Lapinių kopūstų auginimas iš sėklų: išsamus vadovas

Pastaraisiais metais, siekdami paįvairinti savo daržovių asortimentą, ūkininkai vis dažniau augina lapinius kopūstus. Dėl savo maistinės vertės jie yra daug vertingesni už daugelį kitų kopūstinių daržovių. Kai rudenį atvėsta oras ir dauguma daržovių jau yra sandėliuose, žaliuojantys arba violetiniai lapiniai kopūstai, nebūgštaujantys dėl šalčio, traukia akį kai kurių Lietuvos daržovių augintojų laukuose. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip auginti lapinius kopūstus iš sėklų, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo sėklų pasirinkimo iki derliaus nuėmimo.

Lapinių kopūstų vertė ir savybės

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos doc. Audronės Žebrauskienės, lapiniai kopūstai turi dvigubai daugiau baltymų (3,86 proc.) nei baltagūžiai kopūstai, daug sausųjų medžiagų (vidutiniškai 17,3 proc.), mineralinių medžiagų (1,57 proc.), karoteno, cukraus, įvairių vitaminų. Lapiniai kopūstai (angl. Kale) - viena seniausių kopūstų rūšių ir viena atspariausių, ištvermingiausių daržovių, kuri gali ištverti apie -15 °C šalčius, todėl palikę juos žiemoti lauke, galėsite skinti šviežius lapus ir gruodį. Vėsaus oro ir šalnų bijoti nereikia, nes tai dar labiau sustiprina šių kopūstų aromatą ir sušvelnina skonį.

Kitaip nei lietuviams labiau įprasti gūžiniai kopūstai, garbanotieji lapiniai kopūstai nesuformuoja gūžės, lapai skleidžiasi į šalis nuo koto. Jų lapija gali būti žalios (veislės: Kadet, Halbhoner Gruber Krauser, Reflex H, Nero di Toscano), violetinės (Scarlet) ar raudonos spalvos, šiek tiek banguoti ar susiraukšlėję, labai dekoratyvūs. Specialistė pataria maistui vartoti juos šviežius, kaip špinatus - salotoms, taip pat troškinti, virti sriubas, ruošti traškučius ir kitus gardėsius.

Tinkamų veislių pasirinkimas

Lapinių kopūstų veislių įvairovė yra gana plati. Populiaresnės iš veislių yra "Oldenbor H", "Westlandse winter", "Kapral", "Fizz" ir violetiniai lapiniai kopūstai "Scarlet".

  • Lapiniai kopūstai (Kale) "Oldenbor H" - vidutiniškai ankstyvas hibridas. Vegetacijos trukmė - 60-70 dienų. Augalų aukštis - apie 60 cm. Lapai žali, garbanoti, nelinkę pagelsti.
  • Lapiniai kopūstai (Kale) "Westlandse winter" - augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Lapai sodrios žalios spalvos, labai garbanoti.
  • Garbanotųjų kopūstų sėklos "Kapral" - augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Šių kopūstų lapus galite naudoti itin vertingoms ir maistingoms salotoms, galite virti sriubas, valgyti vienus. Salotos puikiai tinka kaip garnyras, kuris praturtins jūsų mityba vitaminų ir mikroelementų gausa.
  • Garbanotų (Kale) kopūstų sėklos "Fizz" - augalai užauga iki 40-60 cm aukščio. Tai kopūstai, kurie nesuka gūžių, mezga atskirus lapelius. Yra laikomi viena vertingiausių kopūstų rūšių. Šie kopūstai pasižymi lygiais, smarkiai karpytais lapais. Jauni lapeliai tinkami salotoms ruošti, dėti į žalius kokteilius. Suaugę, didesni lapai tinkami sriuboms, troškiniams gaminti.
  • Violetinių garbanotų lapinių kopūstų sėklos "Scarlet" - užauga iki 60 cm aukščio. Lapiniai kopūstai nesuka gūžių, yra skinami ir vartojami jų lapai. Violetiniai lapiniai kopūstai turi intensyvią violetinę arba raudoną spalvą, susimaišiusią su žalia. Todėl maistui suteikia išskirtinę išvaizdą.

Sėklų paruošimas ir sėja

Prieš sėją į dirvą, sekliai įmaišoma daug drėgnų durpių. Tokioje dirvoje daigai suformuoja tinkamą šaknų gumulą, persodinti gerai prigyja ir puikiai auga. Sėjama taip, kad sėkla būtų apžerta tik 1cm žemės sluoksniu. Kol prasikals daigai, dirva nuolat drėkinama.

Taip pat skaitykite: Gourmet patiekalai su lapiniais kopūstais

Kad išaugtų stiprūs kopūstų daigai, negalima sėti per tankiai. 1m2 apsėti lauko lysvėje reikia daugiausia 2 g sėklos.

Sėklos sėjamos 1 cm gyliu balandžio pradžioje šiltnamyje į didesnes kasetes ar durpių puodelius. Daigai užauga maždaug per 45-50 parų.

Dirvožemio paruošimas ir sodinimas

„Šios daržovės geriausiai auga humusingoje, purioje, laidžioje, nerūgščioje (pH - 6,0-7,0) priemolio dirvoje. Tinkamiausi jiems priešsėliai yra agurkai, svogūnai iš ropelių, šakniavaisiai, bulvės, ankštiniai augalai“, - patirtimi dalijasi agronomė Milda Mikelionienė.

Kopūstai geriausiai auga gerai sukultūrintuose vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose. Rūgšti dirva netinka, nes kopūstai suserga gumbu. Kopūstai auginami mėšlu patręštoje dirvoje.

Rudenį, nuėmus priešsėlį, dirva kultivuojama ir giliai suariama. Pavasarį dirva gerai išlyginama, išberiamos trąšos ir gerai sukultivuojama, kad dirvoje neužsistovėtų vanduo.

Taip pat skaitykite: Viskas apie lapinius kopūstus

Lengvose žemėse kopūstų daigai sodinami lygiame paviršiuje, o drėgnesnėse - lysvėse ar ant vagų. Mėgsta gerą apšvietimą, tuomet būna intensyvi ir graži lapų spalva.

Sodinimo atstumai

Gegužės mėnesį šiltnamyje išaugintus daigus ji sodina dirvos lygiame paviršiuje, eilėmis kas 70 cm, tarp augalų palieka 50 cm tarpus.

Sodinama tokiais atstumais: 60x60, 70x70, 70x60, 70x40, 70x25 cm, priklausomai nuo veislės. Prieš sodinimą daigai ir duobutės gerai palaistomi. Reikia 10 l vandens dvidešimčiai duobučių. Jei veislės aukštaūgės, sodinama kiek galima giliau (2-3 cm), kad užsižertų apatiniai lapeliai ir susiformuotų pridėtinės šaknys. Labai svarbu sodinant neužžerti ir nepažeisti augimo kūgelio- viršūnėlės. Pasodinus žemę aplink augalą reikia labai gerai apspaudyti. Kol augalai prigis, 2-3 kartus liejami. Vandens pilama 20 l į 1 m2 . Praėjus savaitei, neprigiję daigai atsodinami.

Priežiūra ir auginimas

Prieš sodinimą dirvą patręšia kompleksinėmis trąšomis, azoto trąšas išberia palaipsniui, per kelis kartus. Pasodinus daigus palaistykime. Augimo metu ankstyvuosius kopūstus vieną kartą, o vėlyvuosius du karius apkaupkime, kad išleistų papildomas šaknis ir greičiau augtų. Pirmą kartą kaupkime praėjus 20 - 25 dienoms po sodinimo, o antrą - praėjus 15 - 20 dienų po pirmo kaupimo. Kaupkime po lietaus arba palaistę. Dirva visą laiką turi būti puri.

Augalai geriausia auga, kai dirvos temperatūra 16-17 °C. Svarbiausi lapinių kopūstų priežiūros darbai - tarpueilių purenamas, apmindžiojimas aplink augalus, kad vėjas neišvartytų, jei sausa - liejama. Ravint piktžoles, jei mažos ir nesubrandinusios sėklų, galima jų neišmesti ir pamulčiuoti augalus. Labai gerai lapiniai kopūstai auga, kai jie mulčiuojami, pvz., nerūgščiomis durpėmis ar pan.

Taip pat skaitykite: Receptai: Brokolių ir Kale sriuba

Kopūstai labai reiklūs drėgmei augalai. Kai sausa, reikia laistyti, kad dirva būtų drėgna, kitaip bus nekokybiški ir kartūs lapai. Drėkinimas ypač svarbus jauniems augalams (padeda atlaikyti intensyvius saulės spindulius ir vasaros karštį).

Tręšimas

Tręšiama - N-180-240 kg/ha. Pusė azoto išberiama prieš sodinimą, kita - per 2 kartus augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma - 50-80 kg ha-1, Kalio (K2O5) - 200-280 kg ha-1. Pagrindiniam tręšimui naudojamų trąšų sudėtyje pageidautina, kad būtų kalcio, sieros, magnio, boro, molibdeno. Pasodinus lapinių kopūstų daigus, po retinimo ar atsodinimo (kai sėjama tiesiai į lauką), pirmą kartą tręšiama praėjus 15-20 parų, antrą kartą - 20 parų po pirmo tręšimo. Galima naudoti skystas trąšas.

Apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Pasak M. Mikelionienės, lapiniai kopūstai ligoms atsparesni nei baltagūžiai, tačiau šių metų sausą ir karštą vasarą teko augalus apsaugoti nuo amarų ir baltasparnių. Lapiniams kopūstams labai pavojingos spragės, mažiau - amarai, kopūstinis baltukas, pelėdgalvis. Ligoms jie atsparesni negu baltagūžiai kopūstai.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Veislės Kadet derlių augintoja pradeda imti jau vasaros viduryje, kai augalai išauginę pakankamai lapų ir pasiekę veislei būdingą 60-80 cm aukštį. Iš pradžių nuo augalo ima po 1-3 apatinius lapus. Derlių galima skinti pagal poreikį, daug kartų. Augalų lapija po šalnų įgauna švelnesnį ir saldesnį skonį.

Lapinių kopūstų derlius pradedamas imti, kai jie turi pakankamai lapų ir yra pasiekę veislei būdingą aukštį. Pradžioje imami jauni, apatiniai lapai, kad nepagelstų. Imama po 1-2 lapus nuo augalo.

Laikas nuo pasodinimo į dirvą iki derliaus nuėmimo apie 55 dienos.

Lapinių kopūstų panaudojimas virtuvėje

M. Mikelionienė apgailestauja, kad pirkėjai dar mažai žino apie vertinguosius lapinius kopūstus, ir užtikrintos realizacijos nėra, produkciją ruošia pagal užsakymus. Lapinius kopūstus išfasuoja po 1 kg, parduoda po 1,6-2 eurus už kilogramą. Beje, paruošti jų produkciją reikia daug rankų darbo.

Daržininkė pataria lapinius kopūstus vartoti salotoms ir prie laukinės paukštienos, ant jų lapų kepti duoną, dzūkiškas bandas, vartoti sriuboms, omletams, troškiniams, ruošti traškučius ir įdarus mėsos kepsniams, gaminti marmeladus, taip pat šaldyti.

Skaniausiu užkandžiu iš lapinių kopūstų M. Mikelionienė vadina jų traškučius arba keptus lapus orkaitėje. Tam nuo pagrindinio lapkočio nubraukite lapus, supjaustykite piršto pločio juostelėmis, apšlakstykite alyvuogių aliejumi, apibarstykite prieskoniais, sudėkite į skardą ir kepkite orkaitėje +180 oC temperatūroje apie 20 minučių.

Taip paruoštus lapinius kopūstus galite išdžiovinti ir elektrinėje džiovykloje. Taip pat galite ruošti ir jų miltelius, kurie praturtintų gaminamų patiekalų vertę ar natūraliais dažais nudažytų gaminamus patiekalus ir įvairius kepinius.

Receptai su lapiniais kopūstais

Pasak E. Monkevič, lapiniai kopūstai pagal savo vertę prilyginami jautienai, todėl vadinami „vegetarų mėsa“. Reikia juos tik tinkamai paruošti ir mėgausitės gausybe patiekalų. Tinklaraštininkė portalo skaitytojams siūlo išbandyti keletą receptų su lapiniais kopūstais:

Lapinių kopūstų sriuba su aštria granola

Sriubai reikės: 100 g lapinių kopūstų, 1 svogūno, 2 smulkiai supjaustytų česnako skiltelių, 3 vidutinio dydžio bulvių, 1 šaukšto alyvuogių aliejaus, 1 šaukštelio medaus, 50 ml baltojo vyno, 1 šaukšto druskos, 2 litrų daržovių sultinio, 100 ml grietinėlės, 1 šaukštas sviesto, žalumynų pagal skonį - krapų, petražolių.

Granolai reikės: 100 g avižinių dribsnių, 25 g moliūgų sėklų, saulėgrąžų sėklų arba riešutų, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 1 šaukštas klevų sirupo, 1/4 šaukštelio čili dribsnių.

Gaminimas: Vidutinio dydžio puode įkaitinkite aliejų su sviestu ir ant vidutinės arba silpnos kaitros apie 5 minutes kepkite susmulkintus česnaką, svogūną, supjaustytas nedideliais kubeliais bulves. Neleiskite česnakui degti. Įpilkite vyno, sudėkite medų ir troškinkite dar 2 minutes. Supilkite daržovių sultinį į puodą ir virkite, kol bulvės suminkštės. Kai bulvės išvirs, suberkite plonomis juostelėmis pjaustytus kopūstus ir petražoles, dar virkite 10 minučių. Supilkite grietinėlę į sriubą, permaišykite, pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Patiekite su granola.

Aštri granola: į keptuvę sudėkite visus ingredientus ir nuolat maišydami kepkite iki auksinės rudos spalvos. Supilkite ant kepimo skardos ir leiskite atvėsti.

Užkandinis keksas

Reikės: 200 g miltų, 5 g kepimo miltelių, 3 kiaušinių, 100 ml neriebios grietinės, 100 ml alyvuogių aliejaus, 3 saulėje džiovintų pomidorų puselių, 100 g supjaustyto kubeliais brynzos sūrio, kupino šaukšto lapinių kopūstų miltelių, druskos, pipirų pagal skonį.

Gaminimas: Įkaitinkite orkaitę iki 180 oC. Pyrago ar kitą kepimo formą (20x11 cm) ištepkite sviestu ir lengvai pabarstykite miltais. Saulėje džiovintus pomidorus nusausinkite kiaurasamtyje ir leiskite aliejui nuvarvėti. Beje, šį aliejų galime naudoti ir pyrage. Jei jo neužtenka iki 100 ml, įpilkite alyvuogių aliejaus likusiam kiekiui. Dideliame dubenyje suplakite kiaušinius, alyvuogių aliejų ir grietinę. Plakite iki vientisos masės. Ant viršaus persijokite miltus su kepimo milteliais, druska ir pipirais. Dar kartą išmaišykite šluotele arba silikonine mentele, kaip jums patogiau. Dalį atidėkite ir sumaišykite su lapinių kopūstų milteliais. Į likusią dalį sudėkite pjaustytus pomidorus ir brynzą. Išmaišykite, bet nepersistenkite, kitaip pyragas neiškils. Paruoštą tešlą sudėkite į formą - pirmiausia žalios spalvos tešlą, o po to tešlą su įdaru ir išlyginkite. Pyragą kepkite įkaitintoje orkaitėje 25-35 minutes.

Lapinių kopūstų pesto

Reikės: 100 g lapinių kopūstų, nuskabytų nuo kotelio, ryšelio petražolių, 3 česnako skiltelių, 1/2 citrinos sulčių, 1 šaukštelio medaus, 1/3 stiklinės extra-virgin alyvuogių aliejaus, druskos ir pipirų.

Gaminimas: Lapinius kopūstus, petražoles, česnakus sudėkite į elektrinio smulkintuvo indą ir supilkite citrinos sultis, sudėkite medų. Viską susmulkinkite trintuvu, pabaigoje supilkite aliejų.

Alternatyvus auginimo būdas: Hidroponika

Ar žinojote, kad kopūstus galima sėkmingai auginti patalpose? Lapiniai kopūstai yra labai atsparūs šalčiui ir gali augti iš dalies užtamsintose patalpose, todėl jie puikiai tinka auginti patalpose. Pasirinkę tinkamas sąlygas, kopūstais galėsite mėgautis ištisus metus patogiai įsitaisę savo namuose.

Žingsnis po žingsnio vadovas, kaip lapiniai kopūstai auginami hidroponiniu būdu:

  1. Sėklų pasirinkimas: Išsirinkus sėklas, prieš persodindami jas į hidroponinę sistemą, turime jas sudaiginti. Tačiau norime atkreipti dėmesį, jog sėklų daiginimas reikalingas tais atvejais, jei naudojate kitokias hidroponines sistemas, kurių yra daugybė. Jei ketinate auginti hidroponinėje sistemoje pradedantiesiems arba hidroponinėje sistemoje daržovių auginimui namuose, sėklų daiginti nereikia.
  2. Sėja: Sėkite kopūstų sėklas tolygiai ant substrato paviršiaus, ne per tankiai.
  3. Drėgna terpė: Palaikykite substratą drėgną, bet ne per drėgną.
  4. Tinkama temperatūra: Daiginimo indą pastatykite tinkamoje temperatūroje, paprastai 20-25 laipsnių šilumos.
  5. Apšvietimo kontrolė: Sėklų dygimo etape apšvietimas nėra labai svarbus.
  6. Dygimo stebėjimas: Nuolat stebėkite sėklų dygimą. Kuomet sėklos sudygsta ir pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai, kantriai laukiame, kol maždaug po 3-4 savaičių išaugs kopūstų šaknys.
  7. pH lygis: Sodindami augalus hidroponinėje sistemoje, turite atkreipti dėmesį į vandens pH intervalą, o idealus hidroponinių kopūstų pH intervalas yra 5,5-6,5. Paprastai naudojame filtruotą vandenį, kad vandenyje nebūtų kenksmingų medžiagų ar mikroorganizmų. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vandens temperatūrą, pageidautina, kad ji būtų nuo 20 °C iki 25 °C.
  8. Maistinių medžiagų tirpalas: Auginant augalus hidroponikos būdu, labai svarbus maistinių medžiagų tirpalas, tačiau skirtingoms daržovėms reikalingi skirtingi maistinių medžiagų tirpalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį auginant kopūstus hidroponikos būdu. Auginant kopūstus hidroponiniu būdu, reikia išlaikyti EC (maistinių medžiagų intensyvumo) intervalą: nuo 1,2 iki 2,2. Konkretus EC vertės intervalas taip pat skirsis dėl sodinimo aplinkos, augalų augimo tarpsnio ir veislės skirtumų. EC vertę gali tekti koreguoti skirtingais augimo etapais, pavyzdžiui, sėklų dygimo, daigų ir brandos etapais. EC vertei matuoti galima naudoti laidumo matuoklį arba EC prietaisą.
  9. Apšvietimas: Auginant kopūstus hidroponiniu būdu labai svarbu geras apšvietimas. Šviesa yra energijos šaltinis, būtinas fotosintezei ir augalų augimui. Svarbiausia kopūstams - mėlynos ir raudonos šviesos absorbcija. Mėlyna šviesa skatina lapų augimą ir chlorofilo susidarymą, o raudona šviesa naudinga augalų žydėjimui ir vaisių vystymuisi.
  10. Temperatūra: Auginant kopūstus hidroponiniu būdų taip pat labai svarbu gerai kontroliuoti temperatūrą. Paprastai dirbtinai kontroliuojame 15-25 °C temperatūrą. Ši temperatūra yra tokia, kokią kopūstai mėgsta, kad augalai tinkamai augtų ir vystytųsi. Temperatūrai patikrinti galite naudoti tam skirtus termometrus.
  11. Apipjaustymas: Reguliarus augalų genėjimas skatina šoninių ūglių augimą ir gerina oro cirkuliaciją.
  12. Tarpai: Tarpai tarp hidroponinių kopūstų priklauso nuo augalų dydžio ir augimo stadijos. Mažų veislių kopūstai paprastai gali būti auginami 15-20 cm atstumais, o didesnėms veislėms gali prireikti didesnių atstumų.
  13. Kenkėjai ir ligos: Dažniausi hidroponinių kopūstų kenkėjai yra amarai, baltasparniai ir žiedgraužiai. Turėtumėte reguliariai tikrinti augalus ir imtis priemonių, kad išvengtumėte problemų ir jas kontroliuotumėte. Dažniausiai pasitaikančios hidroponinių kopūstų ligos yra antraknozė, kopūstų miltligė ir miltligė. Norint išvengti infekcijos, labai svarbu palaikyti švarią ir vėdinamą hidroponinę aplinką. Ligos atveju reikia laiku imtis gydymo priemonių, pavyzdžiui, pašalinti užkrėstas dalis, naudoti tinkamus fungicidus ir pan. Norint užtikrinti tinkamą augalų augimą, labai svarbu reguliariai tikrinti ir prižiūrėti hidroponinių kopūstų sveikatą.
  14. Derliaus nuėmimas: Hidroponinių kopūstų derliaus nuėmimas trunka apie 8-12 savaičių. Paprastai kopūstai užauga per 8-12 savaičių, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Lapiniams kopūstams augti reikia daug vietos, kad jų lapai galėtų visiškai išsiskleisti. Indas, kuriame auginsite kopūstus, turėtų būti pakankamai gilus, kad jame tilptų augalo šaknų sistema. Auginant kopūstus patalpoje, ideali temperatūra yra nuo 15 °C iki 25 °C. Nuolatinė temperatūra padeda augalams tinkamai augti ir vystytis. Hidroponinių kopūstų ilgaamžiškumas paprastai susijęs su jų augimo ciklu. Paprastai hidroponiniai kopūstai gali augti ir duoti derlių tam tikrą laiką, paprastai kelis mėnesius.

tags: #kale #kopustai #auginimas #is #seklu

Populiarūs įrašai: