Gitanas Nausėda ir Etiketas: Situacijos ir Interpretacijos
Šiame straipsnyje nagrinėjamos įvairios situacijos, kuriose dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, ir kaip jo elgesys buvo vertinamas etiketo specialistų. Straipsnyje remiamasi viešai prieinama informacija ir etiketo ekspertų nuomonėmis, siekiant išanalizuoti, ar prezidento veiksmai atitiko nusistovėjusias etiketo normas, ir kokios galėjo būti alternatyvos.
VTEK sprendimas dėl vizito Jungtinėje Karalystėje
Valstybinė tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2024 m. sausio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad prezidentas G. Nausėda, kartu su pirmąja ponia lankydamasis spektaklyje „Operos fantomas“ Londone 2023 m. gegužės 6 d., pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Bilietai į spektaklį buvo apmokėti iš Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Karalystėje reprezentacinių lėšų, o apsilankymas buvo suplanuotas kaip laisvalaikio praleidimo priemonė.
Aplinkybės
VTEK tyrimo metu nustatyta, kad apsilankymas operoje nebuvo minimas Prezidentūros pranešimuose. Tačiau buvo gauta konfidencialios informacijos, kad minėtame teatre ketina lankytis Lietuvos užsienio politikai svarbių kai kurių valstybių vadovai, karaliaus karūnavimo dieną esantys Londone. Prezidento kanceliarija nurodė, kad buvo tikimasi, jog ambasadorius su žmona palydės prezidentą ir pirmąją ponią, taip pat turėtų lydėti apsaugos pareigūnai.
Ambasadorius E. Bajarūnas teigė, kad apmokės šio privataus renginio sąskaitą iš savo asmeninių lėšų, pervedant į ambasados banko sąskaitą.
Londono Jo Didenybės teatre 2023 m. gegužės 6 d. rodytas spektaklis „Operos fantomas“ sutapo su Respublikos Prezidento trijų dienų darbo vizitu Jungtinėje Karalystėje. Spektaklyje lankėsi Respublikos Prezidentas, pirmoji ponia, Ambasadorius ir jo sutuoktinė bei apsaugos darbuotojai. Oficialių duomenų, kad šiame renginyje Respublikos Prezidentas būtų vykdęs savo tarnybines pareigas, Komisija negavo.
Taip pat skaitykite: Pietūs su Nausėda: įvairūs receptai
Respublikos Prezidento komunikacijos grupė apie Respublikos Prezidento darbo vizitą JK paskelbė jo išvakarėse, t. y. 2023 m. gegužės 4 d., institucijos interneto svetainėje.
Kanceliarijos pozicija
Respublikos Prezidento kanceliarija atsakė į šį Komisijos paklausimą 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. (8D-3145)-2D-3523 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, kad „rengiant Respublikos Prezidento vizito JK 2023 m. gegužės 5-7 d. darbotvarkę, Jūsų rašte nurodytas renginys Prezidento vizito darbotvarkėje iš anksto nebuvo numatytas“.
Respublikos Prezidento kanceliarija 2023 m. lapkričio 30 d., t. y. Komisijos atliekamo tyrimo metu, raštu Nr. (8D-3392, 8D-3484)-2D-3897 „Dėl informacijos pateikimo“ Komisijai pateikė informaciją, kad apsilankymas 2023 m. gegužės 6 d. vykusiame spektaklyje „Operos fantomas“ buvo numatytas 2023 m. gegužės 2 d. Respublikos Prezidento darbo vizito Londone programos projekte.
Ambasadoriaus paaiškinimai
Ambasadorius Komisijai tyrimo metu nurodė, kad 2023 m. gegužės 5-7 d. Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III karūnavimo proga Londone su oficialiu kvietimu lankėsi Respublikos Prezidentas kartu su savo sutuoktine ir lydinčia delegacija. Teigė, kad pagal susiklosčiusią diplomatinę praktiką Prezidento, sutuoktinės ir delegacijos vizito programą Londone rengė Ambasada, derindama su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir JK karališkojo protokolo tarnyba.
Aptariamasis Respublikos Prezidento vizitas į Londoną buvo ypatingas, nes į karaliaus Karolio III karūnavimo ceremoniją atvyko daug valstybių ir vyriausybių vadovų. Esą todėl šio vizito metu atsirado proga organizuoti Respublikos Prezidento neoficialius susitikimus su aukščiausiais kitų šalių pareigūnais, siekiant stiprinti Lietuvos diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis.
Taip pat skaitykite: Skanūs konservuoti pomidorai: receptai
Ambasadoriaus teigimu, Ambasada ir Respublikos Prezidento kanceliarija derindamos Respublikos Prezidento vizitą „norėjo sudaryti galimybę išnaudoti vizitą“ Londone susitikti su JK Premjeru ir aptarti pasirengimą 2023 m. liepos 11-12 d. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių susitikimui Vilniuje.
Neformaliai paklausti Londone reziduojantys kai kurių kitų šalių kolegos ambasadoriai ir diplomatai patvirtino, kad 2023 m. gegužės 6 d. po karūnavimo Londone likusiems valstybių ir vyriausybių vadovams bei jų antrosioms pusėms bus rengiamos neformalios vakarienės, apsilankymai kultūros renginiuose (tarp jų - ir operos spektakliuose) ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gegužės 6 d. nemažai karaliaus inauguracijoje dalyvaujančių užsienio valstybių ir vyriausybių vadovų dalyvavo kultūros renginiuose, buvo tikimasi, kad tos dienos vakarą Respublikos Prezidentas viename iš tokių renginių neformaliai susitiks su kitų užsienio šalių vadovais.
Kadangi neįvyko planuotas Respublikos Prezidento susitikimas operoje su kitų valstybių atstovais, kaip teigia Ambasadorius, pagal Lietuvos teisės aktus toks Respublikos Prezidento vizitas į operą nebeatitiko formalių reprezentaciniam renginiui keliamų reikalavimų.
Išvados
VTEK pripažino, kad prezidento G. Nausėdos veiksmai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. Šis sprendimas sukėlė diskusijų dėl valstybės vadovų elgesio ir lėšų naudojimo.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
G. Nausėda ir J. Bidenas: Rūpestis ar Protokolo Pažeidimas?
Politologas, protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka portalui lrytas.lt sakė: „Už parankių susikabinę gali eiti draugai, tame nieko blogo, gėdingo nėra. Ar valstybės vadovams tinka demonstruoti, kad jie yra draugai? Labiau taip negu ne. Tai sumažina santykių oficialumą, nėra blogai parodyti, kad Lietuvos prezidentui JAV prezidentas yra draugas.“
Kitas aspektas, pasak A. Lydekos, yra techninė pagalba - niekam ne paslaptis, kad JAV prezidentas jau yra solidaus amžiaus, o vyresniems žmonėms kartais natūraliai gali prireikti pagalbos, kažkur atsiremti ar prisilaikyti, tai visai normalu. Tad normalu tą pagalbą jiems ir pasiūlyti - nereikia laukti, kol pasirodys, kad žmogus susvyravo, ir tik tada tiesti jam ranką.
Kaip pastebėjo A. Lydeka, iniciatyvą parodė JAV prezidentas - išlipęs iš lėktuvo ir pasisveikinus jis pats įsikibo G. Nausėdai už parankės. Ir tai visai suprantama, juk ir gerokai jaunesnius žmones ilgos kelionės lėktuvu nuvargina.
Tuo tarpu etiketo žinovas Giedrius Drukteinis laikėsi kiek kitokios nuomonės - pasak jo, perteklinio rūpesčio demonstravimo panašiose situacijose tikrai nereikia. Juo labiau, kad pagal gero elgesio tradicijas bendraujant su žmogumi reikia nepastebėti jo amžiaus, neparodyti, kad jis už mus vyresnis ir galbūt gali turėti su amžiumi susijusių negalavimų, būti pavargęs ar pan.
„Pagal protokolą vyrui prie vyro liestis nėra patartina, na, nebent jis akivaizdžiai griūtų ir reiktų jį sulaikyti. Žinoma, rodant draugiškumą priimtina kitam paspausti ranką ar paplekšnoti per petį. Moteriai dar galima, tarkim, paduoti ranką, jei ji lipa nuo aukšto laiptelio ar pan., o vyrai tradiciškai turi savimi pasirūpinti patys“, - sakė G. Drukteinis.
Jis atkreipė dėmesį ir į ne visai tinkamą G. Nausėdos poelgį oro uoste: „Kai J. Bidenas norėjo įsikibti G. Nausėdai į parankę, šis ranką sulenkė 90 laipsnių kampu, tarsi vestų moterį. Nors pagal protokolą, kai į parankę įsikimba vyras, reikėtų ranką laikyti 45 laipsnių kampu, tarsi ji būtų švarko kišenėje, ar apskritai ją nuleisti tiesiai.
Išvados
Ši situacija parodė, kad etiketo normos gali būti interpretuojamos skirtingai. Vieni specialistai pabrėžė draugiškumo demonstravimo svarbą, o kiti - protokolo reikalavimų laikymąsi.
Lietsargis ir Choristai: Renginio Organizatorių Klaida ar Prezidento Neapsižiūrėjimas?
Kritikos prezidentas G. Nausėda sulaukė ir dėl situacijos, kai per iškilmingą renginį choristai šlapo lietuje, o virš prezidento galvos buvo laikomas skėtis. A. Lydeka teigė, kad tai - renginio organizatorių klaida.
„Renginio organizatoriai neįvertino lietuviškų gamtos sąlygų, nepagalvojo, kad dažnai lietus Lietuvoje lyja, kad galbūt reikalingi apsiaustai arba lietsargiai. Galbūt reikėjo ir pastogę iš anksto numatyti, tai - renginio organizatorių neapsižiūrėjimas ir neatsakingumas“, - kalbėjo A. Lydeka.
Jei prezidentas būtų pasiūlęs savo lietsargį vienam ar keliems choristams, tai, pasak etiketo žinovo, įneštų sumaištį, atimtų laiko ir sugadintų renginį.
„Kaip prezidentas negali atsakyti į visų berniukų visus klausimus, taip prezidentas negali ir vienu savo lietsargiu apdengti, paslėpti nuo lietaus visų choro berniukų. Šitoj situacijoj jis neturėjo kito pasirinkimo - nei jam vienam atsisakyti lietsargio ir kartu su berniukais šlapti lietuje, nei jam tuos berniukus kviesti po lietsargiu, nei jam liepti, kad kiekvienam berniukui būtų parūpintas lietsargis, nėra kitos išeities“, - pabrėžė jis.
A. Lydeka prisiminė atvejį, kai 2013 m. Lietuvoje viešint tuometiniam Izraelio prezidentui Shimonui Peresui, dėmesį patraukė jam skėtį nešusi Dalia Grybauskaitė.
„Yra tam tikri protokoliniai reikalavimai. Prisiminus, kaip neprotokoliškai Dalia Grybauskaitė pasielgė nešdama lietsargį Izraelio prezidentui. Tų protokolinių reikalavimų galbūt eilinis pilietis nežino. Taip kad renginio organizatorių problemų neperkelkim kitiems žmonėms“, - pabrėžė etiketo ekspertas.
Išvados
Ši situacija parodė, kad renginio organizavimas ir protokolo reikalavimai gali būti nesuderinami su žmogiškumu. Nors prezidentas ir neturėjo galimybių padėti visiems choristams, renginio organizatoriai turėjo numatyti galimas oro sąlygas ir pasirūpinti dalyvių komfortu.
Gestų Kalbos Vertėja ir Skėtis: Prioritetai ir Kritika
Kitas incidentas, sukėlęs kritikos bangą, buvo situacija, kai spaudos konferencijoje gestų kalbos vertėja, nors ir per šlapdribą, savo darbą atliko be jokios apsaugos. Savo ruožtu, virš G. Nausėdos galvos buvo laikomas skėtis. A. Lydeka įsitikinęs, kad tokia situacija - renginio organizatorių klaida.
„Prezidento Vadovybės apsaugos departamento atstovai neatsako už renginį, jų darbas yra pasirūpinti konkrečiais žmonėmis. Renginio organizatoriai nepagalvoja, kad lietus gali prasidėti lauke rengiant spaudos konferenciją ir kad tam vertėjui ne mažiau reikalingas lietsargis, kad jis patogiau jaustųsi ir jo veido išraiška, jo gestų kalba būtų visavertė, visa apimtimi žmogus galėtų dirbti. Toj situacijoj prezidentas sumišo, jis sako, jūs uždenkite lietsargiu iš pradžių šitą žmogų, nes paskui ir vėl mane kritikuos, taip sakė prezidentas. Jis kitaip pasielgti negali“, - dėstė etiketo žinovas.
Išvados
Ši situacija parodė, kad svarbu atsižvelgti į visų renginio dalyvių poreikius, įskaitant ir tuos, kurie užtikrina renginio prieinamumą. Renginio organizatoriai turėjo pasirūpinti, kad gestų kalbos vertėja galėtų patogiai ir efektyviai atlikti savo darbą.
Pirmoji Ponia Diana Nausėdienė: Etiketo Žinovė ir Stiliaus Ikoną
Naujai išrinkto prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdienė - etiketo žinovė, tad jai tikrai bus lengviau atlikti pirmosios ponios pareigas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ teigia etiketo žinovas Arminas Lydeka.
Pirmosios ponios pareigos - labai svarbios, o atsakomybė - didelė, sako etiketo žinovas: „Žmogus, kuris gyvena su prezidentu, kartu valgo ir miega, be abejo, gali daryti didelę įtaką. Tai artimiausias jo aplinkos žmogus.
Etiketo specialistas Giedrius Drukteinis - šalies pirmoji dama išties moka apsirengti tvarkingai, ir būtent taip, kaip to reikalauja etiketas.
Pirmosios šalies ponios aprangą ir bendrą įvaizdį G. Drukteinis yra linkęs vertinti labai pozityviai. „Viskas skoningai ir vietoje, o labiausiai vertinu pastangas atrodyti gražiai, stilingai, santūriai ir padoriai viso pasaulio akivaizdoje. Visas pasaulis mums dabar rodo daug dėmesio, visiems įdomu sužinoti, kas yra naujasis prezidentas ir šalia jo stovintys žmonės, tad kol kas viskas tvarkoje“, - sako jis.
Anot etiketo žinovo, D. Nausėdienės apranga visuomet atitinka ir etiketą, mat ji yra pasirinkusi saugiausią įmanomą variantą. „Jei vertinus pro tą prizmę, kad prezidento ir jo žmonos apranga turi simbolizuoti valstybės vidinę būseną ir pasaulėžiūrą, yra trys pasirinkimai. Pirmas - rengtis tradiciniais, nacionaliniais aprėdais, ką mėgsta Rytų šalių vadovai. Kitas variantas yra rengtis ultramoderniai, jaunatviškai, o trečias variantas - pats saugiausias - ir, mano manymu, pats teisingiausias, rengtis padoriai, klasikiniu stiliumi. Taip visam pasauliui demonstruojame, kad esame normali, krikščioniška ir neišsišokanti valstybė“, - savo mintimis dalijosi G. Drukteinis.
Nepaisant to, kad D. Nausėdienė kartkartėmis nevengia ir ryškesnių įvaizdžių, G. Drukteinis pastebi, kad vis dėlto pirmoji šalies ponia daugiau yra linkusi likti prie tamsesnių spalvų, juodų ir pilkų atspalvių.
G. Drukteinis pridėjo, kad tai, kas liečia aksesuarus, yra visų asmeninis reikalas, o neretai jų netgi patariama vengti, todėl pirmoji šalies ponia neprašauna pro šalį ir čia.
Išvados
Dianos Nausėdienės išmanymas etiketo srityje padeda jai sėkmingai atlikti pirmosios ponios vaidmenį. Jos stilius yra vertinamas kaip elegantiškas, santūrus ir atitinkantis etiketo reikalavimus.
Aprangos Kodas Inauguracijos Renginyje: Aiškumas ir Autentiškumas
Viešoje erdvėje pasirodė nuomonių, jog kvietimus į Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracijos renginį gavę svečiai yra sutrikę, kad nurodytas vakarinės šventinės aprangos kodas kelia daugiau klausimų nei suteikia aiškumo. Norima suteikti galimybę renginio dalyviams išlikti autentiškiems būtent jiems skirtoje šventėje. Tiek renginio organizatoriai, tiek dalyviai susiduria su objektyviais laiko apribojimais, kuomet daugeliui „Black tie“ aprangos kodą įgyvendinti būtų tiesiog neįmanoma. Vakarinė šventinė apranga leidžia laisvai rinktis kelis aprangos kodus.
Išvados
Ši situacija parodė, kad aprangos kodai gali būti interpretuojami skirtingai ir sukelti neaiškumų. Renginio organizatoriai turėtų atsižvelgti į dalyvių galimybes ir pasirinkti aprangos kodą, kuris būtų aiškus, prieinamas ir leistų išreikšti individualumą.
G. Nausėda apie Etiketo Pažeidimus: Būtinybė ir Saugumas
„Tikrai niekam nesu pažadėjęs, kad elgsiuosi pagal numatytas gero etiketo taisykles. Kartais etiketą reikia pažeisti, bet tam turi būti rimtas pagrindas“, - LRT televizijai trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Čia kalbama apie labai rimtus dalykus, šie klausimai susiję su mūsų saugumu ir jeigu kažkokie dalykai kirsis su mūsų saugumo interesais, net ir tas faktas, kad esame renginio šeimininkai, neatima iš mūsų teisės kelti klausimą kur kas aštriau“, - pažymėjo prezidentas.
Išvados
Šis pareiškimas parodė, kad prezidentas G. Nausėda yra pasirengęs pažeisti etiketo normas, jei tai būtina dėl svarbesnių priežasčių, tokių kaip nacionalinis saugumas. Tai rodo pragmatišką požiūrį į etiketą ir prioritetų nustatymą.
tags: #gitanas #nauseda #etiketas