Gudukai (Vokietukai): Atraskite šį miško gėrį: receptai ir patarimai

Lietuvos miškai garsėja grybų įvairove, o vieni iš dažniausiai sutinkamų ir mėgstamų - gudukai, dar vadinami vokietukais. Šie grybai vertinami dėl savo gausumo, švelnaus, mėsiško skonio ir universalumo virtuvėje. Nors receptų su vokietukais nėra tiek daug, kiek su populiaresniais grybais, juos galima sėkmingai naudoti įvairiuose patiekaluose, pradedant nuo kasdienių sriubų ir baigiant gurmaniškais užkandžiais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip atpažinti gudukus, tinkamai juos paruošti, konservuoti ir pritaikyti įvairiuose receptuose. Taip pat aptarsime gudukų maistines savybes ir atsargumo priemones renkant bei vartojant šiuos grybus.

Kas yra gudukai?

Gudukai arba vokietukai (Cortinarius caperatus) yra puikiai pažįstami grybai daugeliui grybautojų, nes jie itin gausiai sutinkami Lietuvos miškuose. Raukšlėtasis gudukas (Cortinarius caperatus) priklauso nuosėdinių (Cortinariaceae) šeimai. Grybą literatūroje dar galima rasti senesniu lotynišku pavadinimu Rozites caperata, tačiau po išsamių genetinių tyrimų minėtai genčiai nebepriklauso. Šių grybų išradingi lietuviški ir tarmiški pavadinimai stebina: vokietukas, niemčius, kupkutė, vištelė, bobutis, kupkutis, švilpikas… Ir tai turbūt ne viskas! Dar įdomiau, kad užsienyje gudukai vadinami „čigonų“ grybu (angl. Gypsy mushroom). Na, o ir paplitęs jis labai plačiai ir gausiai: Europoje, Šiaurės Amerikoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje, t. y.

Kaip atpažinti gudukus?

Prieš pradedant gaminti, svarbu atpažinti gudukus. Jie pasižymi gelsvai oranžine arba ryškiai geltonai oranžine kepurėle. Raukšlėtojo guduko kepurėlės skersmuo siekia 5-7 cm, rečiau 12 cm, kurios forma jauname amžiuje yra ovali, pusiau apvali, o grybui bręstant tampa varpelio ar šalmo formos ir senstant paplokštėja, virsta horizontalia, bet viduryje išlieka gūburėlis. Kraštelis būna skiautėtas, gofruotas arba lygus, o senų grybų - kartais net užsirietęs į viršų. Kepurės paviršius nėra glotnus - jis tarsi apibarstytas milteliais. Guduko lakšteliai po kepure yra prisegtiniai, o jų spalva su amžiumi keičiasi. Jauni lakšteliai esti kreminiai, kurie senstant keičia spalvą į rausvai ar geltonai rudą, rusvą. Kepurėlė dažnai būna šiek tiek gleivėta, ypač drėgnu oru. Grybai vokietukai turi 7-12 cm ilgio kotą, kurio storis apie 1-3 cm ir yra vienodo storio per visą ilgį (be gumbų ir paplatėjimų) arba labai nežymiai apačioje storėjantis. Jauno ir seno grybo kotą galima atskirti pagal skirtingas spalvas ir formas. Jaunas kotas pasitaiko melsvo atspalvio, nešvariai ar baltai ochrinis, o ant jo puikuojasi plėvelinis, odiškas, greitai nukrentantis žiedas (rinkis). Gudukai daugiausiai auga pušynuose ir eglynuose, bet dera ir mišriuose bei lapuočių miškuose, ypač ten, kur vyrauja nederlingi sausi smėlynai. Jie auga pavieniui ar grupėmis. Nurodoma, kad jauni gudukai panašūs į auksuotąją smulkiažvynę (Phaeolepiota aurea), ankstyvąją dirvabudę (Agrocybe praecox) ir kitus nuosėdinių šeimos atstovus. Dauguma minėtųjų grybų yra nepavojingi, tačiau jų maistinė vertė menka, todėl sumaišius su gudukais, jie žalos sveikatai nepadarys. Dirvabudės auga labiau žolėtose vietose ir daugiausia vasarą, o jų skonis kartokas - pagal šiuos požymius dirvabudes galima lengvai atskirti nuo vokietukų. Smulkiažvynės yra dideli, stambūs grybai, o jų aksominė kepurėlė tikrai neleis supainioti su gudukais. Svarbu atkreipti dėmesį į aplinką, kurioje auga grybai, ir įsitikinti, kad renkate tik tuos, kuriuos tikrai pažįstate. Netinkamas grybas gali būti nuodingas.

