Andų kalnų grandinė Pietų Amerikoje: nuo viršūnių iki slėnių
Andai (Andų Kordiljeros) - įspūdinga kalnų sistema, besidriekianti palei vakarinę Pietų Amerikos pakrantę. Tai ilgiausia ir viena aukščiausių kalnų sistemų pasaulyje, stebinanti savo mastu, įvairove ir įtaka regiono klimatui bei biologinei įvairovei. Šiame straipsnyje panagrinėsime Andų kalnų grandinės ypatumus, geomorfologinę struktūrą, klimatą, augaliją, gyvūniją ir įdomius faktus.
Geografinė apžvalga
Andai tęsiasi apie 9000 km iš šiaurės į pietus, apimdami didžiulę teritoriją. Didžiausias kalnų sistemos aukštis siekia 6960 m (Aconcagua kalnas), o plotis svyruoja nuo 100-200 km iki 800 km. Apie 100 Andų viršūnių viršija 6000 metrų aukštį. Kalnų juostą sudaro beveik lygiagretūs, daugiausia šiaurės-pietų krypties kalnagūbriai.
Pagal struktūrinius geomorfologinius ypatumus išskiriamos kelios Andų dalys:
- Karibų Andai
- Šiaurės vakarų Andai
- Ekvadoro Andai
- Peru Andai
- Centriniai Andai
- Čilės-Argentinos Andai
- Patagonijos Andai
Andų regionų įvairovė
Karibų Andai
Šiaurėje, palei Karibų jūrą, išsidėstę Karibų Andai.
Šiaurės vakarų Andai
Į vakarus nuo Karibų Andų, Venesuelos vakaruose ir Kolumbijoje (į šiaurę nuo 1° šiaurės platumos), yra Šiaurės vakarų Andai. Juos sudaro 3 raukšlinių luistinių kalnų grandinės: Vakarų Kordiljera, Centrinė Kordiljera ir Rytų Kordiljera. Rytų Kordiljeros tąsa į šiaurę - Sierra de Perijá, į šiaurės rytus - Méridos Kordiljeros kalnagūbriai. Juos skiria plati Maracaibo įduba. Šiaurėje iškilęs Sierra Nevada de Santa Martos horstinis kalnų masyvas (didžiausias aukštis - Kristupo Kolumbo viršūnė, 5775 metrai). Ramiojo vandenyno pakrantėje yra Serranía de Baudó kalnai, kuriuos nuo Vakarų Kordiljeros skiria Atrato žemuma.
Taip pat skaitykite: Ispanijos kalnai
Šiai teritorijai būdingi jauniausi tektoniniai lūžiai, grimzdimai ir kilimai, Centrinei ir Vakarinei Kordiljeroms - vulkanizmas (Ruizo ugnikalnis, 5400 m; Tolimos ugnikalnis, 5215 metrų). Kalnagūbrių šlaitai statūs, išraižyti erozinių slėnių. Rytų Kordiljerai būdingi platūs denudaciniai paviršiai. Šiaurės vakarų Andų aukštikalnėse - ledyninės reljefo formos.
Kolumbijoje yra Taironos nacionalinis gamtos parkas, kuris driekiasi nuo šiaurinių Karibų jūros krantų iki Siera Nevada de Santa Martos. Čia galima rasti apie 180 rūšių žinduolių ir 300 rūšių paukščių, šimtus koralų, žuvų, moliuskų ir kitų jūrų gyvūnijos rūšių.
Venesueloje yra Kanaimos nacionalinis parkas, kuriame galima išvysti Angelo krioklius, daugybę mažesnių krioklių, lagūnų, upių, atogrąžų miškų, džiunglių, laukinę gyvūniją ir tepuis.
Ekvadoro Andai
Piečiau, iki 4° pietų platumos, yra Ekvadoro Andai. Juos sudaro Vakarų ir Rytų Kordiljeros. Čia gausu veikiančių ir užgesusių ugnikalnių (Cotopaxi ugnikalnis, 5897 m; Chimborazo ugnikalnis, 6310 metrų).
Ekvadore yra Kotopaksio nacionalinis parkas, kuriame galima rasti Kotopaksio ugnikalnį.
Taip pat skaitykite: Uralo kalnų masyvas
Peru Andai
Nuo 4° iki 14° 30′ pietų platumos yra Peru Andai. Šią dalį sudaro aukšta raukšlinė Vakarų Kordiljera (Huascaráno kalnas, 6768 m), išraižyta gilių Marañóno, Apurimaco, Huallagos ir jų intakų slėnių (kanjonų). Viršūnės apledėjusios, būdingos glacialinės egzaracinės reljefo formos. Peru Anduose yra Alpamajo kalnas.
Manu nacionalinis parkas, kuris globojamas UNESCO. Čia galima aptikti apie 15 tūkst. augalų rūšių, daugiau nei tūkstantį skirtingų paukščių, apie 600 gyvūnų ir 2400 vabzdžių rūšių.
Centriniai Andai
Nuo Peru Andų iki 28° pietų platumos nutįsę Centriniai Andai - plačiausia ir sudėtingiausia Andų dalis. Jų viduryje didelį plotą užima Punos plokščiakalnis (plotis 550 km, aukštis apie 4000 metrų). Išilgai Ramiojo vandenyno pakrantės, nuo 18° 30′ pietų platumos į pietus, tęsiasi intruzinė Pakrantės Kordiljera (didžiausias aukštis 3200 metrų). Nuo Vakarų Kordiljeros ją skiria tektoninis Atacamos įlinkis. Šioje dalyje vyrauja aridiniai geomorfologiniai procesai.
Čilės-Argentinos Andai
Nuo 28° iki 35 ° pietų platumos yra Čilės-Argentinos Andai. Juos sudaro neaukšta (iki 2300 m) Pakrantės Kordiljera, tektoninis Išilginis slėnis, Pagrindinė Kordiljera (joje yra Aconcagua kalnas) ir Priešakinė Kordiljera. Būdingos didelės intruzijos, vulkaninės, glacialinės ir erozinės reljefo formos.
Argentinoje yra nacionalinis ledynų parkas, kuriame yra 47 ledynai.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio papročiai
Patagonijos Andai
Į pietus nuo Čilės-Argentinos Andų yra Patagonijos Andai. Jie iškilę iki 4035 m aukščio, labai apledėję (juose yra didžiausias Andų ledynas - Perito Moreno). Būdingos ledyninės reljefo formos, daug sprūdžių ir lūžių, aktyvus vulkanizmas.
Geologinė sandara ir susiformavimas
Andų geologinė struktūra nevienalytė. Seniausioji Andų dalis - Puna (Pietų Amerikos platformos dalis), susidariusi prekambre, Šiaurės vakarų Andai ir Centrinių Andų rytinis pakraštys (tarp 10° ir 30° pietų platumos) - ankstyvojo ir vėlyvojo paleozojaus kalnodaros metu. Didesnioji Andų dalis susiformavo mezozojaus ir kainozojaus kalnodaros metu ant paleozojinio ir iš dalies vėlyvojo prekambro raukšlėtojo pamato.
Mezozojuje, vykstant Pietų Amerikos ir Kokoso, Nazcos litosferinių plokščių subdukcijai, formavosi įlinkių sistema. Iki kreidos periodo pabaigos juose klostėsi nuosėdinės ir vulkaninės uolienos. Kreidos pabaigoje prasidėjo kalnodaros procesai, teritorija kilo, raukšlėjosi, susidarė granitoidų intruzijos Peru ir Čilės Anduose (Vakarų ir Pagrindinėje Kordiljerose). Intensyvūs tektoniniai Žemės plutos judesiai, lydimi aktyvių vulkaninių procesų, vyko paleogene ir ypač neogene. Kilo kalnagūbriai, atsirado tarpukalnių ir priekalnių įdubų (Altiplano, Maracaibo), kuriose klostėsi nuosėdinės uolienos.
Anduose gausu metalų rūdų. Peru ir Bolivijoje yra didelių alavo rūdos telkinių, be to, sidabro, švino ir cinko, volframo, bismuto, vanadžio, stibio, arseno rūdų.
Klimatas
Kolumbijos pietuose ir Ekvadoro šiaurėje Andų klimatas ekvatorinis - lyja ištisus metus, iškrinta daugiau kaip 2000 mm kritulių (vakariniame šlaite iki 10 000 mm), vidutinė metinė temperatūra 26-28 °C.
Tarp 5° ir 28° pietų platumos Andų klimatas tropinis. Vakaruose jis sausas (per metus iškrinta 150-300 mm kritulių, Atacamoje 30-50 mm; vidutinė temperatūra 12-20 °C; žiemą didelis debesuotumas, dažni rūkai, rasa), rytuose - drėgnas (500-1000 mm kritulių, jų daugiau vasarą).
Tarp 30° ir 37° pietų platumos Andų klimatas subtropinis mediteraninis - per metus iškrinta 300-2000 mm kritulių (jų daugėja einant į pietus), lyja žiemą; vasaros sausos, vėsios; vidutinė temperatūra 8-16 °C.
Tarp 37° ir 42° pietų platumos Andų klimatas drėgnas subtropinis (kritulių daugiausia žiemą).
Upių hidrologinis režimas labai priklauso nuo mitybos šaltinių. Andų pietuose daug ežerų.
Dirvožemis, augalija ir gyvūnija
Nuo Šiaurės vakarų Andų iki Centrinių Andų pietinės dalies priešvėjiniuose šlaituose vyrauja lateritiniai dirvožemiai, auga drėgnieji ekvatoriniai ir tropiniai miškai. Šiaurės vakarų Andų rytinėje dalyje, Karibų Anduose (subekvatorinėje klimato juostoje) vyrauja raudonieji dirvožemiai, auga lapus metantys miškai ir krūmai.
Centrinių Andų vakarinėje dalyje (tropinio klimato juostoje) - pilkžemiai, druskožemiai, auga pusdykumių, dykumų augalai, Punos plokščiakalnio rytuose (čia iškrinta 500-800 mm kritulių) - kalnų stepė.
Čilės-Argentinos Anduose - subtropinės juostos rusvieji dirvožemiai, sausųjų subtropikų augalija. Į pietus nuo 38° pietų patumos - miškų rudieji dirvožemiai, drėgnieji subtropiniai miškai (hemihilėja). Patagonijos Andų vakariniame šlaite - jauriniai dirvožemiai, tankūs drėgni mišrieji ir žemi subantarktiniai miškai.
Aukštuose plokščiakalniuose (tierra fria, tierra elada zonose) auga aukštikalnių augalija: šiaurėje - ekvatorinės pievos, vadinamosios paramos, Peru Anduose ir Punos šiaurės rytuose - tropinės stepės, vadinamosios chalkos.
Andų gyvūnija priklauso Brazilijos ir (nuo 5° pietų platumos) Čilės-Patagonijos zoogeografiniams posričiams.
Įdomūs faktai
- Į aukščiausią Andų viršūnę Aconcagua pirmasis įkopė (1897 01 14) šveicaras Mattias Zurbriggenas.
- Andų kalnų pavadinimas įdomiai įtakojo ispanų kalbos leksiką: žmones, mėgstančius laipioti po kalnus, Pietų Amerikos gyventojai vadina andinistais (andinista), o ne alpinistais.
- Alpamajas - tai Andų kalnų viršukalnė, kuri iškilusi Baltojoje Koldiljeroje, Peru. Dar 1966 metais vokiečių žurnalas „Alpinismus“ šį kalną įvardino kaip patį gražiausią kalną visame pasaulyje.
tags: #kalnų #grandinės #Pietų #Amerikoje