Neįtikėtini anties receptai greitpuodyje ir orkaitėje – tradiciniai skoniai su moderniu prieskoniu!

Antis - nuo seno vertinamas paukštis lietuvių virtuvėje. Šis patiekalas puošdavo karalių, kunigaikščių ir bajorų stalus, o dabar antis gali tapti jūsų šeimos jaukios vakarienės ar šventinio stalo pažiba. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius anties paruošimo būdus - nuo tradicinių kepimo orkaitėje iki modernių receptų greitpuodyje, taip pat pasidalinsime patarimais, kaip pasiekti tobulą rezultatą.

Anties istorija ir tradicijos Lietuvoje

Nuo senų senovės lietuviai kepdavo mėsą ne virš ugnies ar žarijų, o šalia jų, kad sultys ir riebalai nevarvėtų, o kepsniai neapskrustų ir neapsineštų nuodingais degėsiais. Šis metodas buvo ypač populiarus ruošiant antį. Seniausiose Lietuvos kulinarijos knygose galima rasti aprašymų, kaip antis būdavo ruošiama karalių, kunigaikščių ir bajorų rūmuose.

Prieš ruošiant antį, ją reikėdavo tinkamai paruošti: nupešti, išdaryti, nupjauti kaklą, kojeles iki blauzdelių, sparnų galus ir būtinai išpjauti dvi riebalų liaukas iš uodegos. Taip pat reikėdavo pašalinti kuo daugiau riebalų iš papilvės ir palei kaklą, atidžiai išvalyti vidų nuo plaučių ir išpešioti padaigus. Iš anties išimtus kogalius (kepenis, skilvį, širdį) išvirdavo su prieskoniais, sumaldavo ir naudodavo atskiram patiekalui - įdarytam anties kaklo kepsniui.

Paruoštą antį įdėdavo į indą, užpildavo sūrymu (3 litrai vandens ir 150 g druskos) ir paslėgdavo dviem paroms. Į sūrymą nedėdavo jokių priedų, prieskonių ar žolelių, kadangi antiena turi savo išskirtinį skonį ir kvapą. Įsisūrėjusią antį išimdavo iš sūrymo, pusei paros pakabindavo, kad išvarvėtų skystis, ir nušluostydavo.

Nuo viduramžių didikų ir bajorų virtuvėse į šį sūrymą įdėdavo drobiniame maišelyje cinamono lazdelę, kelis laurų lapus, kelis gvazdikėlius, žvaigždinio anyžiaus žvaigždutę.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai kiaulių ausų patiekalai

Tradicinė lietuviška antis su obuoliais

Vokietijoje ir Rusijos imperijose, Prancūzijoje, Prūsijos karalystėje lietuviškai kepta antis buvo vadinama antis su antaniniais obuoliais. Kilogramą antaninių obuolių nuskusdavo, supjaustydavo skiltelėmis, pagardindavo druska, džiovintais mairūnais ir prikimšdavo antį. Pjūvį užsiūdavo arba sutraukdavo iešmeliais ir siūlais.

Keptuvę išklodavo morkų ir svogūnų griežinėliais, ant jų dėdavo antį, įpildavo stiklinę vandens. Anties odą prabadydavo šakute, sparnelius ir kulšeles apvyniodavo kepimo popieriumi. Paukštį dėdavo į keptuvę krūtine žemyn ir kepdavo pusvalandį aukštoje temperatūroje (200 °C), paskui apversdavo krūtine į viršų ir dar 20 minučių kepdavo aukštoje temperatūroje, tada ugnį sumažindavo iki 180 °C ir kepdavo tiek laiko, kad kiekvienam 500 g tektų po 20 minučių.

Ar paukštiena iškepusi, tikrindavo virbalu - pradūrus storiausią paukščio vietą, turėtų ištekėti skaidrus skystis. Pusvalandį prieš baigiant kepti, aplink paukštį sudėliodavo 10-12 obuolių, kuriems išpjauti sėkladėžes ir įdaryti bruknėmis su medumi. Iškeptą antį palikdavo 20 minučių pastovėti, o tada sukarpydavo gabalais, sudėdavo į dubenį taip, kad atrodytų kaip sveika, nepjaustyta antis, ir aplink sudėliodavo keptus įdarytus obuolius.

Įdarai gali būti įvairiausi: daržovių, vaisių, grybų, raugintų troškintų kopūstų, bulvių košės, grikių, perlinių kruopų, sorų kruopų košių ir pan. Iš keptos anties gausis apie 40-45 procentų idealiausių ančių taukų.

Anties svoris ir kepimo laikas:

1,5 kg - 1 val. ir 15-25 min.
2,0 kg - 1 val. ir 25-35 min.
2,5 kg - 1 val. ir 35-40 min.
3,5 kg - 1 val. ir 50-55 min.
4,0 kg - 2 val.

Kimštai ančiai reikia pridėti dar apie 20-40 minučių.

Taip pat skaitykite: Kaip troškinti mėsą: žingsnis po žingsnio

Laukinė antis su bulvių koše ir marinuotomis slyvomis

Sumedžiotą paukštį privalu dvi tris dienas palaikyti pakabintą už kaklo tamsioje vietoje ir tik paskui nupešti bei išdarinėti. Laukinės anties riebalus reikia išpjauti, nes jie atsiduoda dumblu. Laukinę antį dažniausiai niekuo neįdaryti, nebent vidų įtrinti maigytomis kadagių uogomis, kad panaikinti vos jaučiamą dumblo kvapą.

Laukinę antį švariai išdaryti, išrankioti padaigus ir pamerkti į aukščiau aprašytą sūrymą. Seniau vieni laukines antis kepdavo keptuvuose, kiti - užmautas ant alaus butelių: paukštį užmaudavo ant alaus butelio ir palikdavo stačią ant didelės lėkštės šiltoje vietoje, nes per naktį privarvėdavo anties taukų. Kitą dieną su visu buteliu stačią dėdavo į keptuvą, ten įpildavo pusę stiklinės vandens ir kepdavo tris valandas retsykiais palaistydami paukštį susidariusiais riebalais. Beje, butelyje palikdavo kiek alaus, nes jis garuodamas suteikdavo paukščiui geresnį skonį. Per tą laiką paruošdavo purią bulvių košę, ją sukraudavo kalvele į didelį dubenį ir į košę įsmegdavo keptą antį. Patiekdavo su marinuotomis slyvomis arba slyvų kompotu.

Mažosios Lietuvos vytintos antys

Šitaip pasiruošti antis maisto atsargoms buvo priimta Mažojoje Lietuvoje. Lietuvininkai - šišioniškiai išdarytoms antims ištraukiodavo padaigus, pamerkdavo į aukščiau aprašytą sūrymą surišdavo virvele ir pakabindavo sausoje, vėsioje vietoje arba kriautėje nokti. Nokindavo antis 4 mėnesius. Nokintų paukščių mėsa būdavo rausva, stangri, iš jos sunkdavosi antiniai taukai. Nuo virvelių išvyniotus paukščius sukabindavo atgal į kriautes. Taip paruoštus paukščius vytindavo 2-3 metus, nes kuo ilgiau būdavo vytinamos antys, tuo juos darydavosi skanesnėmis. O mėnesį vytintas antis drebulės rūkylais rūkydavo arba karštai, arba šaltai. Šilutės krašte valstiečiai vytintas antis taip pat mėgdavo aptepti duonos tešla ir kepti kartu su duona. Sakoma, kad per tiek laiko, kiek iškepa duona, puikiausiai iškepdavo ir antis.

Yra išlikę pokario laikų prisiminimų, kaip į paliktus Klaipėdos krašto gyventojų ūkius atsikraustę iš Lietuvos atvykėliai rasdavo ant namų aukštų vytintų ančių. Atkakėliai pasakojo, kad jie tokių paukščių nevalgydavo, o iš jų virdavo sriubas, kurios turėjo neišpasakytą gardumą ir savotišką kvapą. Bet patys kolonistai jau retai kas antis augino, o vytinti ančių iki mūsų dienų jau nebeišmoko.

Drevernoje, Kintuose, Svencelėje, Priekulėje, Šilutėje sovietmečiu yra buvusios antidės, kurios augindavo antis vien tik Maskvos Kremliaus funkcioneriams (kai kas likdavo ir Lietuvai). Antidėse dirbę gaudavo pigiau ančių, tačiau jie rūkyti ančių nemokėjo.

Taip pat skaitykite: Tradicinis plovas šiuolaikiškai

Pekino antis (Vincento Šako receptas)

Šis receptas pritaikytas Lietuvos sąlygomis. Rinktis kuo liesesnę antį.

2-3 kg antį atidžiai išvalyti, išpešioti padaigus. Būtinų būtiniausiai aštriu peiliuku iš uodegos išpjauti dvi pupelių pavidalo riebalų liaukas. Taip pat nupjauti sparnelių galiukus ir pašalinti kiek galima daugiau riebalų iš papilvės ir palei kaklą.
Taip paruoštą antį įdėti į talpesnius indus, užpilti sūrymu, taip, kad apsemtų paukštį per pusę delno, jį paslėgti ir laikyti dvi paras specialiai paruoštame sūryme, paukštį apverčiant kelis kartus.
Sūrymas - 3 litruose virinto ir atvėsinto vandens ištirpinti 100 g druskos. Įpilti 50 g sojų padažo, 30 g degtinės. Įdėti marliniame maišelyje cinamono lazdelę, aitriąją paprikėlę, imbiero šaknies gabalėlį, žvaigždanyžį, šaukštelį kalendrų sėklų.
Po dviejų parų antį išimti iš sūrymo, dėti ant grotelių virš kriauklės (geriau pakabinus už kaklo) ir gerai nuvarvinti. Po to švariai nušluostyti, taip pat iššluostyti ir anties vidų. Sūrymo neišpilti, o užvirinti ir samčiu pilti ant grotelių paguldytos anties ją pavartant. Paskui likusį skysti sausai nušluostyti popieriniu rankšluosčiu. Galiausiai antį ištepti skystu medumi.
Orkaitę įkaitinti iki 200 °C. Taip paruoštą antį dėti ant sezamo aliejumi išteptų orkaitės grotelių, po apačią dėti gilią skardą taukams nuvarvėti. Atskirai dėti indą su vandeniu ir kepti 1,5 valandos 180 °C temperatūroje.
Kol antis kepa, reikia paruošti blynelius. Iš 300 g persijotų kvietinių miltų, 130 g gazuoto vandens, 130 g pieno, 4 kiaušinių, 40 g sezamo aliejaus ir 5 g druskos suplakti tešlą. Išmaišyti su 100 g smulkiai supjaustytų svogūnlaiškių. Lietinius kepti ant teptuku sezamo aliejumi pateptos įkaitintos keptuvės iš abiejų pusių paskrudinant. Tešlos pilti plonu sluoksniu, prieš pasemiant, ją vis paplakti.
Pailgai plonai supjaustyti agurkus ir svogūnlaiškius. Padažui 80 g sojos padažo išplakti su 20 g „Daumantų“ Kaukazo adžikos ir 10 g skysto medaus.
Keptą antį išimti iš orkaitės, 10 minučių palaikyti ir tik po to supjaustyti gabalėliais. Valgytojas turi imti blynelį, ant jo dėti antienos, agurkų, svogūnlaiškių, susukti tūtele ir mirkydami į padažą valgyti.

Konservuota antis

Antį išdaryti, išimti visus taukus ir juos išlydyti. Paukštį supjaustyti arba sukarpyti gabalais, juos įtrinti 100 g druskos, sudėti į dubenį ir laikyti 2 dienas.
Pasūdytus gabalus išimti, nuplauti, sudėti į troškintuvą, užpilti antiniais taukais, sandariai uždengti ir troškinti tol, kol mėsa pradės lengvai skirtis nuo kaulų.
Mėsos gabalus sudėti į iškaitintus stiklainius, užpilti iškoštais per sietelį antiniais taukais taip, kad apsemtų mėsą, uždaryti dangteliais stiklainius ir laikyti vėsioje vietoje.

Mažojoje Lietuvoje nurinkdavo nuo kaulų troškintų ančių mėsą, sumaldavo arba susmulkindavo peiliu, išmaišydavo su antiniais taukais, pagardindavo druska ir maltais juodaisiais pipirais, sudėdavo į puodynes arba stiklainius ir laikydavo vėsioje vietoje. Tai būdavo skanus, aromatingas ir skalsus užtepas ant duonos, ragaišio arba pyrago.

Šiandien konservuoti paukštieną vieni niekai: supjaustai nedideliais gabalais, sudedi į greitpuodį, pagardinai druska, mėgstamais prieskoniais, užsukai dangtį ir troškini pirktinius paukščius pusvalandį, naminius - 45 minutes arba valandą. Paskui sudedi į stiklainius, o juos į šaldytuvą.

Antiena, troškinta su raugintais kopūstais

Į troškintuvą įpilti apie 100 g antienos arba daržovių sultinio, sudėti 2 kg raugintų kopūstų, ant viršaus sudėlioti gabalais supjaustytą antieną, sandariai uždengti dangčiu, kišti į orkaitę ir troškinti 150 laipsnių temperatūroje, kol mėsa suminkštės ir lengvai skirsis nuo kaulų. Troškinį sudėti į lėkštes. Patiekti su bulvių koše.

Šaltai rūkyta antis

Aukščiau nurodytame sūryme išmirkyti antis, parą nuvarvinti, suraišioti ir tiktai gluosnių pūzrais 2-3 paras šaltai rūkyti.

Įdaryta anties arba žąsies kaklo odelė (asmeninis receptas)

Sudėti į puodą anties arba žąsies kogalvius: širdį, gerai išvalytą skilvį, kepenis, kojeles ir sparnelių galiukus, įmesti paukštienos 150 g, 50 g džiovintų obuolių, 50 g džiovintų slyvų, 20 g svogūnų, 20 g morkų griežinėlių, porą laurų lapų, 3-5 kvapiuosius pipirus, įpilti vandens taip, kad apsemtų ir virti tol, kol suminkštės anties arba žąsies skilvis.
Nukošti skystį, išmesti laurų lapus ir pipirus, nurinkti paukštieną nuo kaulų, pastaruosius išmesti, kas lieka - sumalti, pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais.
Paukščio kaklo odelę įdaryti, iš abiejų pusių susiūti ir kepti 180 laipsnių orkaitėje, kol gražiai paraus odelė. Įdarytą žąsies kaklo odelę patiekti tiek karšta, tiek ir šalta.

Ypatingas valgis - kopūstienė su antiena

Į didelį puodą sudėti pusę anties, sukarpytos mažesniais gabalais, supilti 3 litrus vandens ir 10-15 min. pavirti, nugraibant susidariusias putas.
Paskui 1500g raugintų kopūstus nusunkti (jei būna labai įrūgę, perplauti), dar kartą smulkiai supjaustyti, sudėti į puodą, įdrėbti apie 50 g pomidorų tyrės, kelis laurų lapus, kvapiųjų pipirų ir, gerai uždengus, troškinti apie valandą laiko.
Kol sriuba troškinasi, keptuvėje ant antinių taukų (gali būti ir nugraibyti nuo verdančios kopūstienės) pakepinti 150 g smulkiai supjaustytų svogūnų ir 150 g burokine tarka sutarkuotų morkų, suberti į kopūstienę, ją dar pagardinti druska ir dar pusvalandį troškinti.
Patiekti kopūstienę lėkštėje su antienos gabalu, atskirai duoti virtų su lupena bulvių. Šaltuoju metų laiku ši sriuba būdavo pats tas, nes suteikdavo ne tik skalsumo, bet ir gerai įkaitindavo organizmą, kad smagu būdavo ir lauke arba miške pasidarbuoti.

Antienos kepeninė

Į puodą sudėti 2000 g paukščių kepenėlių (jei yra, - įdėti širdelių ir skrandelių), 50 g nuvalytų morkų, 50 g nuvalytų salierų gumbų, 50 g nuvalytų petražolių šaknų, 30 g svogūno, 20 g česnako, kelis laurų lapus, 5-6 kvapiuosius pipirus, užpilti vandens, kad viską apsemtų ir virti, kol skrandeliai suminkštės.
Viralą nupilti, kepenėles kartu su daržovėmis, 500 g rūkytų lašinių, 150 g pasiruotų svogūnų, keturiais kietai virtais kiaušiniais (280 g) porą kartų sumalti, pagardinti 1 g maltų kalendrų, 20 g druskos ir labai gerai išplakti. Paragauti, druskos dėti pagal skonį, bet ne per daug. Palikti per naktį uždengtoje taroje šaldytuve. Išeiga - 3100 g.

Anties taukinė

Karaliaučiaus krašto lietuvininkai - būrai gamindavo išskirtinį valgį - antienos taukinę.

Nuo papjautos riebios anties krūtinėlės nulupdavo riebią odą, ją ištiesindavo ir išklodavo žemyn odą, sočiai pagardindavo druska, maltais juodais pipirai.
Nulupdavo česnaką, skilteles supjaustydavo plonais griežinėliais, jais išklodavo odą, ant viršaus sudėliodavo iš anties išrinktus riebalus, juos taip pat apdėliodavo česnakų skiltelėmis, apibarstydavo kapotais mairūnais.
Odeles standžiai susukdavo, aprišdavo ir pakabindavo pakraigėje kelioms dienoms vytinis. Po to rūkydavo arba šaltai, arba karštai.

Kai kurie čiabuviai autochtonai lietuvininkai - būrai mėgdavo tokius ančių taukus valgyti kaip lašinius - žalius, o kai apie 1930 metus visuose Karaliaučiaus ir Klaipėdos krašto kaimuose atsirado Siemens šaldytuvai, anties taukinę sušaldydavo. Tuo valgiu ypač piktindavosi vokiečiai.

Greitpuodis - modernus pagalbininkas virtuvėje

Ar žinojote, kad geras greitpuodis atveria neribotas kulinarines perspektyvas? Sumanus naudojamas gali tapti jūsų bilietu į nepaprastų kulinarinių malonumų pasaulį.

Kodėl verta gaminti troškinį greitpuodyje?

Greitis: Gaminimo laikas sumažėja kelis kartus.
Maistinės medžiagos: Dėl trumpesnio gaminimo laiko išsaugoma daugiau vitaminų ir mineralų.
Skonis: Aukštas slėgis ir temperatūra leidžia ingredientams greičiau susimaišyti ir sukurti sodrų, intensyvų skonį.
Energijos taupymas: Trumpesnis gaminimo laikas reiškia mažesnes energijos sąnaudas.

Pagrindiniai principai gaminant troškinį greitpuodyje

Mėsos paruošimas: Mėsa turėtų būti supjaustyta vienodo dydžio gabalėliais, kad tolygiai išvirtų. Prieš dedant į greitpuodį, ją rekomenduojama apkepinti, kad susidarytų plutelė, kuri sulaiko sultis.
Skysčio kiekis: Greitpuodis reikalauja pakankamo skysčio kiekio, kad susidarytų slėgis. Paprastai reikia bent vieno puodelio skysčio (vandens, sultinio, vyno).
Daržovių paruošimas: Kietesnes daržoves, tokias kaip morkos ir bulvės, reikia pjaustyti didesniais gabalėliais, kad jos nesuvirtų. Minkštesnes daržoves, pavyzdžiui, paprikas ar cukinijas, galima dėti vėliau.
Prieskoniai: Prieskonius rekomenduojama dėti gaminimo pradžioje, kad jų aromatas įsigertų į visus ingredientus.
Slėgio atleidimas: Po gaminimo slėgį galima atleisti dviem būdais: natūraliai arba greitai. Natūralus slėgio atleidimas trunka ilgiau, bet leidžia mėsai tapti ypač minkštai. Greitas slėgio atleidimas tinka, kai norite greičiau patiekti patiekalą.

Jautienos troškinys su daržovėmis greitpuodyje: receptas

Šis receptas yra puikus būdas greitai ir skaniai paruošti jautienos troškinį. Jame naudojami paprasti ingredientai, o rezultatas - sotus ir aromatingas patiekalas.

Ingredientai:

500 g jautienos (geriausiai tinka mentė arba krūtininė dalis)
1 didelė morka
1/2 žalios paprikos
1/2 geltonos paprikos
3 skiltelės česnako
500 g bulvių
2 šaukštai aliejaus
Druska, pipirai, žolelės (pvz., rozmarinas, čiobrelis) pagal skonį
1 puodelis jautienos sultinio (arba vandens)
1 šaukštas pomidorų pastos (nebūtina)

Gaminimo eiga:

Mėsos paruošimas: Jautieną supjaustykite stambokais gabalais. Pagardinkite druska ir pipirais.
Apkepimas: Greitpuodyje įkaitinkite aliejų. Apkepkite jautienos gabalus iš visų pusių, kol jie paruduos. Išimkite mėsą iš greitpuodžio ir atidėkite į šalį.
Daržovių kepimas: Į tą patį greitpuodį suberkite smulkintą morką, paprikas ir česnaką. Kepkite, kol daržovės suminkštės (apie 5 minutes).
Troškinimas: Į greitpuodį sudėkite atgal jautieną, suberkite nuluptas ir stambiai supjaustytas bulves. Įpilkite jautienos sultinio (arba vandens) ir pomidorų pastos (jei naudojate). Įberkite žolelių.
Gaminimas: Uždarykite greitpuodį ir nustatykite aukštą slėgį. Virkite 30-40 minučių (priklausomai nuo jautienos gabalų dydžio ir kokybės).
Slėgio atleidimas: Po gaminimo leiskite slėgiui natūraliai atleisti (apie 15-20 minučių) arba greitai atleiskite slėgį pagal greitpuodžio instrukcijas.
Patiekimas: Atidarykite greitpuodį ir patikrinkite, ar mėsa ir daržovės yra išvirusios. Jei reikia, pagardinkite druska ir pipirais. Patiekite karštą, apibarstytą šviežiomis žolelėmis.

Kiti troškinių receptai greitpuodyje

Vištienos troškinys su daržovėmis: Vietoj jautienos naudokite vištienos gabalėlius. Gaminimo laikas bus trumpesnis (apie 20-25 minutes).
Kiaulienos troškinys su raugintais kopūstais: Kiaulieną supjaustykite gabalėliais ir apkepkite. Į greitpuodį sudėkite kiaulieną, raugintus kopūstus, svogūnus, morkas ir prieskonius. Virkite apie 40-50 minučių.
Vegetariškas troškinys su lęšiais: Naudokite įvairias daržoves (morkas, bulves, salierus, paprikas) ir lęšius. Įpilkite daržovių sultinio ir prieskonių. Virkite apie 15-20 minučių.
Žuvies troškinys: Naudokite žuvies filė (pvz., menkę, lašišą) ir įvairias daržoves (pomidorus, svogūnus, paprikas). Virkite apie 5-10 minučių.

Patarimai ir gudrybės

Mėsos apkepimas: Nepraleiskite mėsos apkepimo etapo. Tai suteikia troškiniui daugiau skonio ir aromato.
Skysčio kiekis: Visada įsitikinkite, kad greitpuodyje yra pakankamai skysčio. Per mažas skysčio kiekis gali sugadinti greitpuodį.
Daržovių dydis: Pjaustykite daržoves atsižvelgdami į jų gaminimo laiką. Kietesnes daržoves pjaustykite didesniais gabalėliais, minkštesnes - mažesniais.
Prieskoniai: Eksperimentuokite su įvairiais prieskoniais ir žolelėmis. Jie gali žymiai pagerinti troškinio skonį.
Slėgio atleidimas: Pasirinkite slėgio atleidimo būdą atsižvelgdami į patiekalo tipą ir savo poreikius. Natūralus slėgio atleidimas yra geriausias pasirinkimas mėsai, o greitas slėgio atleidimas tinka daržovėms.

Atsargumo priemonės

Gaminant su greitpuodžiu, svarbu laikytis atsargumo priemonių:

Visada perskaitykite ir laikykitės greitpuodžio gamintojo instrukcijų.
Niekada nepripildykite greitpuodžio daugiau nei 2/3 tūrio.
Prieš atidarydami greitpuodį, įsitikinkite, kad slėgis visiškai atleistas.
Būkite atsargūs atleidžiant slėgį, nes karšti garai gali nudeginti.

Greitpuodis "Alza Melisa"

Šie puodai pagaminti iš nerūdijančio plieno, tinka visų tipų viryklėms (įskaitant indukcines), yra penkių dydžių (nuo 4 iki 12 litrų), turi trigubą apsaugos sistemą. Saugų ir sklandų „Alza Melisa“ greitpuodžio veikimą užtikrina triguba apsaugos sistema: darbinis vožtuvas, apsauginis vožtuvas ir dangčio lankas.

Tam, kad puode būtų užtikrinta pakankama garų cirkuliacija, o puodas būtų ilgaamžis, gaminant svarbu užpildyti ne mažiau kaip ¼ puodo tūrio ir ne daugiau kaip 2/3 puodo tūrio. Išimtis: jei gaminami produktai stipriai putoja ar gaminimo metu ženkliai brinksta (pvz., įvairios kruopos, kurių tūris virimo metu gali padidėti net kelis kartus), reikėtų užpildyti ne daugiau kaip ½ puodo tūrio.

Kol greitpuodis yra atviras, be sandariai uždaryto dangčio, galite jį naudoti kaip įprastą puodą. Pavyzdžiui, ruošdami troškinį, iš pradžių turbūt norėsite pakepinti prieskonines daržoves (svogūnus, česnakus, pan.). Sudėję visus reikiamus ingredientus ir skysčius (jų reikia mažiausiai 250 ml, kad susidarytų pakankamas garų kiekis ir cirkuliacija), sandariai uždenkite dangtį.

Kaitinkite puodą virš vidutinės kaitros, kol užvirs. Kai turinys puodo viduje užvirs, darbinis vožtuvas ims suktis - kuo smarkiau kunkuliuos valgis, tuo greičiau suksis darbinis vožtuvas.

Baigę gaminti patiekalą, išjunkite kaitrą ir atsargiai - su karščiui atsparia pirštine! - iš pradžių atidarykite tik darbinį vožtuvą. Nesilenkite virš puodo, būkite atsargūs - nuėmus vožtuvą, pro jį ims veržtis viduje susikaupę karšti garai.

Greito maisto gaminimo istorija

Greitpuodžio tėvas - Denikas Papinas. Galbūt nustebsite sužinoję, kad greitpuodžio ištakos siekia 1679 m., kai prancūzų fizikas ir išradėjas Denis Papinas sukūrė pirmąjį sandarų puodą su apsauginiu vožtuvu, kuriame gaminant maistą susidarydavo aukštas slėgis. Šis puodas, kurį išradėjas pavadino „kaulų minkštikliu“, tapo ne tik virtuvės įrankiu, bet ir prototipu prietaisui, kuris naudojamas chirurgijos instrumentams ir vaistams sterilizuoti. Be to, Papino darbas su šiuo išradimu paskatino sukurti garo variklį.

tags: #antis #greitpuodyje #receptai

Anties receptai greitpuodyje ir orkaitėje: nuo tradicijų iki modernių interpretacijų