Jautienos Virimo Laikas: Išsamus Vadovas, Kaip Pasiekti Puikius Rezultatus
Jautienos virimas gali atrodyti kaip sudėtingas menas, kupinas prieštaringų patarimų ir paslapčių. Klausimas "kiek virti jautieną?" neturi vieno universalaus atsakymo, nes tai priklauso nuo daugybės veiksnių: pasirinkto mėsos gabalo, jo dydžio, storio, virimo metodo, norimo iškepimo lygio ir net pradinės mėsos temperatūros. Šis išsamus vadovas skirtas atskleisti jautienos virimo subtilybes, pradedant nuo konkrečių mėsos dalių analizės ir pereinant prie bendrųjų principų, leisiančių kiekvieną kartą pasiekti puikių rezultatų - minkštos, sultingos ir nepaprastai skanios mėsos.
Bendrieji Jautienos Virimo Principai
Galiausiai, norint tapti tikru jautienos ruošimo meistru, verta suprasti kelis fundamentalius principus, kurie slypi už sėkmingo virimo proceso.
Karščio Perdavimas Mėsoje
Karštis į mėsą perduodamas keliais būdais: kondukcija (tiesioginis sąlytis su karštu paviršiumi, pvz., keptuve), konvekcija (karšto oro ar skysčio judėjimas aplink mėsą, pvz., orkaitėje, troškinyje) ir spinduliavimu (infraraudonieji spinduliai, pvz., grilyje). Skirtingi metodai naudoja skirtingus perdavimo būdus arba jų kombinacijas, kas lemia kepimo greitį ir rezultatą.
Baltymų Denatūracija ir Kolageno Virsmas
Kaitinant mėsą, jos baltymai pradeda keisti savo struktūrą - denatūruotis. Tai vyksta skirtingose temperatūrose. Pradžioje mėsa tampa tvirtesnė. Maždaug ties 60-70°C raumenų skaidulos stipriai susitraukia ir išstumia daug drėgmės - štai kodėl perkepta mėsa tampa sausa. Tačiau kietuose gabaluose esantis kolagenas pradeda efektyviai tirpti ir virsti želatina tik aukštesnėje temperatūroje (virš 70°C) ir esant drėgmei bei pakankamai laiko. Optimalus kolageno irimas vyksta apie 80-95°C. Šios reakcijos efektyviausiai vyksta aukštesnėje temperatūroje (virš 140-150°C) ir esant sausam mėsos paviršiui. Todėl prieš troškinant kietesnius gabalus, dažnai rekomenduojama juos pirmiausia apkepinti aukštoje temperatūroje.
Konkretūs Jautienos Gabalai ir Jų Virimo Ypatumai
Pradėkime nuo specifinių jautienos dalių, nes būtent nuo jų pasirinkimo dažniausiai priklauso virimo metodo ir trukmės nustatymas. Skirtingos dalys turi nevienodą raumenų skaidulų struktūrą, jungiamojo audinio (ypač kolageno) ir riebalų kiekį, o tai tiesiogiai veikia jų minkštumą ir geriausią paruošimo būdą.
Taip pat skaitykite: Guliašo receptai
Minkšti Gabalai (Greitas Kepimas/Virimas)
Šie gabalai paprastai yra iš mažiau dirbančių gyvulio raumenų dalių, todėl turi mažiau jungiamojo audinio ir yra natūraliai minkštesni. Jiems tinka greiti virimo metodai aukštesnėje temperatūroje, pavyzdžiui, kepimas keptuvėje, grilyje ar trumpas virimas.
Jautienos išpjova (Filet Mignon): Tai pati minkščiausia ir brangiausia jautienos dalis. Jai nereikia ilgo virimo. Dažniausiai kepama keptuvėje arba grilyje iki norimo iškepimo lygio (rare, medium-rare, medium). Virimo laikas labai priklauso nuo storio - plonesni gabaliukai keps vos kelias minutes iš kiekvienos pusės. Svarbiausia - neperkepti. Vidinė temperatūra yra geriausias rodiklis:
- rare (menkai kepta) - 52-55°C,
- medium-rare (vidutiniškai menkai kepta) - 55-60°C,
- medium (vidutiniškai kepta) - 60-65°C.
Nugarinė (Sirloin): Šiek tiek kietesnė nei išpjova, bet vis dar pakankamai minkšta greitam kepimui. Tinka kepsniams, pjausniams. Kepimo laikas panašus į išpjovos, bet gali prireikti kelių papildomų minučių. Svarbu stebėti vidinę temperatūrą.
Antrekotas (Ribeye): Labai populiarus kepsnys dėl savo riebumo (marmuringumo), kuris suteikia sultingumo ir skonio. Riebalų gijos kepant tirpsta ir drėkina mėsą. Kepamas panašiai kaip išpjova ar nugarinė, tačiau dėl riebumo gali atlaikyti šiek tiek aukštesnę kepimo temperatūrą ar ilgesnį laiką, neprarasdamas sultingumo. Vidinės temperatūros rekomendacijos tos pačios.
Svarbi pastaba: Kepant šiuos minkštus gabalus, esminis dalykas yra pasiekti norimą vidinę temperatūrą ir leisti mėsai pailsėti po kepimo bent 5-10 minučių. Tai leidžia sultims tolygiai pasiskirstyti po visą gabalą.
Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti lazaniją su jautiena?
Kietesni Gabalai (Ilgas, Lėtas Virimas/Troškinimas)
Šie gabalai yra iš intensyviai dirbusių gyvulio raumenų (kojos, pečiai, kaklas, krūtininė). Juose gausu jungiamojo audinio, ypač kolageno, kuris, greitai kepant aukštoje temperatūroje, mėsą padaro kietą ir sunkiai kramtomą. Tačiau taikant ilgą ir lėtą virimą žemoje temperatūroje (troškinimas puode, lėtpuodyje, kepimas orkaitėje žemoje temperatūroje drėgnoje aplinkoje), kolagenas palaipsniui virsta želatina. Šis procesas ne tik suminkština mėsą iki neįtikėtino švelnumo, bet ir suteikia padažui sodrumo bei tirštumo.
- Mentė (Chuck/Shoulder): Universali dalis, puikiai tinkanti troškiniams, guliašui, plėšytai jautienai. Reikalauja ilgo, lėto virimo (bent 2-4 valandų, priklausomai nuo gabalo dydžio ir metodo) žemoje temperatūroje (apie 140-160°C orkaitėje arba ant silpnos ugnies viryklėje). Tikslas - pasiekti vidinę temperatūrą apie 90-95°C, kai kolagenas visiškai suyra.
- Krūtininė (Brisket): Klasikinis gabalas lėtam kepimui ar rūkymui. Dėl didelio jungiamojo audinio kiekio reikalauja labai ilgo kepimo laiko (nuo 4 iki 12 valandų ar net ilgiau, priklausomai nuo dydžio ir metodo) labai žemoje temperatūroje (pvz., 110-130°C). Rezultatas - neįtikėtinai minkšta, sultinga mėsa.
- Blauzda (Shank): Idealiai tinka itališkam patiekalui "Osso Buco" arba sodriems sultiniams ir troškiniams. Dėl kaulo čiulpų ir gausaus kolageno suteikia patiekalui nepakartojamą skonį ir tekstūrą. Reikia troškinti skystyje kelias valandas (3-5 val.), kol mėsa pradės kristi nuo kaulo.
- Sprandinė (Neck): Panaši į mentę, labai tinka ilgiems troškiniams, sriuboms. Reikalauja ilgo virimo žemoje temperatūroje.
Bendras principas kietesniems gabalams: Virimo laikas čia nėra toks kritiškas kaip vidinė temperatūra ir minkštumo pojūtis. Mėsa turi virti tol, kol tampa tokia minkšta, kad ją galima lengvai dalinti šakute. Tai paprastai reiškia kelias valandas virimo ar troškinimo. Svarbiau yra palaikyti stabilią, ne per aukštą temperatūrą ir pakankamai drėgmės.
Malta Jautiena
Malta jautiena yra specifinis atvejis. Nors ji gali būti pagaminta iš įvairių dalių, malimo procesas jau suardo raumenų skaidulas. Todėl jos virimo laikas yra trumpas. Svarbiausia yra saugumas - malta jautiena turi būti išvirta arba iškepta iki galo, neliekant rausvos spalvos viduje. Rekomenduojama vidinė temperatūra yra mažiausiai 71°C, kad būtų sunaikintos galimos bakterijos. Tai taikoma kepant kotletus, mėsos kukulius, faršą padažams ir t.t.
Veiksniai, Lemiantys Virimo Trukmę ir Rezultatą
Net ir pasirinkus tinkamą gabalą ir metodą, keli kiti veiksniai gali ženkliai paveikti virimo laiką ir galutinį rezultatą. Jų supratimas padeda tiksliau planuoti ir pasiekti norimą minkštumą bei skonį.
- Mėsos Gabalo Dydis ir Storis: Tai vienas akivaizdžiausių veiksnių. Didesniam ir storesniam mėsos gabalui prireiks daugiau laiko, kad karštis pasiektų jo centrą ir pasiektų norimą vidinę temperatūrą. Pavyzdžiui, storas kepsnys keps ilgiau nei plonas, o didelis kepsnys orkaitėje keps kelias valandas, palyginti su mažesniu.
- Pradinė Mėsos Temperatūra: Jei pradedate kepti mėsą tiesiai iš šaldytuvo (apie 3-5°C), jai prireiks daugiau laiko pasiekti norimą vidinę temperatūrą, nei jei mėsa prieš kepant buvo palaikyta kambario temperatūroje (apie 20-22°C) bent 30-60 minučių (priklausomai nuo gabalo dydžio). Mėsos atšilimas iki kambario temperatūros ypač svarbus greitai kepamiems gabalams (kepsniams), nes leidžia mėsai iškepti tolygiau - išorė nespėja perkepti, kol vidus pasiekia reikiamą temperatūrą. Tačiau dideliems kepsniams ar troškiniams šis žingsnis nėra toks kritiškas.
- Virimo Metodas ir Temperatūra: Skirtingi metodai perduoda karštį skirtingai. Kepimas orkaitėje konvekciniu režimu bus greitesnis nei įprastu. Kepimas aukštoje temperatūroje (pvz., grilyje) greitai apskrudins paviršių, bet gali nepakankamai iškepti vidų (ypač storesniems gabalams). Lėtas virimas žemoje temperatūroje (pvz., troškinimas ar sous-vide) užtikrina tolygų iškepimą ir idealiai tinka kietesniems gabalams, bet trunka ilgai. Aukštesnė virimo temperatūra paprastai sutrumpina bendrą virimo laiką, bet tai ne visada pageidautina, ypač kalbant apie kietesnius gabalus, kuriems reikia laiko kolagenui suirti.
- Mėsos Kokybė ir Tipas: Ne visa jautiena yra vienoda. Veiksniai kaip gyvulio amžius (jaunesnių gyvulių mėsa paprastai minkštesnė), veislė, pašaras, brandinimo procesas (sausasis ar šlapiasis brandinimas gali suminkštinti mėsą ir pagerinti skonį) ir ypač riebalų kiekis bei pasiskirstymas (marmuringumas) turi įtakos galutiniam rezultatui. Labiau marmuringa mėsa (su daugiau riebalų gijų raumenyse) bus sultingesnė ir atlaidesnė kepimo klaidoms.
- Kaulas Mėsoje: Mėsos kepimas su kaulu (pvz., T-bone kepsnys, antrekotas su kaulu, karka) gali šiek tiek prailginti kepimo laiką, nes kaulas veikia kaip izoliatorius ir lėčiau perduoda šilumą. Tačiau kaulas taip pat suteikia papildomo skonio ir padeda išlaikyti mėsos formą bei drėgmę.
Paruošimo Etapai Prieš Virimą
Tinkamas pasiruošimas prieš pradedant virti ar kepti jautieną yra ne mažiau svarbus nei pats virimo procesas. Keli paprasti žingsniai gali dramatiškai pagerinti galutinį skonį ir tekstūrą.
Taip pat skaitykite: Tobulas brandintos jautienos receptas
- Atšildymas: Jei naudojate šaldytą jautieną, svarbu ją atšildyti saugiai. Geriausias būdas - lėtai atšildyti šaldytuve per naktį ar net ilgiau (priklausomai nuo gabalo dydžio). Tai užtikrina, kad mėsa išliks saugioje temperatūroje ir nepraras per daug drėgmės. Venkite atšildymo kambario temperatūroje ar karštame vandenyje, nes tai skatina bakterijų dauginimąsi ir gali neigiamai paveikti mėsos tekstūrą.
- Mėsos Atšilimas iki Kambario Temperatūros: Kaip minėta anksčiau, prieš kepant kepsnius ar kitus greitai paruošiamus gabalus, rekomenduojama juos palaikyti kambario temperatūroje 30-60 minučių. Tai padeda užtikrinti tolygesnį iškepimą.
- Sausinimas: Prieš kepant (ypač keptuvėje ar grilyje), labai svarbu mėsos paviršių gerai nusausinti popieriniais rankšluosčiais. Jei paviršius drėgnas, mėsa labiau troškinsis savo sultyse, nei skrus.
- Sūdymas ir Prieskoniai: Dėl sūdymo laiko egzistuoja kelios nuomonės. Kai kurie virėjai rekomenduoja sūdyti mėsą prieš pat kepant. Kiti - gerokai iš anksto (nuo 40 minučių iki kelių valandų ar net per naktį šaldytuve - tai vadinama sausuoju sūdymu, angl.dry brining). Sūdymas iš anksto leidžia druskai prasiskverbti giliau į mėsą, pagerinti jos skonį ir gebėjimą išlaikyti drėgmę kepant. Tačiau tai labiau tinka storesniems gabalams. Plonus kepsnius galima sūdyti prieš pat kepant. Prieskonius (pipirus, žoleles) geriausia dėti prieš pat kepimą arba kepimo pabaigoje (ypač džiovintas žoleles, kurios gali sudegti).
- Marinavimas: Marinatai naudojami suteikti mėsai papildomo skonio ir šiek tiek ją suminkštinti. Rūgštiniai marinatai (su actu, citrinos sultimis, vynu) veikia mėsos paviršių, bet sunkiai prasiskverbia giliau. Fermentiniai marinatai (su papaja, ananasu, kiviu) gali efektyviau skaidyti baltymus, bet per ilgas marinavimas gali paversti mėsos paviršių košės konsistencijos. Marinavimas labiausiai tinka plonesniems arba kietesniems mėsos gabalams, kurie bus kepami greitai (pvz., pjausniams iešmeliuose). Prieš kepant marinuotą mėsą, svarbu nuvarvinti marinato perteklių ir nusausinti paviršių.
Virimo Proceso Valdymas: Temperatūra Yra Svarbiausia
Nors receptuose dažnai nurodomas konkretus virimo laikas, tai turėtų būti tik orientacinė gairė. Patikimiausias būdas nustatyti, ar jautiena iškepusi iki norimo lygio, yra naudoti mėsos termometrą ir matuoti vidinę temperatūrą.
Kodėl Vidinė Temperatūra Yra Patikimesnė Nei Laikas?
Kaip jau aptarėme, virimo laiką veikia daugybė kintamųjų: mėsos storis, pradinė temperatūra, orkaitės ar grilio tikslumas, netgi oro drėgmė. Pasikliauti vien laiku yra rizikinga - galite lengvai perkepti arba nepakankamai iškepti mėsą. Vidinė temperatūra yra tiesioginis mėsos iškepimo lygio rodiklis, nepriklausomai nuo išorinių veiksnių.
Mėsos Termometro Naudojimas
Investicija į gerą mėsos termometrą yra viena geriausių, kokią gali padaryti mėsos mėgėjas. Yra keli pagrindiniai tipai:
- Momentinio nuskaitymo skaitmeniniai termometrai: Greitai parodo temperatūrą, įkišus į storiausią mėsos vietą (vengiant kaulo). Puikiai tinka kepsniams, kotletams.
- Paliekami termometrai su zondu ir laidu: Zondas įsmeigiamas į mėsą prieš pradedant kepti, o laidas jungiasi prie išorinio ekrano. Leidžia stebėti temperatūrą realiu laiku neatidarant orkaitės ar grilio. Idealiai tinka dideliems kepsniams, troškiniams.
Kaip teisingai naudoti: Termometro zondą reikia įsmeigti į storiausią mėsos dalį, stengiantis pataikyti į centrą ir vengiant sąlyčio su kaulu ar riebalų sluoksniu, nes tai gali iškreipti rodmenis.
Rekomenduojamos Vidinės Temperatūros Skirtingiems Iškepimo Lygiams (Kepsniams)
Šios temperatūros yra orientacinės ir matuojamos storiausioje vietoje. Atminkite, kad po išėmimo iš karščio šaltinio mėsos temperatūra dar šiek tiek pakils (apie 3-5°C) dėl liekamosios šilumos (angl.carryover cooking).
- Rare (menkai kepta): 52-55°C (labai raudonas, sultingas vidus)
- Medium-rare (vidutiniškai menkai kepta): 55-60°C (raudonas, šiltas vidus) - dažniausiai rekomenduojamas lygis daugumai kepsnių.
- Medium (vidutiniškai kepta): 60-65°C (rausvas, tvirtesnis vidus)
- Medium-well (vidutiniškai gerai kepta): 65-69°C (vos rausvas vidus)
- Well-done (gerai kepta): 71°C ir daugiau (rudas, sausesnis vidus) - nerekomenduojama minkštiems gabalams, nes prarandamas sultingumas ir minkštumas.
Troškiniams ir lėtai virtiems kietiems gabalams: Tikslas yra ne konkretus iškepimo lygis, o kolageno suirimas. Vidinė temperatūra turėtų pasiekti apie 90-95°C. Jei pjaustysite mėsą iškart, šios sultys tiesiog ištekės į lėkštę, palikdamos mėsą sausesnę. Leidžiant mėsai pailsėti, raumenų skaidulos atsipalaiduoja, o sultys turi laiko tolygiai persiskirstyti po visą gabalą. Be to, kaip minėta, vyksta liekamosios šilumos efektas - mėsos vidinė temperatūra dar šiek tiek pakyla.
Kaip Ilgai Leisti Pailsėti?
Poilsio trukmė priklauso nuo mėsos gabalo dydžio:
- Kepsniams ir mažesniems gabalams: 5-10 minučių.
- Dideliems kepsniams (orkaitėje keptiems): 15-30 minučių ar net ilgiau. Gera taisyklė - leisti pailsėti maždaug 10 minučių kiekvienam kilogramui mėsos.
Mėsą ilsintis geriausia padėti ant lentelės ar grotelių ir laisvai pridengti aliuminio folija (nespaudžiant), kad ji neatvėstų per greitai, bet ir nesušustų.
Dažniausios Klaidos ir Kaip Jų Išvengti
Net ir žinant teoriją, praktikoje pasitaiko klaidų. Venkite badyti šakute, kad neištekėtų sultys.
- Perpildyta keptuvė/puodas: Sudėjus per daug mėsos vienu metu, temperatūra krenta, mėsa pradeda troškintis, o ne kepti/skrusti.
- Sprendimas: Kepkite/virkite mėsą dalimis, palikdami pakankamai erdvės tarp gabaliukų.
- Pamirštama nusausinti mėsą: Drėgnas paviršius trukdo skrudimui.
- Sprendimas: Prieš kepant visada gerai nusausinkite mėsą popieriniais rankšluosčiais.
Jautienos patiekalai
Dažnai manoma, kad ilgesnis virimas automatiškai reiškia minkštesnę mėsą, tačiau tai tiesa tik tam tikroms jautienos dalims. Kitoms, priešingai, per ilgas terminis apdorojimas gali paversti jas sausomis ir kietomis kaip padas. Supratimas, kaip skirtingos jautienos dalys reaguoja į karštį ir laiką, yra raktas į sėkmę.
Sultingas jautienos guliašas su padažu
Apskritai guliašas yra pirmasis patiekalas, kuris atkeliavo iš vengrų virtuvės. Tai soti sriuba su daug mėsos ir daržovių.
Ingredientai:
- 500 g Jautiena
- 1 vnt. Svogūnai
- 1 vnt. Morkos
- 4 v.š. Pomidorų pasta
- 2 v.š. Druska
- Juodieji pipirai - pagal skonį
- 3 vnt. Lauro lapas
Paruošimas:
- Paruoškite ingredientus guliašui gaminti. Jautieną nuplaukite vandenyje, nupjaukite gyslas ir plėveles. Minkštimą supjaustykite porcijomis, bet ne mažomis.
- Nulupkite svogūnus, supjaustykite mažais kubeliais. Susmulkintą mėsą ir svogūnus sudėkite į katilą ar puodą nepridegančiu dugnu. Įpilkite druskos, užpilkite 500 ml vandens, palikdami 300 ml vėlesniam naudojimui. Padėkite indą ant viryklės ir užvirinkite jo turinį, įjungdami vidutinę ugnį. Būtinai pašalinkite putas nuo paviršiaus - verdant jautieną jų išeis daug! Tada mėsą troškinkite sultinyje, kol ji beveik visiškai išvirs. Supilkite augalinį aliejų ir troškinkite jame suminkštėjusią mėsą apie 2-3 minutes.
- Kvietinius miltus įmaišykite į 50 ml šalto vandens ir gautą miltų mišinį supilkite į guliašą. Atsargiai maišydami užvirinkite iki reikiamo tirštumo. Išjunkite šilumą.
- Jautienos guliašą su padažu supilstikite į gilų indą/lėkštę arba patiekite iš karto su garnyru prie stalo.
Jautienos Stroganoff
Ingredientai Jautiena: Pagal šį receptą jautiena greitai apkepa, kad ji išliktų sultinga ir minkšta. Ribeye turi puikų riebumą ir skonį, o nugarinė yra pigesnė ir vis dar švelni. Taip pat galite naudoti likusį kepsnį arba jautienos nugarinę. Svogūnai/Grybai: Svogūnai ir grybai suteikia sodraus, kaimiško skonio. Cremini grybai yra mano pirmasis pasirinkimas, bet tiks bet kokie - išbandykite portobello arba sagas. Sultinys: Šiame recepte naudokite jautienos sultinį arba sultinį. Jei naudojate mažai natrio, gali tekti papildomai pridėti druskos. Grietinė: Grietinė yra tradicinė ir padažą paverčia kreminiu grybų padažu. Pakeiskite jį riebiu graikišku jogurtu, kad pridėtumėte baltymų ir sumažintumėte kalorijų kiekį.
Paruošimas:
- Šis klasikinis jautienos stroganovo receptas patenkins išalkusį apetitą! Jautieną apkepkite pagardintuose miltuose ir sudėkite į lėkštę (receptas žemiau). Svieste pakepinkite svogūną, tada suberkite grybus ir česnaką. Įmaišykite miltus ir likusius padažo ingredientus ir virkite, kol sutirštės. Grąžinkite jautieną į keptuvę ir virkite, kol jautiena įkais, tada įmaišykite grietinę.
- Patiekite su kiaušininiais makaronais, ryžiais arba ant bulvių košės. Kepkite jautieną mažomis partijomis, jei į keptuvę įdėsite per daug, ji garuos, o ne paruduos. Jautiena yra kepsnys, todėl viduje gali būti šiek tiek rausvos spalvos. Kad skonis būtų geriausias, 6 veiksme nusausinkite keptuvę, nugremždami skanius gabaliukus ir įmaišydami juos į padažą. Jei norite, galite užpilti šlakelį sauso baltojo vyno! Sutirštinkite padažą maišydami kukurūzų krakmolo ir vandens santykiu 1:1 (tai vadinama a srutos).
Guliašas pradedantiesiems
Net jeigu ruošiatės virtuvės debiutui, drąsiai išbandykite receptą. Jokios rizikos, kad patiekalas prisvils ar mėsa bus kieta - visą darbą už jus padarys viryklė ir gaminimo laikas.
Reikės:
- 500 g NORFOS jautienos,
- 2 paprikų,
- 3 svogūnų,
- 5 skiltelių česnako,
- 2 pomidorų,
- 2 morkų,
- 2 arb. š. saldžiosios paprikos miltelių,
- 500 ml jautienos sultinio,
- druskos,
- pipirų.
Gaminimas:
- Įkaitinkite keptuvę ir pakepinkite svogūnus iki gražios auksinės spalvos. Jautieną nusausinkite, supjaustykite kubeliais, pabarstykite druska, pipirais ir sudėkite į keptuvę. Suberkite susmulkintus česnakus, raudonosios paprikos miltelius. Kai mėsa apkeps, sudėkite juostelėmis pjaustytą papriką, kubeliais pjaustytas morkas ir pomidorus. Mėsą ir daržoves sudėkite į puodą, kuriame troškinsite. Užpilkite jautienos sultiniu ir troškinkite apie 1-2 val. Skanaus!
Kaip skaniai išvirti jautieną?
Jautienos virimo laikas labai priklauso nuo mėsos “amžiaus” - kuo ji jaunesnė, tuo greičiau ji išvirs. Taip pat turėtumėte pagalvoti, kam verdate šią mėsą. Jei reikia išvirti skanią sriubą ar troškinį, tada mėsą suberkite į šaltą vandenį, o jei norite išvirti jautieną, kad ji būtų minkšta, tada į verdantį vandenį. Bet kokiu atveju jautiena turėtų būti verdama po uždaru dangčiu ant silpnos ugnies.
Darbui mums reikia jautienos, vandens, druskos, puodo, šaukšto.
- Nuplaukite mėsą ir įdėkite į verdantį vandenį su druska (pagal skonį).
- Užvirinkite vandenį ir nugriebkite visas susidariusias putas.
Kaip virti jautieną garpuodyje?
Darbui mums reikia jautienos, vandens, druskos, peilio, pjaustymo lentos, garpuodžio.
- Jautieną nuplaukite ir supjaustykite 2×2 cm gabalėliais. Į garpuodį įdėkite mėsos gabaliukus į vienų sluoksnių. Pagardinkite druska.
- Gaminti reikėtų 1 valandą 10 minučių.
- Garuose gaminta jautiena yra paruošta.
tags: #jautienos #virimo #laikas