Kaip Išvirti Tobulus Cepelinus: Paslaptys ir Gudrybės, Kad Jie Neišblinktų!

Cepelinai, dar žinomi kaip didžkukuliai, yra vienas iš labiausiai atpažįstamų ir mėgstamų lietuviškų patiekalų. Tai bulvių kukuliai, dažniausiai įdaryti mėsa, varške ar grybais, virti vandenyje ir patiekiami su spirgučiais, grietine arba padažu. Nors receptas atrodo paprastas, cepelinų virimas reikalauja šiek tiek įgūdžių ir žinių. Ypač dėl skirtingų bulvių savybių ir įdarų. Šiame straipsnyje rasite išsamų vadovą, apimantį visus svarbiausius aspektus, kad jūsų cepelinai būtų nepriekaištingi.

Bulvių paruošimas: pagrindas geram cepelinui

Cepelinų kokybė tiesiogiai priklauso nuo bulvių. Tradiciškai naudojamos dviejų rūšių bulvės: žalios (tarkuotos) ir virtos. Santykis tarp šių bulvių gali skirtis, bet dažniausiai naudojamas 1:1 arba 2:1 (žalios:virtos) santykis. Svarbu pasirinkti tinkamas bulvių veisles. Miltingos bulvės, turinčios daug krakmolo, geriausiai tinka cepelinams, nes jos suteikia tinkamą tekstūrą ir padeda išvengti cepelinų subyrėjimo virimo metu.

Žalių bulvių paruošimas

Žalias bulves reikia nulupti ir greitai sutarkuoti smulkia tarka arba specialiu kombainu. Svarbu veikti greitai, kad bulvės nepatamsėtų. Sutarkuotas bulves reikia gerai nuspausti, kad pašalintume kuo daugiau skysčio. Šis skystis dažnai paliekamas nusistovėti, kad krakmolas nusėstų ant dugno. Tada skystis nupilamas, o krakmolas sugrąžinamas į bulvių masę. Tai padeda surišti cepelinų masę ir užtikrinti, kad jie neištiš virimo metu.

Taip pat patartina sutarkavus bulves ilgai nedelsti: šiek tiek palaukus tarkius išsunkti, o kad masė nepatamsėtų, įlašinti į ją truputį citrinos sulčių. Gaileta iš Panevėžio bulves sutarkuoja sulčiaspaude, tarkuojant deda porą žalio svogūno - kad cepelinų masė nepatamsėtų, tada sūdo, beria juodo pipiro ir nusistovėjusį krakmolą iš atskirai išspaustų bulvių sulčių. Daugiau nieko dėti nereikia!

Virtų bulvių paruošimas

Virtos bulvės turi būti gerai išvirtos, bet ne pervirtos. Geriausia jas virti su lupenomis, kad išsaugotume daugiau maistinių medžiagų ir sumažintume vandens kiekį bulvėse. Išvirusias bulves reikia nulupti ir gerai sutrinti, kol neliks gumuliukų. Svarbu, kad bulvės būtų atvėsusios prieš jas maišant su žaliomis bulvėmis, nes karštos bulvės gali pakeisti krakmolo savybes.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai cepelinai

Mišrainėms, didžkukuliams, apkepams, plokštainiams labiausiai tinka su lupenomis virtos bulvės.

Tešlos ruošimas: svarbiausi niunsai

Sumaišius žalias ir virtas bulves, reikia gerai išmaišyti, kad gautume vienalytę masę. Jei tešla atrodo per skysta, galima įdėti daugiau krakmolo. Taip pat galima įdėti šiek tiek bulvių dribsnių, kurie padės sugerti drėgmę. Svarbu nepersistengti su krakmolu ar dribsniais, nes cepelinai gali tapti kieti ir guminiai. Tešla turi būti elastinga ir lengvai formuojama.

Tešlos konsistencija

Tešlos konsistencija yra labai svarbi. Ji turi būti pakankamai tvirta, kad cepelinai išlaikytų formą virimo metu, bet ne per kieta, kad būtų lengva valgyti. Jei tešla per skysta, cepelinai subyrės. Jei per kieta - bus sunkūs ir neskanūs. Geriausias būdas patikrinti konsistenciją - išvirti vieną bandomąjį cepeliną. Jei jis išlaiko formą, vadinasi, tešla tinkama.

Jei tešla limpa prie rankų, patepkite jas aliejumi.

Cepelinų formavimas: rankų darbas

Cepelinų formavimas yra rankų darbas, reikalaujantis šiek tiek praktikos. Pirmiausia reikia sudrėkinti rankas vandeniu, kad tešla neliptų prie rankų. Tada imama sauja bulvių masės ir suformuojamas paplotėlis. Į paplotėlio vidurį dedamas įdaras. Kraštai užlenkiami ir gerai užspaudžiami, kad įdaras neišbėgtų virimo metu. Cepelinams suteikiama ovali arba pailga forma. Svarbu, kad cepelinai būtų vienodo dydžio, kad jie vienodai išvirtų.

Taip pat skaitykite: Tarkuotų bulvių cepelinai

Formavimo patarimai

Jei tešla limpa prie rankų, galima naudoti šiek tiek krakmolo. Taip pat galima naudoti specialų cepelinų formavimo įrankį, kuris palengvina procesą. Svarbu gerai užspausti kraštus, kad įdaras neišbėgtų. Jei cepelinai suskilinėja, galima šiek tiek sudrėkinti pirštus ir užlyginti įtrūkimus.

Virimas: laikas ir temperatūra

Cepelinus reikia virti dideliame kiekyje pasūdyto vandens. Vanduo turi būti verdantis, bet ne per stipriai, kad cepelinai nesubyrėtų. Atsargiai dedame cepelinus į verdantį vandenį. Svarbu nedėti per daug cepelinų vienu metu, nes jie gali sulipti. Kai cepelinai iškyla į paviršių, reikia sumažinti ugnį ir virti ant silpnos ugnies. Virimo laikas priklauso nuo cepelinų dydžio ir įdaro, bet dažniausiai trunka nuo 20 iki 40 minučių.

Kiek virti cepelinus?

Tarkuotų bulvių cepelinus reikia virti 20-25 minutes po iškilimo į paviršių.
Šaldytus tarkuotų bulvių cepelinus reikia virti 35-40 minučių po iškilimo į paviršių.
Virtų bulvių cepelinus reikia virti trumpiau, apie 15-20 minučių po iškilimo į paviršių.

Svarbu patikrinti, ar cepelinai išvirė. Tai galima padaryti ištraukus vieną cepeliną ir perpjovus jį. Jei tešla yra vientisa ir nėra žalių bulvių, vadinasi, cepelinas išvirė.

Virimo patarimai

Kad cepelinai neištižtų, galima į vandenį įdėti šiek tiek acto arba citrinos sulčių. Taip pat galima įdėti lauro lapų ir pipirų, kurie suteiks cepelinams daugiau aromato. Virimo metu reikia kartais pamaišyti cepelinus, kad jie nepriliptų prie dugno. Jei cepelinai pradeda trūkinėti, reikia sumažinti ugnį ir įdėti šiek tiek šalto vandens.

Kepamos bulvės bus trapios ir labai skanios, jei jas supjaustytas apvoliosite miltuose.

Taip pat skaitykite: Cepelinai su varške: paprastas receptas

Alternatyvūs virimo būdai

Nors tradiciškai cepelinai yra verdami vandenyje, yra ir alternatyvių virimo būdų, kurie gali suteikti cepelinams kitokį skonį ir tekstūrą.

Gailetos cepelinai

Panevėžietė Gaileta cepelinus prieš verdant apkepa, tuomet deda į verdantį vandenį, verda 15 minučių. Moteris į puodą įdeda ir pora lauro lapelių, 3-4 kvepiančio pipiro žirnelius, druskos. Pagal šį būdą gaminami cepelinai nepraranda nei skonio, nei formos.

Virimas garuose

Virimas garuose yra sveikesnis būdas, nes cepelinai nepraranda tiek daug maistinių medžiagų. Cepelinai dedami į garų puodą ir verdami apie 30-40 minučių. Šis būdas tinka tiems, kurie nori išvengti riebalų ir kalorijų.

Sukietėjusius lietinius pašildykite garuose ir jie vėl bus kaip švieži.

Kepimas orkaitėje

Kepimas orkaitėje suteikia cepelinams traškią plutelę. Cepelinai aptepami aliejumi ir kepami orkaitėje apie 40-50 minučių, kol tampa auksinės spalvos. Šis būdas tinka tiems, kurie mėgsta traškius patiekalus.

Virimas "Slow Cooker"

Virimas "Slow Cooker" yra patogus būdas, nes cepelinai gali virti lėtai ir ilgai, kol jūs užsiimate kitais darbais. Cepelinai dedami į "Slow Cooker", užpilami vandeniu arba sultiniu ir verdami ant žemos temperatūros apie 4-6 valandas.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir jų išvengimas

Gaminant cepelinus, dažnai pasitaiko klaidų, kurios gali sugadinti patiekalą. Štai keletas dažniausių klaidų ir patarimų, kaip jų išvengti:

Per skysta tešla: Įdėkite daugiau krakmolo arba bulvių dribsnių.
Per kieta tešla: Įpilkite šiek tiek vandens arba pieno.
Cepelinai subyra virimo metu: Į vandenį įdėkite šiek tiek acto arba citrinos sulčių, sumažinkite ugnį.
Įdaras išbėga: Gerai užspauskite kraštus, sumažinkite ugnį.
Cepelinai prilipti prie dugno: Kartais pamaišykite virimo metu.

Patarimai, kaip išvirti skanius cepelinus

Cepelinams labiausiai tinka krakmolingų bulvių veislės, pavyzdžiui, Mėlynakė, Nida ar Aistė.
Bulvių masę cepelinams ruoškite iš virtų bulvių ir nevirtų bulvių tarkių, tobulas santykis - 1 dalis virtų ir 3 dalys žalių bulvių tarkių.
Bulves cepelinams virkite su lupena ir būtinai prieš pat gaminant cepelinus (ne iš vakaro!). Su lupena išvirtas bulves atvėsinkite, odelę nulupkite, bulves sugrūskite grūstuve.
Nepersistenkite minkydami bulvių masę cepelinams. Pernelyg minkoma ji skystėja.
Įdarą užmaišykite iš kiaulienos ir jautienos faršo, gardinkite smulkiai kapotais svogūnais, smulkintais kmynais ir trumpai apvirtais, smulkiai sukapotais džiovintais miško grybais, druska bei grūstais juodaisiais pipirais.
Atminkite, kad kuo didesnis cepelinas, tuo didesnė rizika, kad verdant jis sutrūks. Todėl, ypač jeigu neturite daug patirties, formuokite mažesnius ir apvalesnius kukulius. Faršo dėkite mažiau, tačiau paisykite proporcijų: neskanu, kai bulvių masės cepelino sienelė stora, o įdaro mažai.
Į cepelinams virti skirtą vandenį įleiskite šiek tiek šaltame vandenyje išmaišyto krakmolo ir virkite, kol vanduo taps panašus į skystą kisielių. Toks „saugos“ cepelinus, kad nesutrūktų.
Spirgų padažui rekomenduoju pjaustyti ir šviežių, ir parūkytų lašinukų - toks bus švelnesnio, ne tokio aštraus dūmų skonio.
Išvirtus cepelinus patiekite su spirgučiais ir grietine bei ant cepelinų viršaus smulkia tarka patarkuoto džiovinto baravyko „dulkėmis“.

Patarimai, kaip kitais būdais pagerinti maisto kokybę

Norint iš citrinos išspausti daugiau sulčių, kelioms minutėms pamerkite į karštą vandenį.
Virta vištiena bus minkšta, balta ir sultinga, jei verdant į vandenį įpilsite šaukštelį citrinos sulčių.
Atminkite, kad mėsa su kaulu iškepa greičiau negu be kaulo, nes kaulai geriau praleidžia šilumą ir karštis lengviau patenka į mėsą.
Orkaitėje kepama mėsa bus minkšta, jei prieš dedant ją kepti apšlakstysite romu arba konjaku.
Kepta šoninė bus trapi, traški, jei prieš kepant trumpam pamerksite į pieną ir apvoliosite miltuose.
Kad verdamos spurgos ar pyragėliai sugertų mažiau riebalų, įpilkite į tešlą šaukštą spirito.
Pertrinta daržovių sriuba bus skanesnė, jeigu, baigiant jai virti, įpilsite grietinėlės arba įdėsite sviesto.
Jei sunku nulupti rūkytos dešros plėvelę, tai pusei minutės panardinkite dešrą į karštą vandenį, tada odelė atšoks ir bus lengviau ją nulupti.
Kepamos morkos gražiai paruduos, jei į riebalus įbersite truputį cukraus.
Jeigu į verdamas morkas įmesite du gabaliukus cukraus, tai jų skonis bus kaip ką tik išrautų.
Kad daržovės būtų skanesnės, verdant įberkite žiupsnelį cukraus.
Kad kepami vafliai būtų traškūs, vietoj pusės dalies pieno į tešlą įpilkite gazuoto mineralinio vandens.
Kad košė būtų skanesnė ir biresnė, prieš suberiant kruopas į verdantį vandenį įdėkite sviesto.
Verdant bulves su lupenomis, į vandenį įlašinkite truputį acto, tada bulvės nesutrukinės.
Kad bulvės greičiau išvirtų, įdėkite į puodą šaukštą sviesto arba įpilkite šlakelį aliejaus.
Virtos bulvės bus skanesnės, jei joms verdant, į vandenį įmesite svogūno galvutę arba keletą skiltelių česnako.
Senų bulvių tyrė bus skanesnė ir puresnė, jei į ją įdėsite išplaktą kiaušinio baltymą.
Kad burokėliai neprarastų raudonumo, į verdantį vandenį įpilkite truputį acto arba įberkite šiek tiek citrinos rūgšties.
Žiediniai kopūstai bus itin skanūs, jei juos troškinsite piene.
Kepami obuoliai ir kriaušės praras mažiau sulčių, jei prieš kepimą palaikysite juos 1-2 min. karštame vandenyje.
Kad verdami makaronai nesuliptų, į vandenį įpilkite šlakelį aliejaus.
Silkė bus skanesnė, sultingesnė, jei ją pamirkysite piene arba šaltoje stiprioje arbatoje.
Verdama žuvis nesutrupės, jei į vandenį, kuriame ji verda, įpilsite šaukštą acto.
Kietai virtą kiaušinį lengvai nulupsite, jei tik išvirę tuojau pamerksite į šaltą vandenį.
Daržoves ir žalumynus dėkite į puodą vandeniui užvirus, nes taip išsaugosite daugiau vitaminų.
Agurkų nelaikykite kartu su obuoliais, nes dėl išsiskiriančių iš obuolių medžiagų, agurkai greičiau vysta.
Kad agurkai ilgiau išsilaikytų švieži, daugiau nei iki pusės panardinkite į vandenį žemyn nuskinta virkštele.
Jei agurkai kartūs, nulupkite odelę, kelioms minutėms pamerkite į truputį pasaldintą pieną ir nuplaukite šaltu vandeniu.
Kad svogūnai ir porai nebūtų tokie aštrūs, juos sudėkite į sietelį ir perpilkite verdančiu vandeniu arba 3 min. palaikykite pasūdytame ir pasaldintame verdančiame vandenyje, paskui nuvarvinkite.
Nuvalytą, nuplautą ir susmulkintą salierą, cikoriją, obuolį, kriaušę ir pievagrybius tuoj pat pašlakstykite citrinos sultimis, kad nepatamsėtų.
Veršienos kepsniai greitai sudžiūva, todėl prieš kepant patartina juos aptepti aliejumi.
Kuo stambiau supjaustysite daržoves, tuo daugiau vitaminų jose išliks.
Pjaustyti daržoves geriau ant porcelianinės arba plastikinės lentelės, nes medis sugeria daug vertingų medžiagų.
Verdant daržoves, daugiau vitaminų išlaikysite virdami trumpai ant stiprios ugnies, nei ilgai ant silpnos.
Jei plakamus baltymus įbersite žiupsnelį kepimo miltelių, putos bus standesnės.
Troškindami niekada nesmeikite mėsos šakute ar peiliu, nes pro skylutes ištekės mėsos sultys.
Jautiena greičiau iškeps, jei kepsnį pašlakstysite degtine.
Jei norite, kad salotos būtų skanesnės, salotinę patrinkite perpjauta česnako skiltele.
Kepsnio plutelė neatšoks, jei prieš baigiant kepti, šiek tiek padidinsite ugnį.
Kad varškės masė būtų puresnė, įdėkite virtų sugrūstų bulvių, išplaktų kiaušinių trynių arba baltymų.
Atpjauta svogūno puselė neišdžiūs, jei prieš dedami į šaldytuvą, patepsite ją sviestu ir padėsite ant druska pabarstytos lėkštutės.
Kepta žuvis bus ypač skani, jei prieš kepimą ją pamirkysite piene, po to apvoliosite miltuose ir tada dėsite į įkaitintą aliejų.
Kepimo skardos turi būti tokio dydžio, kad aplink kepsnį liktų mažiausiai 2 cm laisvos erdvės.
Kad sultinys būtų skaidrus, jį virkite ant mažos ugnies.
Kad kepamas kalakutas iš visų pusių vienodai iškeptų, o iškepęs gražiai atrodytų, paukščio kojas ir sparnus prieš kepant pritvirtinkite prie kūno.
Vanduo į visus troškinamus patiekalus pilamas ne šaltas, o tiktai verdantis.
Karšti varškės patiekalai bus skanesni ir nesuirs, jei į varškę įbersite džiūvėsėlių, manų kruopų, krakmolo arba įdėsite bulvių košės.
Mėsa bus sultinga, jei kepant ją kelis kartus palaistysite išsiskiriančiu skysčiu.
Virdami žuvį, ilgai nevirinkite lauro lapelių, svogūnų, nes nuo jų prastėja žuvies skonis.
Kotletai bus skanesni ir sultingesni, jei juos formuodami į vidų įdėsite sviesto gabaliuką.
Kad kotletai būtų minkštesni, į faršą įdėkite šaukštą grietinės, sutarkuotą bulvę.
Verdant mėsą nepjaustykite jos į mažus gabaliukus, nes išvirę maži gabaliukai ne tokie skanūs kaip virtas didelis gabalas.
Fermentinį sūrį lengviau sutarkuosite, jei trintuvę patepsite aliejumi.
Jautienos vyniotinis bus gardesnis, jei prieš dedant įdarą mėsą pabarstysite garstyčiomis.
Verdant burokėliuose liks daugiau vitaminų, jei juos virsite pasūdytame vandenyje.
Jaučio kepenis prieš gaminimą rekomenduojama pamirkyti piene, tada jos bus minkštesnės ir skanesnės.
Nevirinkite pieno ilgiau kaip tris minutes, nes jis praranda vitaminus.
Specifinis avienos kvapas išnyks, jei prieš gamindami ją patepsite garstyčiomis.
Kad razinos vienodai pasiskirsytų tešloje, prieš dedant jas į tešlą pabarstykite miltais.
Jei norite iškočioti lipnią bulvių košę, tai kočėlą ir paviršių kur kočiosite, patepkite aliejumi.
Nuplautą mėsą gerai nušluostykite, nes šlapia mėsa prasčiau kepa.
Burokėliai bus minkšti, jeigu apvirtus 10 min. palaikysite po šalto vandens srove, o sultingi ir skanūs - jei virsite nenuluptus ir su šaknelėmis.
Jeigu varškė labai rūgšti, užpilkite ją šviežiu pienu, išmaišykite ir palikite valandai.

Alternatyvus cepelinų receptas

Kulinarijos technologė L. Barčaitė siūlo paprastesnį cepelinų variantą - tikrai nereikės nerimauti, kad jie neiširtų, o skonis bus puikus.

Cepelinai kitaip

Reikės:

650 g bulvių;
100 g grietinės;
100 g rūkytos kiaulienos šoninės;
1 svogūno;
100 g pievagrybių;
300 g maltos kalakutienos;
Druskos, pipirų - pagal skonį.

Kaip gaminti:

Išvirkite 400 g bulvių.
200 g bulvių nulupkite, supjaustykite ir išspauskite sulčiaspaude.
Naudokite tiek sultis, tiek kapotas bulves. Sumaišykite virtas bulves ir minkštimą į vientisą masę, įberkite druskos.
Smulkiai supjaustykite svogūnus ir grybus.
Kepkite maltą kalakutieną keptuvėje, sudėkite supjaustytus svogūnus ir grybus. Troškinkite apie 10 minučių, įberkite druskos ir pipirų.
Bulvių masę paskirstykite ant kepimo popieriaus vienu sluoksniu, ištepkite grietine, uždėkite keptą kalakutieną ir vėl dėkite sluoksnį bulvių masės.
Keptuvėje pakepinkite supjaustytą rūkytą šoninę iki traškumo. Užberkite kiaulieną ant sluoksnainio, viską dėkite į orkaitę ir kepkite 180° C temperatūroje apie 15 minučių.

Kaip laikyti bulves

Pasak L. Barčaitės, turint bulvių, visada galima pragyventi net sunkiausius finansinius metus. „Tai tokia universali ir pigi daržovė, su kuria galima pagaminti pačių įvairiausių patiekalų: juk jas ir verdame, ir kepame, ir troškiname, ruošiame įvairius garnyrus ir deriname prie skirtingų produktų. Turintys nuosavus namus ir rūsius pirkėjai dažniausiai rudenį nusiperka daugiau bulvių per akcijas ir jas laiko iki beveik naujo bulvių derliaus - šviežios lietuviškos bulvės prekybos centruose pasirodo prieš Jonines. Tačiau reikėtų įsivertinti, ar sąlygos ilgai laikyti bulves tikrai palankios - nėra per drėgna, per šalta ar per šilta. Bulvės turėtų būti sandėliuojamos sausoje tamsioje vietoje, pliusinėje temperatūroje, kuri nebūtų aukštesnė nei 10 laipsnių, kitaip jos ims leisti daigus. Jeigu laikysite bulves šviesioje vietoje, atsiras pažaliavimų, o tokių bulvių valgyti negalima“, - pastebi L. Barčaitė. Bulvės - itin pigi daržovė, be to, jų visais metų laikais rasite prekybos centruose. Kulinarijos technologė primena, kad pigiausios yra lietuviškos nefasuotos bulvės.

Svarbu saikas ir paruošimo būdas

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pranešime žiniasklaidai sako, kad bulves galima rasti sveikatai palankios mitybos piramidėje, nes jos turi daug naudingų savybių: „Žinoma, kaip ir valgant bet kurį kitą produktą, gaminant bulvių patiekalus reikia jausti saiką, negardinti jų riebiais padažais, geriausia virti ar kepti orkaitėje. Taigi, neatsisakykite bulvių ir nesibaiminkite. O lietuvių mėgstamas plokštainis taip pat gali būti sveikesnis už mums įprastą, jei pakeisite dalį tarkių daržovėmis, o cepelinų gausiai neapliesite spirgučių padažu. Svarbu rinktis liesesnį garnyrą.“ Bulvėse yra nemažai mineralinių medžiagų - kalio, fosforo, kalcio, geležies, taip pat įvairių vitaminų, skaidulų. Įdomu tai, kad 100 g bulvių yra net 15 mg vitamino C. „Pagrindinė priežastis, kodėl bulvės laikomos sveikatai nepalankiu maistu, yra išpopuliarėjusi angliavandenių baimė. Nors bulves iš tiesų sudaro apie 18 proc. angliavandenių, jie yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, bulvėse esantis krakmolas puikiai virškinamas ir suteikia reikalingos energijos“, - teigia gydytoja dietologė. Pasak E. Gavelienės, geriausiai valgyti virtas arba orkaitėje be papildomų riebalų keptas bulves, derinti jas su mėsa, žuvimi, daržovėmis ar valgyti kaip atskirą patiekalą. Patariama vengti bulvių patiekalų, skaninamų riebiais padažais, turinčiais sočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, spirgučiais, sviestu, grietine. Taip pat nereikėtų dažnai valgyti gruzdintų bulvių - jose gali būti transriebalų rūgščių, akrilamidų.

Žiema - lietuviškų patiekalų metas

Jei vasarą dažniausiai bulves valgome su šaltibarščiais ar ant griliaus keptais patiekalais, tai rudenį ir žiemą bulves vartojame sotesniems lietuviškiems patiekalams. Pasak prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologės Linos Barčaitės, mūsų klimate gyvenantiems žmonėms įprasta šaltuoju sezonu pasimėgauti kiek sunkesniais ir sotesniais patiekalais, kurie kartais kelia nuostabą iš šiltesnių kraštų atvykusiems užsieniečiams, bet cepelinai - mūsų virtuvės pasididžiavimas. „Nors išmokome juos lipdyti tik prieš šimtmetį, jie išpopuliarėjo ir kiekvienoje šeimoje gaminami vis kitaip: tarkiai maišomi su virtomis bulvėmis ar manų kruopomis, įdarui naudojama ne tik mėsa, bet ir grybai, varškė. Pasitaiko, kad verdami cepelinai iširsta, o kartais būna kieti ar patamsėję. Taip yra todėl, kad pasirenkamos netinkamos bulvės, turinčios mažai krakmolo, tad geriausia iškart rinktis cepelinams ar plokštainiui itin tinkančias bulves, kurios turi daugiau krakmolo“, - sako L. Barčaitė. O jei nusipirkote ar namuose turite kitokios rūšies bulvių, į tarkius įdėti šiek tiek krakmolo. „Taip pat patartina sutarkavus bulves ilgai nedelsti: šiek tiek palaukus tarkius išsunkti, o kad masė nepatamsėtų, įlašinti į ją truputį citrinos sulčių. Ar cepelinai bus purūs ir minkšti, turi reikšmės ir tai, kaip nuspaudžiate tarkius - jei masė bus sausoka, ragausite kietokus cepelinus, tad stenkitės palikti ją drėgnesnę. Sunką, kuri liko nuspaudus tarkius, supilkite į puodą su vandeniu, kuriame cepelinai virs, taip jie bus minkštesni“, - pataria kulinarijos technologė.

tags: #kad #cepelinai #nepatamsetu #patarimai

Kaip išvirti tobulus cepelinus: patarimai ir gudrybės, kad jie nepatamsėtų