Palyginimai lietuvių kalboje: kilmė, vartojimas ir reikšmė

Kiekviena tauta, siekdama vaizdingumo, savo kalboje naudoja palyginimus - priežodžius, kuriuose sugretinami skirtingi dalykai, turintys tam tikrą panašumą. Lietuvių kalba taip pat pasižymi palyginimų gausa, atspindinčia liaudies kūrybinį potencialą. Šie posakiai, priklausantys smulkiosios tautosakos sričiai, paįvairina kasdienę kalbą ir atskleidžia tautos savitumą.

Palyginimų sandara ir formos

Palyginimai dažniausiai susideda iš dviejų narių: pirmojo, prasidedančio dalyviu, būdvardžiu, veiksmažodiu ar daiktavardžiu, ir antrojo, kuris jį papildo ir konkretizuoja. Pavyzdžiui: "Apsiputojęs kaip šernas", "Pilnas kaip akis", "Sėdi kaip ant žarijų", "Vaišės kaip per tėvo šermenis". Nors dažniausiai palyginimai prasideda minėtomis kalbos dalimis, pasitaiko ir išimčių: "Niekur nėra taip patogu, kaip po savo stogu", "Ant snukučio lyg pelytė, o meili lyg lapytė", "Ak kad tave suriestų kaip ožio ragą!".

Kai kuriuose palyginimuose nariai sukeičiami vietomis: "Kaip gyvatė, senos odos nusikratė". Taip pat išskiriamos dvi palyginimų formos: kai abu nariai yra tame pačiame laipsnyje ir kai antrasis narys išreiškiamas aukštesniu laipsniu: "Guldo galvą kaip motina už savo vaiką", "Guvesnis miesto paršelis nekaip kiemo vaikelis".

Palyginimams sudaryti dažniausiai vartojamas žodelytis "kaip", tačiau pasitaiko ir kitų jungtukų: "Išėjo it ožys mielių parnešti", "Gyvenimas be žmonos, lyg daržas be tvoros", "Lekia tarytum aitvaras", "Greičiau vėją suvaikysi, nekaip žmonos norus atspėsi", "Sudžiūvęs nei šakalys". Kai kuriuose palyginimuose lyginamasis žodelis praleidžiamas: "Alus - ne vanduo, kunigas - ne piemuo", "Motinos dūžis - sviesto gniūžis, o pamotės žodis - tulžies kodis", "Pati - ne rankovė, neišversi".

Lietuvių kalboje aptinkami ir sudėtingesni, iš keturių ar net šešių narių sudaryti palyginimai: "Geras kaip ožys, suktas kaip lapė", "Mylėk žmoną kaip dūšią, kratyk kaip grūšią", "Prie darbo kaip gaidys, prie valgio kaip arklys", "Graži kaip pavasaris, linksma kaip vasara, bagota kaip ruduo". Tam pačiam dalykui pavaizduoti kartais vartojami keli palyginimo variantai: "Akyse - kaip šilkas, už akių - kaip vilkas", "Akyse - kaip lapu kloja, už akių - kaip šuva loja", "Akyse - kaip brolis, už akių - kaip velnias", "Akyse - lapė, už akių - šernas".

Taip pat skaitykite: Kaip kepti blynus su bananais

Palyginimų stilius ir skambumas

Palyginimų stilius pasižymi glaustumu, sklandumu ir trumpumu, kaip ir apskritai priežodžiuose. Didelis dėmesys skiriamas skambumui, todėl abi palyginimo dalys dažnai surimuojamos: "Paikas kaip avies vaikas", "Našlaitėlė kaip drebulėlė", "Kaip gyvatė, akis pastatė", "Parduoda vyrus kaip jaučius, ima pinigus kaip žalčius", "Pataikūno saugokis kaip perkūno". Retkarčiais išgaunamos net aliteracijos: "Apsirėdė kaip pelėda povo plunksnomis", "Gražūs Gruzdžių berneliai, kaip daržely diemedėliai", "Gardu kaip du medu".

Palyginimų esmė ir vartojimo būdai

Anot Vidmerio, palyginamieji posakiai dažnai atsiranda dėl polinkio ką nors perdėtai nupasakoti. Tačiau palyginimas nėra vien tik superlatyvinis posakis, bet ir konkretizuojantis, siekiantis vaizdingai apibūdinti. Vartojamoji žmonių kalba nuolat ieško ryšio su jusliniu pasauliu, todėl griebiasi palyginimų ir įvaizdžių, suteikiančių stiliui poetinį atspalvį.

Yra keturi palyginimų vartojimo būdai:

  1. Aprašomasis: apibūdinti asmenims, fizinėms bei dvasinėms jų savybėms, gamtinei aplinkai ("Galvelė kaip aguonėlė, veideliai kaip bijūno žiedeliai").
  2. Asociacinis: nusakyti dalykams asociacijų pagalba ("Augo kieme mergužėlė, kaip daržely aguonėlė").
  3. Ornamentinis: ("Alpsta kaip merga, berną pamilusi, su kita besibučiuojant išvydusi").
  4. Išreikšti priežodinei išminčiai: ("Tiesa, kaip saulė, amžina", "Marti, kaip pipiras, karti").

Palyginimų senumas ir reikšmė

Daugelis palyginimų yra labai seni, atspindintys ilgų amžių liaudies žmonių galvoseną, įsitikinimus, papročius, prietarus ir visą jų buitį. Iš palyginimų galima atsekti seniausias lietuvių kultūros apraiškas, liečiančias įvairias gyvenimo sritis. Dėl savo senumo ne visi palyginimai šių laikų žmogui besuprantami be interpretacijos: "Šnypščia kaip žaltys be ožkos pieno" (reikia prisiminti senovės lietuvių pagarbą žalčiams, kuriuos jie laikydavo savo namuose ir girdydavo pienu), "Apsi-kaišiojus kaip Sekminių karvė" (susijęs su papročiu, pagal kurį Lietuvoje per Sekmines yra papuošiamos vainikais karvių galvos). Kartais net mįslės reiškiamos palyginimų forma: "Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias" (sniegas ir lietus). Kiti palyginimai suvokiami tik gerai į juos įsigilinus: "Dantys kaip karveliai" (sveiki, balti dantys).

Į palyginimus retkarčiais įtraukiami net asmenų vardai: "Stovi kaip Pilypas kanapėse", "Alsuoja kaip Dauliaus kalė, varlę vijusi". Palyginimuose kartais minimi ir kai kurie Lietuvos ar kaimyninių tautų vietovardžiai: "Akys plačios kaip Žarėnų ganyklos", "Išėjo lyg varlės į Varšuvą". Taip pat yra palyginimų su kitų tautų narių vardais: "Gyvena kaip švedas ant marių", "Mand-ras kaip prancūzų šuo". Pasitaiko palyginimuose ir mitologinių bei religinių motyvų: "Gražus kaip laumės vaikas", "Piktas girtas kaip raganos pirštas", "Blaškos it laumė po jaują", "Prisikalbino kaip velnias prie davatkos", "Gyvena kaip šv. Petras pas Dievą ant kampo", "Ėda kaip galvijas, net snukio neperžegnojęs", "Kūrenas kaip šv. Jono ugnelė".

Taip pat skaitykite: Vištos kepimo patarimai Kamado Bono kepsninei

Palyginimų geografinis paplitimas ir humoras

Vieni palyginimai žinomi visoje Lietuvoje, kiti - atskiruose regionuose ar tarmėse: "Alus kaip velnias raguotas" (Dusetos), "Ilgai siuto kaip devynių velnių apsėstas" (Merkinė), "Ilgai prausiasi kaip saulė mariose" (Kretinga). Tačiau beveik visame krašte žinomas eufemistinis posakis: "Nebūk kaip kur žemę knisa".

Palyginimai yra liaudies kūrybos perliukai, žavintys švelniu humoru ir ironija, kuri netiesiog pasako kokią nors gyvenimo tiesą: "Lipa kaip atbula karvė į medį", "Išėjo iš kalbos, kaip elgeta iš maldos", "Nusimano kaip kiaulė apie pipirus", "Sugraudino kaip katiną lakštingalos daina".

Palyginimų personažai: gyvūnai, dvasinės būtybės ir gamta

Nemažai yra palyginimų, kuriuose figūruoja paukščiai, gyvuliai, medžiai, dvasinės būtybės ir kt. Iš naminių bei laukinių gyvulių ypač mėgiami: arklys, avinas, karvė, kiaulė, kiškis, kumelė, lapė, ožys, ožka, paršas, sabalas, šernas, šuo, vilkas, zuikis, žirgas. Dažniausiai užtinkami palyginimuose paukščiai yra: balandis, gaidys, gegutė, gandras, gulbė, kalakutas, karvelis, kėkštas, kukutis, kregždė, lakštingala, pempė, povas, pelėda, sakalas, tilvikas, šarka, vanagas, varna, višta, volungė, žąsis. Iš medžių palyginimuose sutinkami: ąžuolas, beržas, eglė, epušė, gluosnis; iš gėlių: aguona, lelija, rūta, rugiagėlė; iš vabzdžių: bimbalas, bitė, musė, uodas; iš šliaužikų: driežas, gyvatė, vėžlys; iš žuvų: ešerys, lydeka, vėgėlė. Dvasinės bei mitologinės būtybės, kaip anksčiau buvo užsiminta, taip pat randa vietos palyginimuose, būtent: aitvaras, angelas, gavėnas, giltinė, laumė, kipšas, šėtonas, velnias.

Nusižiūrėjęs į aplinkos pasaulį, žmogus pra-rečiui prisitaiko sau kai kurių gyvų ar negyvų daiktų savybes. Iš to gimsta palyginimai, kuriuose bailus asmuo lyginamas su kiškiu ar zuikiu, gudrus - su lape, kvailas - su avinu ar avimi, pasipūtęs - su kalakutu, nerangus - su vėžliu, darbštus - su bite ar skruzde, greitas - su aitvaru ar vėju, geras - su angelu, blogas - su kipšu, velniu ar šėtonu.

Palyginimų klasifikacija

Norint parodyti, kokių palyginimų lietuviai turi, reikia juos suskirstyti į grupes. Vieni juos skirsto pagal objektus, su kurias žmonės lyginami, kiti - pagal sritis, iš kurių tie palyginimai imami, pavyzdžiui, iš ūkininkų gyvenimo, iš gyvulių pasaulio, iš gamtos. Tačiau toks skirstymas prieštarauja palyginimo esmei. Geriausia ir tiksliausia juos skirstyti imant pagrindan pirmąjį palyginimo narį. Tačiau ir taip skirstant, nelengva surasti bendrų taškų, apie kuriuos būtų galima tiksliai sugrupuoti visus lietuvių palyginimus. Vis dėlto čia bus mėginama palyginimus suklasifikuoti pastaruoju būdu, kurio bendra schema šitaip atrodo:

Taip pat skaitykite: Kaip kepti lašišą keptuvėje

I. Bendrai apie palyginimus.

II. Žmogus palyginimuose:

A. Žmogaus kūnas:

  1. Fizinės savybės,
  2. Fiziniai veiksmai.

B. Žmogaus dvasia:

  1. Dvasinės savybės,
  2. Dvasiniai veiksmai.

III. Daiktai ir sąvokos palyginimuose:

  1. Spalvos,
  2. Negyvieji daiktai,
  3. Gyvieji daiktai,
  4. Abstraktūs dalykai,
  5. Savaiminiai veiksmai,
  6. Beasmeniai išsi- reiškimai.

IV. Lietuvių ir kitų tautų palyginimai:

  1. Asmens savybės,
  2. Asmens veiksmai.

Žmogaus kūnas palyginimuose: fizinės savybės

  • Aukštas: Aukštas kaip žardas - nors busilui tūpti. Aukštas aukštas kaip šaukštas, ilga ilga kaip smilga.
  • Alkanas: Alkanas visuomet, kaip gegužiukas svetimame lizde. Alkanas kaip šuo (vilkas).
  • Baltas: Baltas kaip degutas (ironiškai). Balta kaip deivė. Balta kaip kiaulės blakstiena. Balta kaip kumelių angelas (ironiškai). Balta kaip marių puta.
  • Bagotas: Bagotas kaip ruduo, piktas kaip šuo.
  • Baisus: Baisus kaip velnias raiste.
  • Budrus: Budrus kaip busilas pievoje.
  • Didelis: Didelis kaip briedis. Didelis kaip kaminas, kvailas kaip avinas. Didelis kaip karvė, kvaila kaip žąsis.
  • Gajus: Gajus kaip ragana skandinama. Gajus kaip šėtono veislės.
  • Girtas: Girtas kaip kiaulė. Girtas kaip maišas. Girtas kaip mielė. Girtas kaip pėdas. Girtas kaip šaučius. Girtas kaip šuo, drignių apsiuostęs. Girtas kaip žemė.
  • Gražus: Gražus kaip iš pieno plaukęs. Gražus kaip laumės vaikas. Gražus kaip lėlė. Gražus kaip varna (ironiškai). Gražūs kaip lino žiedeliai. Graži kaip kiaulė, iš purvyno išlindusi (ironiškai). Graži kaip saulės duktė.
  • Greitas: Greitas kaip apatinė girnų pusė (ironiškai). Greitas kaip devyni vėjai. Greitas kaip ežys (ironiškai). Greitas kaip kiaulė pažabota (ironiškai). Greitas kaip kiškis. Greitas kaip musė prie medaus. Greitas kaip vėžlys (ironiškai). Greitas kaip viesulas. Greitas kaip žemėn įaugęs (ironiškai). Greitas kaip žaibas. Greita kaip akmens sesuo (ironiškai). Greita kaip netikėta bėda. Greita kaip stirna.
  • Ilgas: Ilga kaip smilga, stora kaip vora.
  • Išbalęs: Išbalęs kaip avižos grūdas. Išbalęs kaip drobė.
  • Išdailintas: Išdailintas kaip Velykų margutis.
  • Išsišiepęs: Išsišiepęs kaip laumė. Išsišiepęs kaip keptas paršas.
  • Kietas: Kietas kaip titnagas.
  • Mažas: Mažas kaip aguonos grūdas. Mažas kaip nagas. Mažas kaip pipiras. Maža kaip kielės akutė.
  • Meilus: Meili kaip alkanam duona. Meili kaip gulbė.
  • Nusitepęs: Nusitepęs kaip bulves kepęs.
  • Neramus: Neramus kaip gegužiukas svetimame lizde.
  • Nusigėręs: Nusigėręs kaip gaidys.
  • Mitrus: Mitrus kaip čigono arklys.
  • Pasirėdęs: Pasirėdžiusi kaip kapinių lelija.
  • Plikas: Plikas kaip tilvikas. Plikas kaip velnio pirštas.
  • Saldus: Saldus kaip medus.
  • Slidus: Slidus kaip kalavijas.
  • Sotus: Soti kaip malūnininko kiaulė (vištelė).
  • Susiraukęs: Susiraukęs kaip devynios pėtnyčios. Susiraukęs kaip linus (suodžius) braukęs.
  • Sveikas: Sveikas kaip ąžuolas. Sveikas kaip ridikas. Sveikas kaip vinis, karštas kaip ugnis.
  • Šaltas: Šalta kaip varlė.
  • Tiesus: Tiesus kaip alkūnė (ironiškai).
  • Vienas: Vienas kaip pirštas, visų pamirštas.

Žmogaus kūnas palyginimuose: fiziniai veiksmai

  • Apipulti: Apipuolė kaip varnos vanagą.
  • Apsiašaroti: Apsiašarojo kaip vilkas, avį papjovęs.
  • Apsiverkti: Apsiverkė kaip girtuoklis po trečio butelio.
  • Apsiprasti: Apsiprato kaip kiaulė bulvėse.
  • Atbėgti: Atbėgo kaip aitvarą pasižabojęs.
  • Bėgti: Bėga kaip akis išdegęs. Bėga kaip bitės inkąstas. Bėga kaip be galvos. Bėga kaip įkirptas į uodegą. Bėga kaip sudegęs. Bėga kaip kiškis balon skandintis. Bėga kaip ugnies pasistvėręs.
  • Bastytis: Bastosi kaip nekrikštyta dūšia. Bastosi kaip šunų karalius. Bastosi kaip velnias po raistus.
  • Cypti: Cypia kaip griešna dūšia ugny.
  • Čiulbėti: Čiulba kaip lakštingala krūmuose.
  • Daužytis: Daužosi kaip pakaruoklio dūšia. Daužosi kaip perkūnas, velnius gainiodamas.
  • Dejuoti: Dejuoja kaip gegutė, savo vaikų ieškodama. Dejuoja kaip karvelis, pačiupus vaikelius.
  • Dingti: Dingo kaip pernykštis sniegas. Dingo kaip ugny (sudegęs). Dingo kaip vanduo nuo žąsies.
  • Dirbti: Dirba kaip arklys, suvalgo kaip trys. Dirba kaip gaidys, ėda kaip arklys. Dirba kaip su svetimais nagais.
  • Draskytis: Draskosi kaip katinas ant stogo.
  • Drebėti: Dreba kaip epušies lapas. Dreba kaip žydas baisiąją naktį.
  • Eiti: Eina kaip aklas balandžių šaudyti. Eina kaip giltinę pamatęs. Eina kaip gužutis pas gervę. Eina kaip iš velnio rago. Eina kaip Judošius, sausos šakos ieškodamas. Eina kaip lazdą prarijęs. Eina kaip mešk…

Juozo Tininio indėlis į lietuvių tautosaką

Straipsnio "Palyginimai lietuvių priežodžiuose" autorius Juozas Tininis (1911-1971), gilaus išsilavinimo ir talento žmogus, tyrinėjo lietuvių kalbos lobyną ir paliko reikšmingą indėlį į tautosakos puoselėjimą. Jo straipsnis, pasiekęs "Aidų" redakciją, primena apie šio rašytojo atminimą ir jo darbus. J. Tininis studijavo klasikines kalbas, prancūzų literatūrą, graikų kalbą ir lyginamąją kalbotyrą įvairiuose universitetuose. Jis dirbo mokytoju, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime ir bendradarbiavo katalikų periodinėje spaudoje. J. Tininis taip pat pasižymėjo vertimais iš prancūzų ir vokiečių kalbų.

tags: #issisiepes #kaip #keptas #posakis #kilmė

Populiarūs įrašai: