroliuojant kraujospūdį ir koreguojant rizikos veiksnius, galima išvengti didesnių problemų - pavyzdžiui, insulto tikimybė sumažėja net 40 procentų. Kraujo spaudimo įtaka mūsų organizmui - milžiniška, tad tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų sekti kraujospūdžio duomenis ir reguliariai jį matuoti.

Aukšto kraujo spaudimo poveikis organizmui

Kadangi hipertenzija dažnai yra nepastebima būklė, ji gali kenkti jūsų kūnui daugelį metų, kol simptomai taps akivaizdūs. Padidėjęs kraujo spaudimas yra didžiulis rizikos veiksnys, jis sukelia įvairiausių organų pažeidimus. Kai žmogus ilsisi ar miega, jo kraujo spaudimas būna toks didelis, tarsi dirbtų sunkų darbą. Ilgainiui organai to neatlaiko. Arterinė hipertenzija didelis rizikos veiksnys insultui, taip pat miokardo infarktui, inkstų ligoms. Galutinės stadijos inkstų liga yra viena sunkiausių būklių medicinoje. Sukelia ir daug lėtinių ligų. Visos komplikacijos labai grėsmingos. Be to, COVID-19 sunkiausia eiga būna būtent nutukusių, turinčių širdies ligų, padidėjusį kraujospūdį turinčių pacientų.

Turint šią ligą 7 kartus didėja rizika susirgti insultu, 4 kartus - širdies ligomis, 2 kartus dažniau gali būti pažeidžiamos kojų kraujagyslės, gali prireikti net kojų amputacijos. Taip pat dėl padidėjusio kraujospūdžio gali būti pažeidžiami inkstai, vėlesnėse inkstų pažeidimo stadijose gali atsirasti pykinimas, vėmimas, mieguistumas, niežulys, tinimas, mažakraujystė.

Taip pat skaitykite: Šokiai Jurbarke: ką verta žinoti

Docentė S. Glaveckaitė išvardino simptomus, kurie gali būti susiję su padidėjusiu kraujo spaudimu:

  • pakaušio skausmas;
  • galvos svaigimas;
  • padidėjęs nervingumas;
  • miego, regos sutrikimai, matomos muselės prieš akis;
  • nepaaiškinamas nuovargis;
  • padidėjęs prakaitavimas;
  • taip pat gali būti kraujosrūvos akyse, kraujavimas iš nosies, veido raudonis, staiga atsiradęs pusiausvyros sutrikimas.

Inkfartas ar insultas gali ištikti be jokių perspėjimų. Kartais simptomai būna. Infarkto atveju: spaudžiantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, kuris jaučiamas nedidelio fizinio krūvio metu. Tai negeras požymis ir į jį reikia atkreipti dėmesį. Insulto atveju žmogui staiga nutirpsta dalis veido, ranka, koja, sutrinka kalba. Nors ir trumpam laikui ir po to atsistato, tai gali būti įspėjimas.

Padidėjęs kraujospūdis tikrai nėra tik senjorų problema - per didelį kraujospūdį reikia gydyti ir jauname amžiuje.

Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?

Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.

Kraujospūdžio matuoklių tipai

  1. Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai: Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus. Tokiu atveju jums tinkamesnis bus automatinis kraujospūdžio aparatas. Bet jei visgi mokate naudoti mechaninį spaudimo matuoklį, galite įsigyti B.WELL MED-63 matuoklį.
  2. Automatiniai matuokliai: Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:
    • Žasto matuokliai. Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.
    • Riešo matuokliai. Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą. Itin patogus pasirinkimas gali būti OMRON RS4, automatinis riešinis kraujospūdžio matuoklis.
  3. Pusiau automatiniai matuokliai: Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.

Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:

  • Naudojimo dažnumas ir tikslumas. Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.
  • Matavimo istorijos saugojimo galimybė. Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.
  • Ekrano dydis ir duomenų aiškumas. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.
  • Papildomos funkcijos. Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą. Puikus pasirinkimas gali būti Omron kraujospūdžio matuoklis.
  • Kaina ir patikimumas. Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau. Žinoma, visuomet galite pasidomėti ir kitų vartotojų atsiliepimais apie skirtingus modelius, kad pasirinkti būtų lengviau.

Koks geriausias kraujospūdžio matuoklis bus būtent jums, priklauso nuo individualių poreikių.

Kaip išlaikyti normalų kraujo spaudimą?

Vaistininkė J. Metlovienė įvardija, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau gali nežymiai didėti su amžiumi. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos.

Kraujo spaudimą padidinti gali ir stresinės situacijos ar ilgiau trunkanti įtampa. Streso metu aktyvuojamas adrenalino ir kortizolio hormonų išsiskyrimas, tad širdies raumuo dirba greičiau, o tai savaime didina kraujo spaudimą. Dėl šių hormonų kraujagyslės susitraukia, todėl kraujo tekėjimas per jas tampa sunkesnis ir kraujo spaudimas padidėja dar labiau.