Kaip atskirti gudukus nuo nuodingų grybų?

Būkite itin atsargūs renkant gudukus, nes juos galima supainioti su nuodingomis musmirėmis, ypač baltosiomis. Keletas ryškesnių bruožų, leidžiančių atskirti gudukus:

  • Kepurėlės paviršius: Gudukų kepurėlė nėra lipni, skirtingai nuo musmirių. Ant kepurėlės gali būti likę taškų, panašių į tvirtai besilaikančius, lyg bronzos patina blizgančius žvynelius.
  • Koto spalva: Guduko kotas ir jo pjūvis turi rusvą atspalvį. Tai ypač gerai matosi paspaudus kotą pirštais - jis vos ne akyse ruduoja.
  • Koto žiedas: Jauno guduko kotą puošia plėvelinis, odiškas, greitai nukrentantis žiedas (rinkis).
  • Atsargumas: Jei esate visai žalias grybautojas, ypač jei nėra kas patartų, geriau vokietukų nerinkti.

Gudukų paruošimas: nuo miško iki virtuvės

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis - tinkamas grybų paruošimas. Surinktus gudukus reikia kruopščiai apžiūrėti, pašalinti žemes, smėlį, lapus ir kitus nešvarumus. Geriausia tai daryti švelniai valant minkštu šepetėliu arba drėgna šluoste. Nerekomenduojama grybų ilgai mirkyti vandenyje, nes jie gali tapti vandeningi ir prarasti savo skonį.

Taip pat skaitykite: Virtų grybų laikymo patarimai

Po valymo, gudukus reikėtų apvirti. Virimo laikas priklauso nuo grybų dydžio ir kiekio, tačiau dažniausiai pakanka 15-20 minučių. Virimo metu susidariusios putos reikia nugriebti. Apvirtus, grybus reikia nusunkti ir leisti atvėsti. Šis procesas padeda pašalinti galimus kartumus ir padaro grybus saugesnius vartoti.

Gudukų konservavimo būdai

Gudukus galima konservuoti įvairiais būdais, leidžiančiais mėgautis jų skoniu ištisus metus:

  • Šaldymas: Apvirtusius ir atvėsusius gudukus galima užšaldyti. Sudėkite juos į sandarius maišelius arba indelius ir laikykite šaldiklyje.
  • Džiovinimas: Džiovinti gudukai įgauna intensyvesnį skonį. Juos galima džiovinti orkaitėje, specialioje džiovyklėje arba tiesiog saulėje. Prieš džiovinant, didesnius grybus reikėtų supjaustyti.
  • Marinavimas: Marinuoti gudukai yra puikus užkandis. Marinatui naudojami įvairūs prieskoniai, actas ir aliejus.
  • Sūdymas: Sūdyti gudukai yra tradicinis konservavimo būdas. Grybai sluoksniuojami su druska ir prieskoniais. Vienas iš naudojamų receptų - plikytų gudukų sūdymas. Sūdytiems gudukams pasigaminti reikia nuvalyti grybus, juos nuplauti ir paskleisti ant rėčio. Kad grybai pasidarytų elastingi ir netrupėtų, jie nuplikinami vandeniu: apipilami verdančiu vandeniu, palaikomi virš garų arba greitai panardinami į verdantį vandenį. Grybai ataušinami ir dedami sluoksniais į sūdymui paruoštą indą, kurio dugnas pabarstytas druska. Grybai sluoksniuojami tarp jų beriant druskos ir žolelių bei prieskonių mišinio. Paskutinis sluoksnis gausiau užberiamas druska, viršus prispaudžiamas ir suslegiamas.
  • Rauginimas: Rauginti grybai - sveikas ir natūralus konservavimo būdas. Gudukus, kaip ir daugelį kitų grybų (ir vaisių, ir daržovių), galima rauginti! virinto vandens,3-4 v. š. Grybai nuvalomi, nupjaunami koteliai ir nuplaunami šaltu vandeniu. Grybus pamirkyti vandenyje 1-3 valandas, sukrėsti į rėtį ir nuvarvinti. Rauginimui skirto indo dugnas išklojamas lapais, tada ant jų sluoksniuojami paruošti grybai, juos dedant koteliais žemyn ir formuojant 5-6 cm storio sluoksnį. Kiekvienas grybų sluoksnis apibarstomas druska, prieskoniais ir uždedami lapais. Paskutinis sluoksnis uždengiamas lapais, uždedamas dangtis ir grybai suslegiami. Po kurio laiko išsiskiria sūrymas, kuris apsemia grybus, tačiau jo esant per mažai, galima papildyti pasūdytu virintu vandeniu. Grybai paliekami raugintis 1 ar 2 mėnesiams. Rūgimo pasekmė - išnyksta grybų kartumas ir žalio grybo skonis. Norint paspartinti rūgimo procesą, galima įdėti cukraus ir išrūgų.

Gudukų receptai: nuo paprasto iki gurmaniško

Gudukai yra universalus ingredientas, tinkantis įvairiems patiekalams. Štai keletas receptų, kurie padės jums atrasti jų skonį:

1. Kepti gudukai su svogūnais ir grietine

Tai paprastas, bet labai skanus patiekalas, puikiai tinkantis kasdieniam stalui.

Ingredientai:

  • 500 g apvirtų gudukų
  • 1 didelis svogūnas
  • 2 šaukštai aliejaus
  • 200 ml grietinės
  • Druska, pipirai pagal skonį
  • Švieži krapai (papuošimui)

Paruošimas:

  1. Svogūną supjaustykite smulkiais kubeliais ir pakepinkite aliejuje iki auksinės spalvos.
  2. Sudėkite apvirtusius ir supjaustytus gudukus į keptuvę su svogūnais. Kepkite, kol grybai švelniai apskrus.
  3. Įpilkite grietinę, pagardinkite druska ir pipirais. Troškinkite ant mažos ugnies apie 10 minučių, kol padažas sutirštės.
  4. Patiekite karštą, apibarstytą smulkintais krapais.

2. Gudukų sriuba

Soti ir aromatinga sriuba, puikiai tinkanti šaltuoju metų laiku.

Taip pat skaitykite: Kaip paruošti šaldytus raugintus grybus

Ingredientai:

  • 300 g apvirtų gudukų
  • 1 svogūnas
  • 1 morka
  • 2 bulvės
  • 1,5 l sultinio (daržovių arba vištienos)
  • 2 šaukštai aliejaus
  • Druska, pipirai, lauro lapas pagal skonį
  • Švieži petražolės (papuošimui)

Paruošimas:

  1. Svogūną supjaustykite smulkiais kubeliais, morką sutarkuokite burokine tarka. Bulves supjaustykite kubeliais.
  2. Puode įkaitinkite aliejų ir pakepinkite svogūną ir morką iki suminkštėjimo.
  3. Sudėkite bulves ir apvirtusius bei supjaustytus gudukus į puodą. Užpilkite sultiniu.
  4. Pagardinkite druska, pipirais ir įdėkite lauro lapą. Virkite, kol bulvės suminkštės.
  5. Patiekite karštą, apibarstytą smulkintomis petražolėmis.

3. Marinuoti gudukai

Puikus užkandis, tinkantis tiek kasdieniam stalui, tiek šventėms.

Ingredientai:

  • 1 kg apvirtų gudukų
  • 200 ml vandens
  • 100 ml acto (9%)
  • 2 šaukštai cukraus
  • 1 šaukštas druskos
  • 5-6 gvazdikėliai
  • 5-6 juodieji pipirai
  • 2-3 lauro lapai
  • Česnakas (pagal skonį)

Paruošimas:

  1. Vandenyje ištirpinkite cukrų ir druską. Įpilkite actą, suberkite gvazdikėlius, pipirus ir įdėkite lauro lapus. Užvirkite.
  2. Apvirtusius gudukus sudėkite į sterilizuotus stiklainius.
  3. Užpilkite marinatu ir įdėkite kelias skilteles česnako į kiekvieną stiklainį.
  4. Stiklainius uždarykite ir palikite vėsioje vietoje mažiausiai 2-3 savaites, kad grybai įsimarinuotų.

4. Gudukų padažas prie mėsos

Šis padažas puikiai dera su įvairiais mėsos patiekalais, suteikdamas jiems sodrų ir aromatingą skonį.

Ingredientai:

  • 400 g apvirtų gudukų
  • 1 svogūnas
  • 2 skiltelės česnako
  • 2 šaukštai aliejaus
  • 200 ml grietinėlės
  • 50 ml baltojo vyno (nebūtina)
  • Druska, pipirai, čiobreliai pagal skonį

Paruošimas:

  1. Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustykite. Gudukus supjaustykite mažesniais gabalėliais.
  2. Įkaitinkite aliejų keptuvėje ir pakepinkite svogūną ir česnaką iki suminkštėjimo.
  3. Sudėkite gudukus į keptuvę ir kepkite, kol jie švelniai apskrus.
  4. Įpilkite baltąjį vyną (jei naudojate) ir leiskite jam išgaruoti.
  5. Įpilkite grietinėlę, pagardinkite druska, pipirais ir čiobreliais. Troškinkite ant mažos ugnies apie 10 minučių, kol padažas sutirštės.
  6. Patiekite karštą su mėsa.

5. Vokietukai su bulvių koše

Paprastas ir sotus patiekalas, kuris puikiai tinka vakarienei.

Ingredientai:

  • 500 g apvirtų gudukų
  • 500 g bulvių
  • 1 svogūnas
  • 2 šaukštai aliejaus
  • 100 ml pieno
  • 50 g sviesto
  • Druska, pipirai pagal skonį

Paruošimas:

  1. Bulves nuskuskite, supjaustykite ir išvirkite pasūdytame vandenyje, kol suminkštės.
  2. Kol bulvės verda, svogūną smulkiai supjaustykite ir pakepinkite aliejuje iki auksinės spalvos.
  3. Sudėkite apvirtusius ir supjaustytus gudukus į keptuvę su svogūnais. Kepkite, kol grybai švelniai apskrus.
  4. Nusausinkite bulves ir sutrinkite jas su pienu ir sviestu, kol gausite vientisą masę. Pagardinkite druska ir pipirais.
  5. Patiekite bulvių košę su keptais vokietukais.

Rauginti gudukai: receptai ir patiekimo būdai

Rauginti grybai - sveikas ir natūralus konservavimo būdas. Gudukai puikiai tinka rauginimui.

Patiekimo būdai:

  • Su virtomis bulvėmis - tai klasikinis derinys. Rauginti grybai ir virtos bulvės puikiai papildo vienas kitą.
  • Kaip užkandį su duona. Užtepkite ant ruginės duonos riekelės sviesto arba grietinės, uždėkite grybų ir pabarstykite krapukais.
  • Naudokite raugintus grybus ant sumuštinių su sviestu, kietu sūriu, virtos dešros griežinėliais ar kiaušiniu.
  • Su grietine ir svogūnais. Tai mėgstamas užkandis su raugintais grybais.
  • Kaip užkandis prie mėsos patiekalų.
  • Raugintus grybus galima naudoti kaip ingredientą salotoms. Pavyzdžiui, derinkit juos su šviežiomis daržovėmis, svogūnais, alyvuogėmis ir šlakeliu aliejaus.
  • Su silke. Rauginti grybai puikiai dera su silke ir svogūnais.
  • Gali būti patiekiami kaip garnyras prie keptos vištienos, kiaulienos ar žuvies.
  • Su kruopomis.

Kaip rauginti gudukus:

Rauginimui tinka baravykai, paberžiai, raudonviršiai, makavykai, kazlėkai, ūmėdės, rudmėsės, gauruotieji piengrybiai, voveraitės.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti mišrainę žiemai

  1. Grybus nuplaukite, didesnius pasmulkinkite.
  2. Dėkite į lengvai pasūdytą verdantį vandenį ir pavirkite apie 10 minučių.
  3. Pasiruoškite rauginimo indą. Jis turi būti sterilus. Nuplikykite jį karštu vandeniu ar perplaukite soda. Galite pakaitinti orkaitėje.
  4. Grybus susluoksniuokite rauginimo inde su druska ir prieskoniais. Paskutinis sluoksnis turi būti druskos ir lapų, jei naudojate.
  5. Gerai paslėkite.
  6. Rauginkite gudukus kambario temperatūroje kelias paras. Turi atsirasti maloni rūgštelė.
  7. Išrūgusius grybus laikykite šaldytuve. Grybai VISADA turi būti apsemti skysčiu!

Gudukų naudingosios savybės ir atsargumo priemonės

Nors grybas pagal maistines savybes priskiriamas trečiai kategorijai, jis yra grybautojų tikrai mėgstamas ir noriai renkamas. Kadangi gudukai priskiriami trečios kategorijos grybams, kuriuose vyrauja mažiau vertingi grybai, todėl kažkokių savitų maistinių savybių neturi arba nėra ištirti. Bet kokiu atveju, jie vis vien tinkami ir naudingi vartoti, kaip ir daugelis kitų grybų. Naudą teikia mažas grybų kaloringumas, didelis skaidulų kiekis, gerai subalansuotos angliavandenių, baltymų, riebalų proporcijos, taip pat juose gausu vitaminų, mineralų.

Gudukų nauda sveikatai

  • Antivirusinis aktyvumas: Gudukuose esančios medžiagos pasižymi stipriu antivirusiniu aktyvumu. Ištirta, kad gudukai geriau negu kiti grybai ar kai kurios medžiagos veikia prieš vėjaraupių virusą (Varicella zoster), citomegalovirusus (Cytomegalovirus), A gripo virusą, kvėpavimo takų sincitinį virusą, paprastosios pūslelinės (Herpes simplex) virusą ir kitus Herpes virusus HSV-1 ir HSV-2.
  • Dirvožemio valymas: Gudukai pritraukia ir kaupia radioaktyvųjį cezį 137Cs (branduolinės energijos atlieką), radioaktyvųjį kalį 40K (susidaro natūraliai) ir gyvsidabrį, ir tai daro žymiai geriau nei daugelis kitų grybų rūšių. Radioaktyvaus metalo cezio kiekio tyrimai parodė, kad daugelis Europos šalių, tokių kaip Lenkija, Italija, Skandinavijos šalys, yra „užkrėsti“ radioaktyviomis medžiagomis po 1986 m. įvykusios Černobylio katastrofos. Dėl šios savybės gudukai vadinami "dirvožemio valytojais" ir radioaktyvių medžiagų indikatoriais.

Atsargumo priemonės

  • Radioaktyvumas: Na ir čia susiduriama su dilema: pilni radioaktyvių medžiagų grybai vokietukai yra gana kenksmingi vartoti maistui, tai ką su jais daryti? Renkant gudukus, svarbu atsižvelgti į vietovės ekologinę būklę. Jei vietovė yra užteršta, gudukų vartojimas gali būti žalingas sveikatai.
  • Atsargumas renkant: Visada įsitikinkite, kad renkate tik gerai pažįstamus grybus. Jei abejojate, geriau nerizikuokite.
  • Terminis apdorojimas: Prieš vartojant gudukus, būtina juos tinkamai termiškai apdoroti. Virkite arba troškinkite grybus bent 15-20 minučių.

Patarimai ir gudrybės patyrusiems grybautojams ir ne tik

Grybavimas - tai medžioklė, kur grybai slapstosi, reikia juos sekti ir gaudyti, apsiginklavus peiliu. Grybai yra žvėrys. Jie gali būti ir pavojingi. Tačiau jie labai skanūs, o jų gaudymas - tai azartiškas ir malonus užsiėmimas. Ko gero, kiekvienais metais būna kažkiek mirčių nuo apsinuodijimo grybais. Ir tai nepaisant to, kad dauguma grybų rūšių ir apskritai dauguma grybų miške - nenuodingi. Kita vertus, tie, kas nėra grybavę, išties neatpažįsta jokių valgomų grybų, tad negali jų ir prisirinkti.

Kad būtų paprasčiau, visus grybus skirstykite į 5 rūšis:

  1. Voveruškos: Daugumai pažįstamos, visiškai nepanašios į kitus grybus, gelsvos, oranžinės ir vargu, ar supainiojamos. Visa voveruška, net ir jos vidus - geltona (gali būt beveik balta, bet visvien su gelsvumu) arba oranžinė. Kol maža - kepurėlė gaubta, kai didelė - kepurėlė įdubusi. Voveruškos yra puikios, nes visiškai nekirmija. Jei radot vieną voverušką, sustokit ir tyliai, atsargiai ir labai įdėmiai dairykitės - jos auga būriais ir slepiasi po samanomis.
  2. Baravykai ir panašūs: Kepurėlės dugnas yra ne žvyneliais, kaip pas kokias ūmėdes, musmires ar belenkokius kitus grybus, o taškučiais, sporų vamzdeliais tokiais. Nuodingų tokių grybų nėra. Blogiausia, ko galima tikėtis - tai koks šunbaravykis ar kartiklis - šitie, kol jaunesni, turi rausvą kepurėlės dugną, o palaižius - kartūs. Baltasis baravykas - kepurėlės dugnas baltas ar gelsvas, jie būna patys tikrieji baravykai. Mėlynukai arba lepšiai - labai panašūs, tačiau kepurėlės dugnas būna žalsvokas, linkęs mėlynuoti. Raudonikiai - veik kaip mėlynukai, tiktai dar kotas toks balsvas, su juosvom kažkokiom spalvom. Paberžiai - tas pats galas, kaip ir raudonikiai, tik kepurė šviesi. Kazlėkai - irgi baravykiniai, bet kepurėlė slidi, nuo jos nulupt reikia odelę - ši nesunkiai lupasi, tačiau kai kazlėkų daug, o jie mažučiai - yra vargo. Makavykai - čia jau prastesni, rudi, neblizgantys, prastesni už kitus (bet irgi skanūs), kepurės vidinė pusė tamsios žąsiašūdžio spalvos, bet užtat kartais jų vienoj vietoj būna tiek daug, kad kambario didumo plote gali visą krepšį prisirinkt. Jei pamatot baravyke kur nors rausvumą ar raudonumą, ar skonis jo kartus - tai netinkamas, kartiklis, šito neimkit. Bene vienintelis kažkiek nuodingas - šėtonbaravykis, bet ir nuo jo greičiausiai nemirtumėt, o dar ir smirdantis jis, o ir labai retas, ir raudonumas jo ryškus.
  3. Pūkuotė arba pienė: Iš viršaus žiūrint, toks grybas kiek primena kokį nors šungrybį, augantį ant medžių - visa kepurėlė koncentriniais ratilais, ruda ar blankokai rausva. Tai nepaprastai skanūs grybai, tačiau gan reti. Pūkuotės arba pienės - panašios į rudmėses, tačiau turi odelę, kurią reikia nulupti, o nupjovus kotą, iš jo bėga baltos sultys.
  4. Belenkokie kiti valgomi grybai: Tai visų pirma, vokietukai (dar vadinami kalpokėliai). Visai žaliems grybautojams, ypač dar, jei nėra, kas patartų, geriau vokietukų nerinkti. Nes pakankamai lengva supainioti su musmirėmis, ypač su baltomis. Gal tik keletas ryškesnių bruožų leidžia atskirti: pasilikę taškai ant kepurėlės, kurių gali būti - panašesni į tvirai besilaikančius, lyg bronzos patina blizgančius žvynelius, kotas ir prapjovus turi rusvą atspalvį, ypač tai matosi paspaudus kotą pirštais - vos ne akyse ruduoja, be to, jų kepurėlės niekad nebūna lipnios, skirtingai nuo musmirių. Valgomas grybas yra ir žaliuokės. Jos nuo kitų gerokai skiriasi savo skoniu - yra rūgštokos, dažnai marinuojamos, o jei jų yra grybų troškinyje - kiek pakeičia skonį to troškinio, suteikdamos rūgštumo. Žaliuokės panašios į ūmėdes ir musmires, tačiau kepurėlės apačioje matomi žvynai yra žalsvi.
  5. Iš bėdos valgomi: Ūmėdės ir meškutės. Ūmėdės šiaip jau visai geras grybas, ir visai skanus, ir visai tinkamas, ir visai paplitęs, tik kad jos nuolat būna neįtikėtinai sukirmijusios. Tą odelę, prieš ruošiant valgį, reikia nulupt, nes nevalgoma jinai. Meškutės savo išvaizda truputį primena visokius kelmučius ir ūmėdes, tačiau kepurėlės apačia ruda, nors ir žvynais. Iš viršaus žiūrint, dažnai lengva supainiot meškutę su kokiu makavyku ar baravyku.

Atsargumo priemonės renkant grybus

  • Nuodingi grybai: Į kiekvieną grybą žiūrėkit, kaip į žvėrį, kaip į priešą, kuris gali jus nugalėti klasta - nuodais.
  • Musmirės: Kartais pasitaiko musmirių, kurios auga šalia baravykučių ir yra tokios pat spalvos, kaip baravykai, o kai kepurėlė maža, susitraukusi, tai ir nesimato iš apačios, kad kepurės apačia - ne kaip baravykiška kempinė, o tipiška musmirinė, net ir su sijonu, besislepiančiu giliai kepurės viduje.
  • Žaliosios musmirės: Selektyvinių priešnuodžių nuo toksinų nėra, būdingas citotoksinis poveikis, gydymas - pagrindinai palaikomasis ir stabdant infekcijas pažeistuose organuose (antibiotikai). Mirtina dozė žmogui gali būti vos 1-2 žaliosios musmirės. Kai kurie iš toksinų, pažeidžiančių vidaus organus, ypač - pažeidžiančių inkstus ir kepenis, pilnu pajėgumu savo efektus pademonstruoja tik praėjus parai ar kelioms. Kai kurie efektai, ypač susiję su giliais inkstų pažeidimas - gali būti uždelsti net porai savaičių.
  • Kirminiai grybai: Negalvokit, kad jei grybas sukirmijęs - tai jau ne musmirė ar jau nenuodingas. Musmirės kirmija ne blogiau už ūmėdes, vabzdžiai puikiausiai jas ėda - ne prasčiau, nei geriausius valgomus grybus.
  • Taisyklė: Nepažįsti, bent truputį abejoji - neimk. Nes ne tu sumedžiosi grybą, o grybas sumedžios tave.
  • Terminis apdorojimas: Jei tik yra kad ir nedidelė tikimybė, kad tarp grybų įsimaišę ir neaiškių, bet jūs esat 99 procentais užtikrintas, kad tie neaiškūs - valgomi ir norit tuo 1 procentu neaiškumo rizikuot - kepkit ar troškinkit grybus bent porą-trejetą valandų. Ilgas troškinimas ir šiaip gerokai pagerina skonį (skaidomi baltymai, išsiskiria laisvosios aminorūgštys, kurios suteikia skanumą - tai kiekvienas virėjas žino), bet ilgas troškinimas skaido ir nuodingus toksinus.

tags: #grybai #vokietukai #receptai

Populiarūs įrašai: