Bičių Dauginimasis: Kas Išsirita Iš Neapvaisintų Kiaušinių?
Bičių gyvenimas - tai sudėtingas ir įdomus pasaulis, pilnas paslapčių. Daugelis žmonių bijo bičių, tačiau kuo daugiau sužinome apie šiuos unikalius vabzdžius, tuo labiau pradedame juos vertinti. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną įdomiausių bičių gyvenimo aspektų - dauginimąsi, o konkrečiai, kas išsirita iš bičių motinėlės padėtų neapvaisintų kiaušinių.
Bičių Motinėlės Stebuklingosios Galios
Bičių motinėlės iš tiesų turi stebuklingų galių. Jos gyvena net 4-5 metus, kai tuo tarpu bitės darbininkės - tik 30-40 dienų. Ilgaamžiškumo paslaptis slypi bičių pienelyje, kurio motinėlės lervutės stadijoje gauna gerokai daugiau nei bitės darbininkės. Taigi, bičių pienelis - raktas į ilgus gyvenimo metus!
Įprastai bičių šeimoje gyvena 20 000-80 000 bičių darbininkių ir tik viena motinėlė. Bičių motinėlė niekada neneša medaus, jos darbas - dėti kiaušinėlius. Bičių motinėlė per dieną gali padėti iki 2500 kiaušinėlių - daugiau nei sveria pati!
Bičių Dauginimosi Paslaptys
Bičių motinėlės nesiporuoja aviliuose, o išskrenda „į pasimatymą“, kurio metu susiporuoja su 20-45 skirtingais tranais. Bičių motinėlės turi specialų organą tranų spermatozoidams saugoti. Pakanka sykį susiporuoti, ir spermatozoidų užtenka visam jų gyvenimui.
Bičių motinėlės padeda ir apvaisintų, ir neapvaisintų kiaušinėlių. Iš apvaisintų išsirita bitės darbininkės, o iš neapvaisintų - tranai. Bičių motinėlės pačios nusprendžia, kiek patinėlių kiaušinių padėti. Tiesa, tranai paveldi tik motinėlės genus, o bitės darbininkės - ir motinėlės, ir tranų genus.
Taip pat skaitykite: Kulimo mašinų veikimo principas
Tranų Likimas
Tranai, kaip ir bičių motinėlės, neneša medaus. Jie skraido ir ieško dar neapvaisintų patelių - jaunų bičių motinėlių. Tiesa, nerūpestingu gyvenimu tranai gali mėgautis tik vasarą. Kad nereikėtų penėti nereikalingų burnų, rudenį bitės darbininkės juos paprasčiausiai „palydi“ iš avilio lauk. Niekam dykaduoniai ir tinginiai nereikalingi!
Bičių Darbininkių Sunkus Darbas
Sunkiausia našta tenka bitėms darbininkėms. Jos - avilio „super power“! Bitės darbininkės ištisas dienas žvalgo ir saugo teritorijas, neša medų, „siuva“ vaško korius, o mirus bičių motinėlei bitės ilgai nesielvartauja - ima ir užsiaugina sau naują mamą. Avilyje, kaip ir žmonių gyvenime, gerų ir tuščių vietų nebūna!
Partenogenezė Bičių Gyvenime
Šis procesas, kai iš neapvaisintos kiaušialąstės išsivysto naujas individas, vadinamas partenogeneze. Bitėms tai yra natūralus reiškinys, užtikrinantis tranų - patinų - atsiradimą.
Partenogenezė - tai dauginimasis be apvaisinimo, kai naujas organizmas vystosi iš neapvaisintos moteriškosios lytinės ląstelės. Iš gyvūnų partenogenezė dažniausiai būdinga bestuburiams (pvz., verpetėms, amarams), rečiau stuburiniams (jų žinoma apie 70 rūšių, pvz., varanai, kai kurios žuvų ar paukščių populiacijos).
Spietimas ir Motininių Lopšelių Formavimas
Šeimos pasiruošimas spiesti, prasideda ženkliai anksčiau, nei tada, kai išlekia spiečius. Vienas iš pirmųjų požymių, kad bitės ruošiasi spiesti, laikomas bičių motinėlės neapvaisinto kiaušinėlio padėjimas į korio akelę, kaip visi žinome, iš neapvaisintų kiaušinėlių išsirita tiktai tranai.
Taip pat skaitykite: J. Apucio „Žydi bičių duona“
Prasidėjus antrajai speitmo stadijai, šeima pradeda siūti motininius lopšelius - būsimų spietybinių motinėlių auginimo pagrindus, kurios formuojamos kaip 8-9 mm skersmens korio akelės.
Išvados
Bičių dauginimasis yra sudėtingas procesas, kurio metu iš apvaisintų kiaušinėlių išsirita bitės darbininkės, o iš neapvaisintų - tranai. Bičių motinėlė pati reguliuoja, kiek ir kokių kiaušinėlių dėti, užtikrindama šeimos gerovę ir tęstinumą. Partenogenezė, kai iš neapvaisinto kiaušinėlio išsirita naujas individas, yra natūralus reiškinys bičių gyvenime, leidžiantis atsirasti tranams.
Papildoma Informacija
Lietuvos Bičių Rūšys
Lietuvoje yra 3 bičių rūšys: Bakfasto, Karniko ir itališkos bitės. Bakfasto veislės bitės yra pačios darbščiausios ir ramiausios. Originalios Bakfasto bičių motinėlės su šeimomis - idealus pasirinkimas jauniesiems ar pradedantiesiems bitininkams.
Vabzdžių Metamorfozės
Gyvūnų individualus vystymasis vadinamas - ontogeneze, kuri savo ruoštu skirstoma į du periodus t.y. embrioninį ir postembrioninį. Neišsiplečiant paminėsiu, kad embrioniniame periode vystosi gemalas, vyksta gemalinių ląstelių susidarymas, organų formavimasis. Šiam ciklui pasiekus tam tikrą stadiją prasideda postembrioninis vystymasis kuris būna dviejų tipų: tiesioginis (kai palikuonys būna identiški suaugusiems organizmams) ir netiesioginis kai gyvūnų vystymuisi būdingos kiaušinio, lervos arba dar lėliukės stadijos. Naujas organizmas besivystydamas patiria daug morfologinių bei fiziologinių pasikeitimų.
Vabzdžių klasė jungia daugiau kaip 1mln. rūšių organizmų gyvenančių sausumoje, dirvožemyje, gėlo bei sūraus vandens telkiniuose. Vabzdžių vystymasis ganėtinai sudėtingas. Vystydamiesi visi jie praeina kelias metamorfozės stadijas. Sparnuotiesiems vabzdžiams būdinga pilnutinė ir nepilnutinė metamorfozė. Vabzdžiai su nepilnutine metamorfoze neturi lėliukės stadijos. Jų lerva panaši į suaugusį (imago) vabzdį, tik be sparnų ir lytinės sistemos. Šie vabzdžiai daug kartų (iki 30, priklausomai nuo rūšies ir gyvenimo sąlygų) neriasi. Po kiekvieno nėrimosi jie panašėja i suaugusį vabzdį, o po paskutinio išsinėrimo tampa suaugėliais.
Taip pat skaitykite: Kaip vartoti bičių duonelę?
Aukštesnieji vabzdžiai pereina pilnutinę metamorfozė. Jų lervos visai nepanašios i suaugusį vabzdį. Be to jos dažnai gyvena kitokioje terpėje ir minta kitokiu maistu. Bendra lervų sandara - primityvi. Joms būdinga homonominė kūno segmentacija, burnos organai dažniausiai būna graužiamieji, galūnės (jei jos yra) vaikščiojamosios, akys paprastos, kartais turi įvairių išaugų ir šerelių. Lervų gyvenimo būdas gali būti labai įvairus. Kad ji galėtų virsti suaugėliu, reikalingas esminis tiek išorės (morfologinis), tiek vidaus organų (fiziologinis) persitvarkymas. Tai vyksta lėliukės stadijoje. Prieš virsdama lėliuke, lerva lenda i žemę ar pasislepia šilko kokone, kitų vabzdžių lervos būna atvirose vietose. Lėliukė - tai ramybės ir didelių pokyčių stadija. Ji nesimaitina, gyvena iš sukauptų maisto atsargų. Palaipsniui ryškėja suaugėliui būdingi bruožai - galūnės, burnos organai, antenos, sparnai. Taigi lėliukės viduje susidaro suaugės vabzdys.
Gyvalazdės Dauginimasis
Gyvalazdžių tarpe jei kurioje nors kartoje prasidėjo partenogenezinis dauginimasis, paprastai individai nebegrysta prie lytinio dauginimosi. Auginant nelaisvėje, insektariumuose, tai nėra didelis minusas, nes ir be patinu galima sėkmingai išauginti nauja gyvalazdžių kartą.
#
tags: #kas #išsirita #iš #bičių #neapvaisintų #kiaušinių