Kaip Užauginti Sultingus Pomidorus Virš Žemės: Nepakeičiami Patarimai ir Gudrybės

Pomidorai - vienos populiariausių daržo gėrybių, be kurių neįsivaizduojamas lietuviškas stalas. Tai neatsiejami svečiai tiek kasdieniame, tiek šventiniame meniu, naudojami kaip garnyras, pagrindinis patiekalas, salotų ingredientas, konservuojami, džiovinami ir yra pomidorų padažo ar kečupo sudedamoji dalis. Tačiau pomidorų auginimas reikalauja žinių ir pastangų.

Istorinis kontekstas

Nors Europoje pomidorai pirmą kartą paminėti dar 1544 metais, kaip maistas jie pradėti vartoti tik XVIII a. pabaigoje. Iki tol pomidorų krūmai buvo auginami tik kaip dekoratyviniai augalai, o jų vaisiai laikyti nuodingais. Lietuvoje, kaip dekoratyviniai augalai, pomidorai pradėti auginti XIX amžiuje, bet tik dvarininkų sodybose ir botanikos soduose.

Kas yra pomidoras?

Ant stalo - daržovė, botanikų nuomone - uoga, o pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių - vaisius. Šiuo metu siūloma itin didelė pomidorų veislių įvairovė - nuo vyšnios dydžio iki sveriančių daugiau nei pusę kilogramo. Auginimo spektras taip pat labai platus - šimtai veislių atviram gruntui, šiltnamiams ar net auginimui ant palangės bei balkone.

Klimato sąlygos ir daigų auginimas

Lietuvos klimato sąlygos kelia tam tikrus reikalavimus pomidorų auginimui. Mūsų gamtinėmis sąlygomis pomidorus geriausia auginti iš daigų ir pasirinkti tinkamas sėklas. Renkantis sėklas, patartina vengti silpnų ar nežinomų veislių, o įsigyti beicuotas, reikiamos charakteristikos ir tinkamas pomidorų veisles. Nežinomų veislių sėklų pirkimas gali būti klaida, todėl verta vengti eksperimentų su gražiais aprašymais ir paveikslėliais ant pakelio.

Sėklų sėja ir daigų auginimas

Nors kai kurie daržininkai mėgėjai prieš sėją sėklas mirko ar daigina, tai nėra būtina. Sėjant sėklą geriausia naudoti specialius plastikinius konteinerius, kurie, naudojami ne pirmą kartą, prieš sėją turi būti dezinfekuojami. Konteineriai turi turėti specialias drenažo angas apačioje, kad pomidorų daigai nesusirgtų juodlige. Taip pat verta investuoti į kokybišką dirvožemį.

Taip pat skaitykite: Receptai: pomidorai savo sultyse žiemai

Pomidorų daigai iki sodinimo į augimo vietą užauga per 45-50 dienų. Norint pomidorų daigus sodinti gegužės mėnesį, optimalus sėjos laikas yra nuo vasario 25 iki kovo 15 dienos. Sėklas patogu išdėlioti į konteinerį pinceto pagalba. Kol sėklos sudygs, apšvietimas neturi didelės reikšmės, tačiau tinkamam mikroklimatui sudaryti indelius su sėklomis galima pridengti plėvele. Sėklos geriausiai sudygsta esant ne mažesnei kaip 20 °C temperatūrai. Norint išauginti didelį kiekį pomidorų daigų, neišsiversite be apšildomo šiltnamio.

Daigų pikiavimas ir sodinimas

Prieš pikiavimą pomidorų daigelius reikia palieti, kad mažiau substrato nubyrėtų nuo šaknų. Tada atsargiai atskirkite kiekvieną daigelį atskirai ir kartu su apie šaknis aplipusiu substratu persodinkite į didesnės talpos konteinerį.

Pakankamai suaugę pomidorų daigai į nešildomus šiltnamius sodinami, kai vidutinė paros temperatūra pakankamai pakyla ir retai bepasitaiko šalnų - dažniausiai tai gegužės pradžia. Į atvirą gruntą pomidorai dažniausiai sodinami gegužės pabaigoje - birželio pradžioje.

Jeigu pomidorų daigų išsiauginote daugiau, nei jums reikia, prieš sodinimą galite atsirinkti kokybiškiausius daigus su sodriais tamsiai žaliais lapais ir ne žemesnius kaip 25-30 cm aukščio. Nesodinkite jau pradėjusių žydėti daigų, nes persodinus jie bus silpnesni, mažiau augins lapų ant stiebo ir duos mažesnį derlių. Jeigu daigai jau su žiedais, juos paprasčiausiai nuskinkite ir neleiskite jiems sužydėti.

Šiltnamio paruošimas

Tam, kad pomidorai nesirgtų ir gausiai derėtų, svarbu tinkamai paruošti šiltnamį sezonui. Kadangi pomidorų daigų sodinimas dažniausiai vyksta gegužės pradžioje, kai naktys yra gana šaltos, reikia, kad šiltnamis būtų pakankamai sandarus, laikytų šilumą ir iki ryto neatvėstų. Tam labai tinka polikarbonatinės dangos šiltnamiai. Ši danga yra dviguba, su oro tarpu, todėl gerai laiko šilumą. Dengiant šiltnamius polietilenine plėvele ir norint ankstyvesnio derliaus, patartina dengti dviguba danga.

Taip pat skaitykite: Kaip konservuoti žalius pomidorus?

Prieš kiekvieno sezono pradžią dezinfekuokite šiltnamio žemės paviršių. Tam paprastai naudojamas vario sulfato (mėlynojo akmenėlio) tirpalas. Vidutiniškai 10 l vandens ištirpinkite 1 šaukštą vario sulfato miltelių ir tirpalu palaistykite šiltnamio žemės paviršių. Tai apsaugos nuo bakteriozės, šaknų puvinio, vytulio ir kitų grybelinių ligų.

Pomidorų daigų sodinimas

Paprastai pomidorai yra sodinami eilėmis išilgai šiltnamio. Jeigu šiltnamio plotis didesnis, kas 60-90 cm daromi praėjimo ir priežiūros takai. Priklausomai nuo pomidorų veislės bei pasirinkto pririšimo būdo, pasirenkamas atstumas tarp augalų. Nykštukinėms veislėms reikalingi 30-40 cm, o dažniausiai auginamoms populiarioms veislėms - 60-70 cm. Jeigu nesiruošiate pomidorų genėti, tarp daigų galite palikti net 1 metro atstumą.

Pomidorų daigai persodinimo nebijo, o jeigu persodinsite su kuo didesniu žemės gumulu, kuriame augo, augalas labai lengvai perneš neigiamus persodinimo veiksnius ir greitai aktyvuos apsaugines augimo funkcijas naujoje vietoje. Daigus sodinkite į prieš tai pasiruoštas pagerinto dirvožemio duobes (kompostu, durpėm, perpuvusiu mėšlu). Sodinant pomidorų daigus, jeigu stiebas yra ištysęs, galite apgenėti jo apatinius lapus ir guldyti į žemę. Užkastas stiebas pradės leisti papildomas šaknis, taip padidindamas maisto medžiagų pasisavinimą iš gilesnių ir platesnių sluoksnių.

Daugeliui pomidorų veislių nuo skersvėjo ir augimo pavėsyje sulėtėja medžiagų apykaita, todėl sodinimui parinkite atvirą, saulėtą vietą. Nerekomenduojama sodinti pomidorų šalia bulvių arba toje pačioje vietoje, kur pernai augo bulvės, nes šie augalai serga tomis pačiomis ligomis.

Dirvos paruošimas ir tręšimas

Prieš pomidorų sodinimą sudirbkite ir patręškite dirvą. Ruošdami dirvą pomidorų auginimui iš rudens įterpkite fosforo ir kalio trąšas. Jeigu to nepadarėte rudenį, dar ne vėlu ir ruošiant dirvą pomidorų sodinimui. Azoto trąšas įterpkite prieš pat daigų sodinimą: numatomą tręšimui azoto kiekį dalinkite per pusę ir vieną dalį įterpkite prieš daigų sodinimą, o kitą - papildomai tręšiant.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti marinuotus saulėje džiovintus pomidorus?

Norint nuspėti, koks kiekis azoto ir kitų elementų reikalingas jūsų dirvai, padarykite agrocheminį dirvožemio tyrimą. Nepriklausomai nuo tyrimų rezultatų, pirmą kartą pomidorai tręšiami 10-12 dieną po pasodinimo.

Pomidorų priežiūra

Pomidorų priežiūra susideda iš purenimo, kaupimo, laistymo, papildomo tręšimo ir kt. Būsimas derlius yra tiesiogiai proporcingas mikroklimatui šiltnamyje, tinkamam laistymui ir ligų profilaktikai.

Purenimas ir kaupimas

Dirvožemis tarp pomidorų kelmų visą vegetacijos laiką turi būti purus, todėl maždaug kas 10-12 dienų, geriausiai po kiekvieno laistymo, dirvožemis turi būti supurenamas. Pirmą kartą pomidorai kaupiami praėjus 9-11 dienų po persodinimo. Prieš kaupimą pomidorus palaistykite, nes kaupimas drėgname dirvožemyje paskatins greitesnį papildomų šaknų atsiradimą.

Laistymas

Pomidorai turi būti laiku ir reguliariai laistomi. Tik ką pasodintus pomidorų daigus gausiai paliekite. Vegetacijos laikotarpiu rekomenduojama lieti 1-2 kartus per savaitę. Geriausias laistymo laikas yra antra dienos pusė arba pavakarys. Jauniems daigams rekomenduojama 0,7-0,9 litro daigui, tačiau užaugusiems ir duodantiems derlių krūmams liekite po 10 litrų vandens. Visada stebėkite augančius augalus - jeigu lapeliai apvytę, liekite nežiūrėdami į nusistatytą laistymo periodiškumą. Nerekomenduojama pomidorų laistyti šaltu vandeniu, nes nuo šalto vandens jūsų laukiamas derlius bus ženkliai mažesnis.

Tręšimas

Vegetacijos laikotarpiu pomidorai turi būti kelis kartus papildomai tręšiami. Pirmą kartą tręšiami praėjus 10-12 dienų po daigų persodinimo į pastovią augimo vietą. Antrą ir trečią kartą, su dviejų savaičių intervalu, tręškite iškart po dirvos supurenimo arba kaupimo. Atkreipkite dėmesį, kad tręšiant tik azotinėmis trąšomis, jos stimuliuos lapų žalumą, o pomidorai noks lėčiau. Azotinėmis trąšomis nerekomenduojama tręšti pirmąjį kartą, pirmajam tręšimui reikia kompleksinių fosforo ir kalio trąšų.

Pomidorai nemėgsta chloro, todėl renkantis kalio trąšas kalio chloridas netinka. Patartina rinktis kompleksines pomidorams skirtas trąšas. Iš mikroelementų pomidorams svarbiausi yra magnis ir boras.

Apie trąšų trūkumą galime atpažinti pagal kai kuriuos pomidorų vizualius požymius. Jeigu pomidorų lapai pageltę ir jų pakraščiai tampa šviesiai gelsvi - trūksta azoto, jeigu pomidorų stiebai ir lapkočiai įgauna rudai violetinį atspalvį - trūksta fosforo. Esant fosforo trūkumui, pomidorai lėčiau įsisavins azotą, todėl šie požymiai paprastai pasirodo kartu.

Organinės trąšos

Paskutiniu metu tapo populiaru tręšti pomidorus organinėmis trąšomis, kurios nieko nekainuoja, bet turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, taninų, fitoncidų.

Žolės trąšos: Nupjautą žolę (geriausia smulkintą) kelioms paroms sukiškite į polietileninį juodą maišą, užriškite, lengvai paslėgti ir palikti šiltoje vietoje. Po fermentacijos žolės masę praskieskite drungnu vandeniu (dvigubu žolės masei vandens kiekiu). Praėjus vienai-dviem valandoms trąša paruošta papildomam pomidorų maitinimui. Tiesiog nupilkite nuo žolės vandenį ir juo papildomai, vidutiniškai po vieną litrą kelmui, tręškite pomidorus.
Dilgėlių antpilas: Jaunas, dar be sėklų dilgėles susmulkinkite ir sukiškite į plastmasinę talpą. Ši masė turi užimti pusę plastmasinės talpos, kurios turinį iki viršaus užpilate vandeniu bei paliekate fermentuotis dviems savaitėms. Antpilas yra paruoštas, kada nustoja putoti. Šiais antpilais papildomai tręšdami jauniems daigams naudokite po 0,5 litro, o išaugusiems - po 1 litrą kelmui.

Genėjimas

Auginant pomidorus, daug dėmesio reikia skirti krūmo formavimui. Genint pomidorus, formuojamas krūmas viename kamiene, paliekant 2-3 stiebus. Būtina šalinti pažastinius ūglius, kurie ilgesni nei 5 cm ir labai alina augalą. Pradžioje lapus skinkite tik tuos, kurie liečiasi su dirvos paviršiumi, yra pažeisti ar augantys prie besiformuojančių pomidorų kekių. Pomidorams suvešėjus, galite drąsiai pašalinti didesnę dalį lapų, netgi visus nuo apačios iki pirmųjų pomidorų kekių. Derlius dėl to nesumažės, nes suaugusių lapų visuma platina ligas. Be to, gerai išgenėtuose pomidorų kelmuose augalo energija koncentruojasi į vaisių auginimą.

Rišimas

Kadangi šiltnamiuose paprastai auginame aukštaūges pomidorų veisles, todėl norint, kad pomidorų kelmai neišgultų, juos reikia rišti. Be to, rišti pomidorus būtina ir norint juos apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Pomidorai surišami praėjus po pasodinimo 2-3 savaitėms. Rišti pradėkite nuo pomidoro stiebo, aplink jį padarydami kilpelę, o špagato antrąjį galą permeskite per šiltnamio viršuje tvirtinimui paruoštą vielą ar kitą tam tikslui skirtą tvirtinimo vietą ir nuleidę špagatą jį kilpele pritvirtinkite prie špagato, kuris laiko pomidoro stiebą. Pomidorams augant, paprasčiausia kartas nuo karto patempkite kilpelę žemyn, kol pomidoro stiebą prilaikantis špagatas įsitempia. Auginant pomidorus atvirame grunte, juos tvirtinkite prie tam tikslui paruoštų kuoliukų. Kuoliuką į žemę įbeskite iš šiaurės pusės 8-10 cm atstumu nuo augalo stiebo. Pomidorų kelmai prie kuoliukų rišami du kartus.

Pomidorų veislių pasirinkimas

Pomidorų veislės išsirinkimas nėra paprasta užduotis. Šiuo metu rinkoje pomidorų sėklų pasiūla tokia didelė, kad ši užduotis kiekvienais metais tampa vis sunkesnė.

„Syngenta“ siūlomos pomidorų veislės (pritaikytos Lietuvos klimatui)

Indeterminantinis hibridas, auginimui tunelinio tipo šiltnamiuose.
Ankstyvas pomidorų sėklų hibridas, skirtas auginti šiltnamiuose.
Hibridinių pomidorų sėklų veislė, skirta auginti atvirame grunte, determinantiniai. Pomidorų vaisiai tamsesnės raudonos spalvos, mėsingi, labai skanūs, ilgai laikosi.
Inovacinė hibridinių pomidorų veislė. Ypač gero autentiško skonio mažieji juodieji pomidorai.
Mini slyvinių pomidorų tipas. Vidutinio dydžio augalas.
Slyvinis pomidorų tipas. Vaisiaus svoris: Galima auginti lauke.
Ankstyvas, indenterminantinis pomidorų sėklų hibridas, skirtas prailgintam auginimo ciklui. Augalas visiškai generatyvinio tipo, suformuoja 6-7 apvalius, labai lygius vaisius kiekvienoje kekėje. Puikūs pomidorų derliai gaunami auginant ir grunte, ir įvairiuose durpių substraktuose. Pomidorų derlius atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus.
Mini slyvinių pomidorų tipas. Intensyvios geltonos spalvos. Pusiau determinantinis hibridas. Labai ankstyvi pomidorai. Tamsiai raudonos spalvos.
Mini slyvinis pomidorų tipas. Pomidorai avietinės spalvos.
San Marzano tipo pomidorai. Vaisiai cilindriniai, atsparūs ligoms. Ilgą laiką išlaiko komercinę kokybę. Labai gera vaisių vidinė struktūra. Pomidorai tolygiai parausta, blizga oda.
Ansktyva, hibridinė vyšninių pomidorų veislė.

Pomidorų auginimas šiltnamyje

Pomidorų auginimas šiltnamyje - tai populiari ir efektyvi sodininkystės praktika, leidžianti pasiekti gausų ir kokybišką pomidorų derlių. Šiltnamyje sukuriamos idealios sąlygos pomidorų augimui, nes tai leidžia kontroliuoti temperatūrą, drėgmę ir šviesos kiekį. Tačiau norint pasiekti geriausius rezultatus, svarbu laikytis tam tikrų sodinimo, tręšimo ir priežiūros taisyklių.

Sodinimo laikas ir dirvos paruošimas

Pomidorų sodinimas šiltnamyje prasideda, kai oro temperatūra stabilizuojasi ir pasiekia reikiamą lygį. Idealiai pomidorai turėtų būti sodinami į šiltnamį, kai nakties temperatūra nebekrinta žemiau 10-12 °C. Lietuvoje tai dažniausiai būna balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, priklausomai nuo regiono.

Pomidorų auginimas šiltnamyje reikalauja tinkamai paruoštos dirvos, kad užtikrintumėte augalų gerą sveikatą ir gausų derlių. Pomidorai mėgsta derlingą, purią, gerai drenuotą žemę. Idealiai tinka šiek tiek rūgštūs arba neutralūs dirvožemiai. Jei dirvožemis jūsų šiltnamyje yra prastas, galite jį praturtinti organinėmis trąšomis, kompostu ir vermikulitu, kuris pagerina dirvožemio struktūrą ir vandens bei oro pralaidumą.

Daigų sodinimas vazonėliuose

Pomidorų daigų sodinimas vazonėliuose turėtų prasidėti 6-8 savaitės prieš planuojamą perkelimą į šiltnamį. Tai paprastai įvyksta ankstyvą pavasarį - vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, priklausomai nuo vietos klimato. Pomidorų daigeliams reikalingas pakankamai didelis vazonėlis, kad jie turėtų erdvės šaknų vystymuisi. Geriausia naudoti plastikinius arba durpinius vazonėlius, kuriuose lengviau kontroliuoti drėgmę ir temperatūrą. Rekomenduojamas vazonėlio dydis yra 8-10 cm skersmens, kad sėklos turėtų pakankamai vietos augti pirmuosius kelis mėnesius.

Sodindami pomidorų sėklas, svarbu pasirinkti gerą, derlingą dirvožemį. Idealiam daigų augimui geriausia naudoti specializuotą daigų žemę, kuri yra lengva ir gerai praleidžia orą. Pirmiausia užpildykite vazonėlius žeme, palikdami apie 1 cm atstumą nuo krašto. Tada į kiekvieną vazonėlį sodinkite po 2-3 sėklas, kad vėliau galėtumėte palikti tik stipriausią daigą. Po sėjos vazonėlius palaistykite šiltu, bet ne karštu vandeniu, ir uždenkite plėvele ar stiklu, kad išlaikytumėte drėgmę ir šilumą.

Daigų priežiūra

Po to, kai pasirodys pirmieji daigai, būtina pradėti juos rūpintis, kad jie išliktų sveiki ir stiprūs:

Šviesa: pomidorams reikia daug šviesos, kad jie vystytųsi sveikai.
Laistymas: laistykite daigus tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta. Svarbu, kad daigai nebūtų perlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvimą.
Temperatūra: po daigų atsiradimo svarbu palaikyti stabilias temperatūras, kad daigai nepatirtų streso.

Daigų perkėlimas į šiltnamį

Pomidorų daigų sodinimas šiltnamyje turėtų vykti tik tada, kai išnyksta pavojus dėl paskutinių šalnų, o šiltnamyje temperatūra yra stabiliai aukšta. Tai paprastai įvyksta balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Daigus galite pradėti kietinti kelias dienas prieš persodinant juos į šiltnamį. Prieš perkeldami į šiltnamį, įsitikinkite, kad šiltnamio viduje yra gera ventiliacija ir pakankamai šviesos, kad augalai galėtų gerai augti.

Atstumai tarp augalų

Pomidorų sodinimas šiltnamyje reikalauja tinkamų atstumų tarp augalų, kad jie galėtų vystytis be problemų ir neprarastų energijos dėl konkurencijos dėl šviesos ir maisto. Pomidorų sodinimo atstumai priklauso nuo pomidorų veislės ir šiltnamio dydžio. Paprastai rekomenduojama sodinti pomidorus maždaug 40-60 cm atstumu vieną nuo kito, kad jie turėtų pakankamai vietos šaknims ir augimui.

Lapų ir šakų pašalinimas

Tai priklauso nuo pomidorų auginimo metodo, tačiau dažnai rekomenduojama pašalinti apačiuose augančius lapus, kad augalas nesukauptų per daug drėgmės ir nesukeltų ligų. Pomidorų šakos, kurios pradeda augti žemiau pirmo žiedo, taip pat gali būti pašalintos, kad augalas nevartotų energijos nereikalingam augimui.

Tręšimas šiltnamyje

Pomidorų tręšimas šiltnamyje yra būtinas norint užtikrinti, kad augalai gautų visas reikalingas maistines medžiagas. Trąšos pomidorams turi būti naudojamos atsargiai, kad būtų išvengta per didelio azoto kiekio, kuris gali paskatinti lapų augimą, tačiau mažinti vaisių vystymąsi. Pradėkite tręšti, kai pomidorų daigai pradeda augti ir turi pirmuosius tikruosius lapus. Naudokite subalansuotas trąšas, kurios turi ne tik azoto, bet ir fosforo bei kalio. Svarbu pabrėžti, kad trąšų naudojimas turi būti reguliarus, tačiau ne per dažnas. Tręšti rekomenduojama kas 10-14 dienų, ypač augimo pradžioje, ir mažinti tręšimą, kai augalai pradeda žydėti.

Polikarbonatiniai šiltnamiai

Daug sodininkų šiandien renkasi polikarbonatinias šiltnamius dėl jų puikių izoliacinių savybių ir ilgaamžiškumo. Polikarbonatiniai šiltnamiai suteikia puikią apsaugą nuo šalčio, karščio ir pernelyg didelės drėgmės. Jie taip pat padeda išlaikyti stabilų mikroklimatą, kuris yra itin svarbus pomidorų augimui.

Derliaus nuėmimas

Pomidorų derlius šiltnamyje gali būti gausus, jei užtikrinsite tinkamą priežiūrą per visą auginimo sezoną. Pomidorų rišimas šiltnamyje yra svarbus etapas, nes jis padeda augalui augti vertikaliai ir užtikrina, kad vaisiai nepraslys ant žemės, kur jie gali būti pažeisti. Pomidorai turi būti renkami, kai jie yra pilnai prinokę, kad pasiektų geriausią skonį ir maistinę vertę.

Papildomi patarimai

Sėklų parinkimas: Pasirinkite pomidorų veislę, kuri geriausiai atitinka augimo sąlygas. Jei auginimas bus lauke, rinkitės veisles, atsparias ligoms ir pritaikytas vėsesniam klimatui.
Sėja: Pomidorus galima sėti jau vasario mėnesį, jei jų daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose pomidorus gali sėti kovo viduryje ar balandžio mėnesio pradžioje. Rekomenduojama sėti į mažus vazonėlius ar dėžutes su kokybiška, gerai pralaidžia dirva. Primename, kad seni indai yra dezinfekuojami. Daigams tinka durpių substratai (pH 6-6,2), durpių ir smėlio mišinys (3:1), dezinfekuotas kompostas ir net puri daržo žemė. Norint išvengti ligų, reikėtų dezinfekuoti žemę. Prieš sėją sėklas galima dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu. Sėklos turi būti uždengtos tik plonu dirvos sluoksniu, apie 0,5-1 cm, 3 cm atstumais. Pomidorai mėgsta šilumą, todėl sėklas geriausia laikyti 22-25 °C temperatūroje.
Apšvietimas: Jei pomidorų daigai auginami patalpoje, būtina jiems užtikrinti tinkamą apšvietimą. Pomidorams reikia daug šviesos - jei natūralios šviesos trūksta, gali prireikti naudoti augalams skirtas lempas (pvz., LED, fluorecentines).
Laistymas: Daigai mėgsta drėgną, tačiau ne šlapią aplinką. Laistykite juos, kai dirva pradeda džiūti, tačiau venkite perlaistymo, kad nesukeltumėte šaknų puvimo.
Pasodinimas (pikiavimas) į didesnius vazonus: Kai daigai išleidžia apie 1-3 lapelius, juos galima persodinti į didesnius vazonus arba į atskirus konteinerius (10-12 cm skersmens puodelius), kad šaknys galėtų vystytis.
Daigų adaptacija: Prieš sodinant į atvirą žemę, pomidorus reikia „adaptuoti“. Tai yra, palaipsniui įpratinti prie oro sąlygų lauke.
Tinkama vieta: Pomidorai mėgsta saulėtas vietas, todėl rinkitės gerai apšviestas, saulėtas vietas.
Dirva: Pomidorai mėgsta purią, gerai pralaidžią dirvą, kuri turi būti papildyta organinėmis trąšomis (kompostas, mėšlas).
Atstumas tarp augalų: Sodinant į žemę, laikykitės 40-60 cm atstumo tarp augalų, kad jie turėtų pakankamai erdvės augti ir vėdintųsi.
Laistymas: Pomidorai mėgsta drėgną dirvą, tačiau neperlaistykite. Laistyti reikia tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis išdžiūsta ir patartina laistyti prie šaknų, o ne ant lapų.
Tręšimas: Tręšimas yra svarbus, ypač kai augalai pradeda augti ir formuoti vaisius.
Stiebų atramos: Pomidorai gali augti labai aukšti, todėl jiems reikės atramų.
Pomidorų kekerinis puvinys: Šį puvinį sukelia parazitinių grybų gentis. Dar kitaip vadinamas pilkuoju puviniu. Puvinys dažniausiai pasireiškia ant negyvų ar mechaniškai pažeistų augalo dalių - nebesivystančių vaisių, ant atžalų ar lapų šalinimo vietų, žiedstiebių ir panašiai. Grybas sukelia šlapią pažeistų augalo audinių puvinį. Ant pažeistų augalo dalių susidaro rudos ar tamsiai rudos, juodos nekrotinės dėmės, padengtos pilku, puriu, dulkančiu apnašu. Pažeisti vaisiai masiškai krinta ir pūva.
Kaip atpažinti šią ligą? Ant pomidorų vaisiaus susidaro taisyklingos, apskritos, 0,5 cm skersmens dėmės. Liga labai žalinga, kai išplinta ant pomidorų stiebų, tada sutrinka augalo mityba, dėl ko augalai vysta ir žūva. Dažnai dėl šios ligos sunyksta pomidorų daigai.
Kaip sumažinti žalą?
Kenkėjai: Pomidorai gali pritraukti amarus, baltasparnius, voratinklines erkutes.
Pomidorų skynimas: Derlių pradėkite skinti, kai pomidorai atrodo gražios išvaizdos, tačiau būna dar šiek tiek kietoki, nes kai kurie pomidorai dar subręsta po skynimo.
Pomidorų laikymas: Po skynimo pomidorus laikykite kambario temperatūroje, kad jie galėtų sunokti.

Pomidorų laistymas

Jeigu pomidorai negauna pakankamai drėgmės, lapai suglemba, susiraito pumpurai, gali pradėti byrėti žiedai, jeigu drėgmės per daug - vaisiai gali pajuoduoti ar byrėti.

tags: #kaip #pakelti #pomidorus #virš #žemės

Kaip užauginti pomidorus virš žemės: patarimai ir gudrybės