Nemažą įtaką aukštam kraujo spaudimui gali turėti ir netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, riebalų turinčio maisto. Natrio chloridas, esantis valgomojoje druskoje, didina skysčių susilaikymą organizme, tad padidėja kraujo tūris ir kraujagyslių spaudimas, gali susiaurėti pačios kraujagyslės. Mažai skaidulų turintis „greitas“ maistas (balta duona, hamburgeriai, picos, makaronai ir pan.) prisideda prie kraujagyslių siaurėjimo ir sienelių storėjimo, tokiu atveju kraujospūdis natūraliai padidėja. Kraujospūdį iškreipti gali ir kai kurių vaistų vartojimas, tačiau tai priklauso nuo individualių atvejų.

Siekiantiems kontroliuoti kraujo spaudimo svyravimus, J. Metlovienė pataria atkreipti dėmesį į savo mitybą: per parą neviršyti 5 gramų druskos, vengti greitojo ir riebaus maisto, vartoti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Anot jos, pakankamas fizinis aktyvumas ir normalaus kūno svorio išlaikymas taip pat gali prisidėti prie aukšto kraujo spaudimo mažinimo - reguliari fizinė veikla gali sustiprinti širdį, pagerinti kraujagyslių elastingumą, sumažinti kraujospūdį.

Labai svarbu mažinti arba visiškai atsisakyti žalingų įpročių. Per didelis alkoholio vartojimas didina kraujo spaudimą, gali pažeisti širdies raumenį, o rūkant siaurėja kraujagyslės, vystosi uždegiminiai procesai. Žalingi įpročiai neretai būna susiję ir su padidėjusiu streso lygiu, o stresas pats savaime kenkia organizmui. Rekomenduočiau išbandyti meditaciją, ramius pasivaikščiojimus, jogą, propaguoti tinkamą miego higieną. Nusiraminti gali padėti įvairūs preparatai su melisa, magniu, apyniais, valerijonu. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant išgrynintas omega-3 riebiąsias rūgštis, gali tapti lengviau kontroliuoti patiriamą emocinę įtampą, nes omega-3 rūgštys gali padėti sumažinto streso hormono kortizolio lygį organizme.

Kiti patarimai, kaip sureguliuoti kraujo spaudimą:

  • Jeigu Jums diagnozuotas aukštas spaudimas, nerekomenduojama piktnaudžiauti kava. Vienas jos puodelis per dieną dažniausiai labai nepadidina kraujospūdžio. Tačiau verta pastebėti, kad kavos poveikis kiekvienam gali būti skirtingas. Tam, kad įvertintumėte, kaip šis gėrimas veikia Jus, pasimatuokite spaudimą prieš gerdami kavą ir maždaug pusvalandį po to.
  • Dar vienas aukšto kraujo spaudimo kontrolės būdas - reguliarus fizinis aktyvumas. Rekomenduojama rinktis vidutinio intensyvumo dinaminius pratimus ir jiems skirti maždaug 50-60 min.
  • Rūkymas yra vienas iš pagrindinių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, galintis pasunkinti hipertenziją.
  • Alkoholis kaip ir rūkymas gali pabloginti hipertenzija sergančių pacientų būklę.

Kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais

Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos.

Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais

  • Vaikų kraujo spaudimas. Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo.
  • Paauglių kraujo spaudimas. Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui.
  • Suaugusiųjų kraujo spaudimas. Suaugusiesiems optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Visgi dėl skirtingo gyvenimo būdo ir genetikos daug žmonių susiduria su aukštesniu spaudimu (140/90 mmHg ar daugiau), kas laikoma hipertenzija. Hipertenzijos rizika dažnai didėja dėl streso, netinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo.
  • Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas. Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi

Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo.

  • Genetiniai veiksniai ir paveldimumas. Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.
  • Gyvenimo būdas. Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą.
  • Ligos. Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme.

Ką reiškia aukštas ir žemas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimo pokyčiai - tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujo spaudimas - gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl svarbu suprasti, ką reiškia šie rodikliai ir kokia jų įtaka organizmui.

  • Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija). Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Hipertenzija gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, netinkamo gyvenimo būdo, rūkymo, nutukimo ar kitų lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar inkstų problemos. Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą.
  • Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija). Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Hipotenzijos priežastys gali būti dehidratacija, netinkama mityba, kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar tam tikrų vaistų vartojimas. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį.

Tiek hipertenzija, tiek hipotenzija gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, todėl, pastebėjus, kad kraujo spaudimas yra nuolat aukštas ar žemas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris padėtų nustatyti priežastis ir pasiūlytų tinkamiausią gydymą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.

tags: #kas #yra #virš #100 #blogai #kraujo

Populiarūs įrašai: