Pietų Ispanijos kalnų masyvai: nuo Pirėnų iki Siera Nevados
Ispanija - šalis, kurioje persipina įvairių kultūrų įtakos, sukurdamos unikalų ispanišką gyvenimo stilių ir atmosferą. Ši valstybė, užimanti didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, pasižymi itin įvairiu reljefu, kuriame dominuoja kalnų sistemos ir aukštikalnių plynaukštės. Kalnai ir plynaukštės užima apie 90 proc. Ispanijos teritorijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime įspūdingiausius pietų Ispanijos kalnų masyvus, pradedant Pirėnais ir baigiant Siera Nevada.
Pirėnai: gamtos siena tarp Ispanijos ir Prancūzijos
Pirėnai (pranc. Pyrénées, isp. Pirineos, katalonų k. Pirineus) - tai kalnų masyvas, skiriantis Pirėnų pusiasalį nuo Europos pagrindinės žemyninės dalies. Besidriekiantys palei Prancūzijos ir Ispanijos sieną, jie taip pat apima Andorą. Kalnų ilgis nuo Biskajos įlankos iki Viduržemio jūros siekia 450 kilometrų, o plotis - nuo 20 iki 110 km (centrinėje dalyje). Aukščiausios viršūnės - Aneto kalnas (3404 m), Posetso kalnas (3371 m) ir Monte Perdido (3355 metrai).
Pirėnai skirstomi į Vakarų Pirėnus (tarp Biskajos įlankos ir Somporto perėjos), Centrinius Pirėnus (tarp Somporto perėjos ir Carlitte’o masyvo) ir Rytų Pirėnus (tarp Viduržemio jūros ir Carlitte’o masyvo). Svarbiausios perėjos: Benasquės, Somporto, Envaliros, Campano ir Roncesvalleso (Roncevaux). Vakaruose Pirėnai jungiasi su Kantabrijos kalnais, o rytuose, pietvakarių kryptimi, - su Katalonijos kalnais. Šiaurėje jie leidžiasi į Garonos ir Roussillono žemumas (Prancūzijoje), o pietuose - į Aragono lygumą (Ispanijoje).
Pirėnai pradėjo formuotis hercininės kalnodaros metu, tačiau didžioji jų dalis susidarė alpinės kalnodaros laikotarpiu. Centrinius Pirėnus sudaro kristalinės uolienos (granitai, gneisai, skalūnai, smiltainiai). Alpinės kalnodaros metu vykusių žemės plutos judesių senasis Pirėnų hercininis pamatas buvo iškeltas, o jo paviršių dengiančios nuosėdinės uolienos susiraukšlėjo, vietomis susidarė antstūmiai.
Pirėnų reljefas įvairus, susidaręs dėl tektoninių judesių, klimato kaitos (apledėjimo), įvairaus atsparumo uolienų, erozijos, denudacijos ir karsto procesų. Būdingos tektoninės struktūros - antstūmiai ir šariažai. Daug skersinių slėnių, susidariusių iš virtinių duburių, turinčių cirko pavidalą. Yra karstinių sričių (Pierre-Saint-Martinas) su karstiniais urvais.
Taip pat skaitykite: Uralo kalnų masyvas
Klimatas vidutinių platumų jūrinis, pietryčiuose - mediteraninis. Vakarų Pirėnuose per metus iškrinta 1200-1700 mm (šiauriniuose šlaituose iki 2400 mm), o Rytų Pirėnuose - 700-1000 mm (sausa vasara) kritulių. Iš Pirėnų šiaurinių šlaitų išteka Adouras, Garona ir daug jos intakų, iš pietinių šlaitų - daugiausia Ebro intakai: Aragonas, Gallego, Segre ir kiti. Daug aukštų krioklių (Gavarni, 420 metrų). Ežerai nedideli, ledyninės kilmės.
Priekalnėse - ganyklos ir dirbamieji laukai. Vakarinėje ir šiaurinėje dalyse iki 1800-2100 m vyrauja miškai (apatinėje dalyje lapuočiai, vidurinėje dalyje mišrieji, viršutinėje - spygliuočiai), rytinėje ir pietinėje dalyse tarp miškų įsiterpę kietalapiai krūmynai (makija, gariga). Iki 2700 m - alpinės pievos ir plikos uolos.
Ordesa y Monte Perdido nacionalinis parkas
Vienas gražiausių Pirėnų regiono nacionalinių parkų Ispanijos pusėje yra lengvai pasiekiamas automobiliu. Nors kelionės didžiausia motyvacija yra kalnai, šis parkas taip pat sužavi noru pamatyti kitokią Ispaniją - ne Maljorką, Valenciją, Tenerifę ar kitas pietines turistines kryptis. Tai parkas, kuris nustebina koncentruotu grožiu vienoje vietoje. Sužavi žaliuojančios pievos ir slėniai, šniokščianti kalnų upė, įvairiausių dydžių kriokliai, dramatiškos uolos ir čia pat stūksančios kalnų viršūnės.
Ordesa y Monte Perdido yra pirmasis nacionalinis parkas, įkurtas Ispanijoje 1918 m. (ir vienas pirmųjų pasaulyje). Nuo 1997 metų jis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Parko plotas - 156 kv.m.
Norint aplankyti Ordesos nacionalinį parką, patogiausia apsistoti arti esančiame miestelyje - Torloje. Keliaujant ne sezono metu, rasti kambarį šioje vietoje neturėtų būti keblu. Aktyvaus sezono metu į parką neleidžiama važiuoti savo automobiliu. Jei atvyksite sezono metu bei gyvensite labiau nutolusiame miestelyje, teks atvykti iki Torlos ar Broto, čia palikti savo automobilį ir sėsti į autobusą.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio papročiai
Kiti svarbūs kalnų masyvai
Kantabrijos kalnai
Kantabrijos kalnai yra didžiausios Ispanijos kalnų sistemos - Pirėnų - tęsinys. Jie tęsiasi išilgai Ispanijos šiaurinės pakrantės.
Iberijos kalnai
Iberijos kalnai yra didžiausias kalnų masyvas Ispanijoje.
Katalonijos kalnai
Viduržemio jūros pakrantę tarp Pirėnų ir Iberijos kalnų užima Katalonijos kalnai.
Andalūzijos kalnai
Į pietus, tarp Andalūzijos žemumos ir Viduržemio jūros, išilgai pakrantės tęsiasi Andalūzijos kalnai.
Siera Nevada: Andalūzijos karūna
Andalūzijos kalnuose, Sierra Nevados kalnagūbryje, yra Mulhacéno kalnas (3478 m) - aukščiausia Pirėnų pusiasalio ir Ispanijos žemyninės dalies viršūnė. Siera Nevada, išsidėsčiusi Granados provincijoje, yra ne tik aukščiausias kalnų masyvas Pirėnų pusiasalyje, bet ir svarbus gamtos bei turizmo objektas.
Taip pat skaitykite: Kalnų aukščio rekordai Skandinavijoje
Siera Nevados pavadinimas išvertus iš ispanų kalbos reiškia „apsnigti kalnai“, o tai puikiai atspindi šio masyvo kraštovaizdį didžiąją metų dalį. Aukštos viršūnės, padengtos sniegu, kontrastuoja su aplinkinėmis Andalūzijos žemumomis, sukurdamos įspūdingą vaizdą.
Mulhacénas: Pirėnų pusiasalio stogas
Mulhacénas, iškilęs į 3478 metrų aukštį, yra ne tik aukščiausia Siera Nevados viršūnė, bet ir aukščiausias taškas visoje žemyninėje Ispanijoje. Į šią viršūnę kopia daugybė alpinistų ir žygeivių, norinčių patirti iššūkį ir pasigrožėti atsiveriančiomis panoramomis.
Žygiai Siera Nevadoje
Siera Nevada siūlo platų žygių pasirinkimą - nuo lengvų pasivaikščiojimų iki sudėtingų alpinistinių maršrutų. Parke yra daugybė takų, vedančių per įvairius kraštovaizdžius: nuo tankių miškų iki akmenuotų viršūnių. Žygeiviai gali mėgautis nuostabiais vaizdais, unikalia augalija ir gyvūnija.
Vienas populiariausių žygių - į Pico del Veleta viršukalnę, kurią galima pasiekti ne tik pėsčiomis, bet ir automobiliu (dalis kelio). Nuo viršūnės atsiveria įspūdingi vaizdai į Granadą, Viduržemio jūrą ir Afrikos pakrantę.
Slidinėjimas Siera Nevadoje
Žiemą Siera Nevada virsta populiariu slidinėjimo centru. Sierra Nevada Ski Resort yra aukščiausiai įsikūręs slidinėjimo kurortas Ispanijoje ir vienas aukščiausių Europoje. Čia slidinėjimo sezonas trunka nuo lapkričio iki gegužės, o slidininkams ir snieglentininkams siūlomi įvairūs trasų pasirinkimai.
Augalija ir gyvūnija
Siera Nevadoje auga daug endeminių augalų rūšių, prisitaikiusių prie atšiaurių kalnų sąlygų. Parke galima pamatyti tokių gyvūnų kaip ispanijos ožiai, ereliai, grifai ir įvairūs smulkūs žinduoliai.
Klimatas
Siera Nevados klimatas yra kalnų, su šaltomis žiemomis ir karštomis vasaromis. Aukštikalnėse sniegas išsilaiko didžiąją metų dalį, o vasarą temperatūra gali pakilti iki 30 laipsnių Celsijaus.
Kiti įdomūs Andalūzijos regionai
Grazalema
Grazalema yra labiausiai lietaus merkiamas Ispanijos kaimas, įsikūręs Andalūzijoje. Lietaus sezonas čia prasideda rugsėjo 10 d., todėl atvykus bet kuriuo kitu metų laiku, išskyrus vasarą, beveik garantuotai gausite lietaus dozę.
El Torcal
El Torcal yra unikalus gamtos parkas, garsėjantis savo neįprastomis karstinėmis uolienomis. Ši vietovė ypač mėgstama fotografų, o Antekera miesto fotografų asociacijos (AFA) konkursuose didžiausią galimybę gauti apdovanojimą turi fotografija, kurioje įamžintas El Torcal.
Trevelez
Trevelez yra aukščiausiai įsikūręs Andalūzijos kaimas (1476 metrų aukštyje). Iš čia per porą žygio valandų galima pasiekti aukščiausią kontinentinės Ispanijos kalną Mulhacéną (3479 metrai).
Alhama de Granada
Netoli Alhama de Granada miestelio yra Sky Andaluz - vieta, kurioje galima pasižvalgyti po visatos begalybę ir galbūt atrasti savo pašaukimą astroturizmo srityje.
#
tags: #kalnų #masyvas #pietų #Ispanijoje #aprašymas