Ką daryti, jei kaimyno medis užstoja saulę: teisės, taisyklės ir sprendimo būdai

Šeimininkaujant savame kieme ir puoselėjant gerus santykius su kaimynais, svarbu nepamiršti, kad įstatymo raidė saugo kaimynų teisę į saulės atokaitą. Per arti pasodinta gyvatvorė ar medis gali net nuvesti iki teismo suolo. Daugiausiai kaimynų ginčų kyla dėl želdinių.

Kaimynų skundai dėl per arti pasodintų augalų

Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius pernai sulaukė penkių gyventojų prašymų dėl per arti sklypo ribos pasodintų augalų arba pastatytų statinių. Gavus tokius skundus, aiškinamasi su gyventojais vietoje. Jei randama pažeidimų, asmenys įpareigojami perkelti augalus. Bausti galima tik tuo atveju, kai augalai netinkamu atstumu nuo kaimyno sklypo ribos pasodinti mažiau kaip prieš dvejus metus. Jei pasodinti daugiau kaip prieš dvejus metus, gyventojams patariama kreiptis į teismą. Tokiais klausimais gyventojus konsultuoja Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius, o medžių ir krūmų veisimo tvarka yra skelbiama savivaldybės internetinėje svetainėje.

Tvorų ir gyvatvorių įrengimo reikalavimai

Jeigu norite ant sklypo ribos įrengti tvorą ar pasodinti gyvatvorę, jus sustabdys įstatymo raidė. Aklina tvora arba gyvatvorė laisvai leidžiama tik per metrą nuo sklypo ribos. Tad arba tvora turėtų būti kitokia - žema ir akyta, praleidžianti daug šviesos, arba reikia raštiško kaimynų sutikimo. Aplinkos ministerijos specialistė Vida Linkienė komentavo, kad ne pagal taisykles pastatyta tvora gali pažeisti kaimynų interesus.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo jos aukščio, žemės sklypo, kuriame tvora statoma, buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje), konstrukcijos (su pamatu ar ne), ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromo ploto pagal statybos techninį reglamentą. Taip pat ir nuo vietos sklypo ribų atžvilgiu - ar tvora statoma ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu - kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis.

Taisyklės yra gerokai švelnesnės tuo atveju, kai tvora yra akyta - kitaip tariant, praleidžia pakankamai šviesos. Taip užtikrinama, kad kaimyniniame sklype esanti augalija nenukentės nuo šviesos trūkumo. Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1-2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir kai tenkinami užtvaros akytumo reikalavimai. Leidimo nereikia, jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų, ir tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°) ir jei užtvaros kiaurymių plotas ne mažesnis kaip 25 proc.

Taip pat skaitykite: Kaip paskatinti moterį gaminti vakarienę: įžvalgos

Ginčai dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis

Vilniečiai pasakojo apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis. Štai Rimantė piktinosi pas kaimynus augančiomis obelimis, kurios užstoja saulės šviesą, todėl savo pusėje negali sodinti jokių augalų. Tuo metu kitas skaitytojas Rimantas teiravosi, ar gali sodinti pušis netoli sklypo ribos neatsiklausęs kaimynų.

Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad daugiausiai gyventojų ginčų būtent ir kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Anot ministerijos, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio.

Savivaldybės vaidmuo ir baudos

Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo, kad tvarka, kokio aukščio medžiai ir krūmai ir kokiu atstumu nuo sklypo ribos gali būti sodinami galioja ir daugiabučių kiemams. Nuo daugiabučių namų sienų su langais medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 10 metrų atstumu, o visais kitais atvejais - ne arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo sienos. Aukštesni nei 2 m krūmai gali būti veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo daugiabučių namų sienų su langais, o visais kitais atvejais (įskaitant atvejus, kai sodinami krūmai yra žemesni) - ne arčiau kaip 1,5 m nuo sienos. Išimtis taikoma teritorijoms tarp pastatų ir gatvių. Taip pat taisyklėse apibrėžtas atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be to sklypo savininko sutikimo. Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą - gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Bauda fiziniams asmenims gali siekti iki 120 eurų, o juridinių asmenų atveju - iki 140 eurų.

Ką daryti, kai kaimyno medis užstoja saulę?

Pirmiausia galima kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą. Galima vadovautis Civilinio kodekso nuostata:

„4.42 straipsnis. Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius

Taip pat skaitykite: Kukuliai orkaitėje receptas

  1. Žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.
  2. Tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.“

Medžių svarba ir aplinkosauginiai aspektai

Medžio ekologinė nauda ir sanitarinis higieninis poveikis aplinkai maksimaliai pasireiškia tik po 30-50 metų. Išsaugodami ir gausindami želdinius, mes kartu saugome patys savo sveikatą ir aplinką. Iš kitos pusės, augant miestui, infrastruktūrai reikia vis daugiau vietos, netinkamai pasodinti, neprižiūrimi ar sergantys seni medžiai gali tapti pavojingi žmogui ar turtui - į tai irgi būtina atsižvelgti planuojant miestų plėtrą. Tačiau Lietuvoje, deja, dažniausiai renkamasi „ne vietoje“ augančius medžius šalinti pernelyg nesigilinant ir neieškant kitų išeičių.

Savivaldybių atsakomybė ir taisyklės

Vadovaujantis Želdynų įstatymo nuostatomis, Lietuvoje savivaldybės organizuoja ir yra atsakingos už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą. Joms tenka atsakomybė spręsti medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo ir gydymo klausimus. Savivaldybės taip pat išduoda leidimus kirsti, persodinti ar kitaip šalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus, organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, veikiančios prie savivaldybės visuomeniniais pagrindais, veiklą. Pagal Aplinkos ministerijos nustatytą modelį savivaldybės yra pasirengusios želdinių ir želdynų apsaugos taisykles, dar yra virš 20 įvairias veiklas reglamentuojančių teisės aktų: nuo sodmenų parinkimo, priežiūros, atskirųjų želdynų formavimo iki inventorizavimo ir projektų rengėjų atestavimo. Taigi, savivaldybės pačios formuoja savo darbus pagal gana griežtas taisykles ir tvarkas.

Atnaujintos taisyklės ir atstumai

Praėjusiais metais įsigaliojo patikslintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, kurios nustatė leistinus atstumus. Privačioje žemėje medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 5 m, krūmai - 1 m atstumu nuo pastatų sienų ir monolitinių tvorų, 10 m. nuo daugiabučio namo langų, 4 m nuo elektros tinklų, išskyrus kai kurias numatytas išimtis. Be to, nustatyti jų atstumai nuo kaimyninio sklypo ribos: medžiai - 3 m nuo kaimyno sklypo ribos (jei šiaurinėje pusėje - net 5 m, nes meta šešėlį kaimyniniam sklypui), gyvatvorės formuojamos ne aukštesnės nei 1,3 m, išskyrus pietinę pusę, kur gyvatvorė gali būti iki 2 m aukščio. Aišku, kaimynai tarpusavyje gali susitarti ir kitaip.

Kaip išvengti konfliktų su kaimynais dėl tvorų ir želdinių

  • Jei norite statyti tvorą peržengiant sklypo ribą, būtina gauti raštišką kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą. Sutikime detaliai aptarkite, kokia žadama statyti tvora, pridėkite eskizą.
  • Jei tvora numatoma prie pat sklypo ribos, bet jos neperžengiant, ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų šviesos pralaidumo reikalavimų.
  • Krūmai ir medžiai iki 2 m aukščio turi būti sodinami 1 m atstumu iš visų pusių. Aukštesni augalai, augantys ar formuojami 2-3 m aukščio, - 2 m atstumu. O dar aukštesni iš šiaurinės pusės turėtų būti sodinami 5 m atstumu, o iš kitų pusių - 3 m atstumu nuo sklypo ribos.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti blynus

tags: #ka #daryti #jei #kaimyno #medis #uzstoja

Populiarūs įrašai: