Gandralizdžio statymas: iššūkiai ir sprendimai
Gandralizdis - tai ne tik namai gandrams, bet ir svarbus gamtos bei kultūros simbolis Lietuvoje. Vis dėlto, gandrų ir žmonių interesai kartais susikerta, ypač kai paukščiai lizdus suka ne visai tinkamose vietose. Šiame straipsnyje aptarsime gandralizdžių statymo problemas ir galimus sprendimo būdus, remiantis konkrečiais pavyzdžiais ir teisės aktais.
Gandralizdžiai ant elektros stulpų: pavojus ir sprendimai
Viena dažniausių problemų - gandralizdžiai ant elektros stulpų. Tokie lizdai kelia pavojų ne tik patiems paukščiams, bet ir elektros tinklų patikimumui, o galiausiai ir žmonėms.
Konkretaus atvejo analizė: Brožių kaime, Klaipėdos rajone, susiklostė būtent tokia situacija. Vietos gyventojai pastebėjo, kad ant elektros stulpo gandralizdį susisukusi porelė neteko savo namų, kai elektrikai nubloškė lizdą ant žemės. Vietoj jo buvo pritvirtintas trikampis, neleidžiantis gandrams susisukti naujo lizdo. Gyventojai sunerimo dėl benamių paukščių, tačiau ESO (Energijos skirstymo operatorius) paaiškino, kad lizdas buvo pašalintas siekiant užtikrinti elektros tinklo saugumą ir patikimumą.
ESO pozicija: ESO atstovas T. Kavaliauskas teigė, kad bendrovė kasmet kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų ardyti lizdavietes avariniais atvejais. Leidime nurodomos gandralizdžių ardymo sąlygos ir maksimalus kiekis per metus su jų atstatymu. Brožių kaime vasario pabaigoje ESO darbuotojai tvarkė elektros tinklo atramas, ant vienos iš jų buvo gandralizdis. Jis buvo pašalintas, nes kėlė grėsmę tinklo patikimumui ir paukščiams. Vėliau toje pačioje vietoje buvo įrengta speciali konstrukcija (trikampis), skatinanti gandrus kurtis medžiuose, o ne ant elektros oro linijų atramų.
Teisinis reglamentavimas: Gandralizdžių tvarkymą reglamentuoja Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė atkreipė dėmesį, kad baltasis gandras priskiriamas saugomoms rūšims, ir pagal įstatymą draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti jo lizdus. Tačiau taikant išimtis dėl tyčinio baltųjų gandrų lizdų naikinimo arba pažeidimo, būtina įgyvendinti kompensacines priemones - dirbtinių lizdaviečių įrengimą artimoje aplinkoje (iki 100 metrų atstumu).
Taip pat skaitykite: Dienos pietų tendencijos Gandralizdyje
Sprendimo būdai:
- Alternatyvios lizdavietės: Elektrikams leidžiama nuversti avarinius gandralizdžius, jeigu trukdo, tačiau netoli tos vietos, apie 100 metrų spinduliu, privalo iškelti platformą - alternatyvą kitam gandralizdžiui susikrauti.
- Bendruomenės įtraukimas: ESO ragina bendruomenę padėti paukščiams įsikurti medžiuose, o ne ant elektros tinklo atramų.
- Savivaldybių parama: Aplinkos ministerijos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gali būti skirtos gandralizdžių perkėlimui nuo elektros stulpų ir dirbtinių lizdaviečių įrengimui.
Gandralizdžiai ant gyvenamųjų namų: iššūkiai ir sprendimai
Kita problema - gandrai lizdus suka ant gyvenamųjų namų kaminų ar stogų. Tai sukelia nepatogumų gyventojams: šiukšlinimas, kamino užkimšimas, stogo pažeidimai.
Konkretaus atvejo analizė: Gyventojai rašė, kad gandras ant namo kamino net įtarti negalėjo, kad jis apsižiūrinėjo sau gyvenamą vietą. Ir anksčiau būdavo nutupia ir dviese ir trise, bet nuskrisdavo, o dabar… Susikūrė sau namus. Kas nebuvo susidūrę, nežino, kad jie ne tik šiukšlina visur aplinkui, bet ir užkimšo kaminą lipdydami lizdą ir, atsiprašau už tokį išsireiškimą, nudergė visą kaminą ir stogo dalį aplink jį. Kiekvieną dieną eini ir renki jų pagalius primėtytus (turbūt netinkantys jų lizdui, kur atsineša, o gal tiesiog išsprūsta iš snapo bestatant), plunksnas, jų atsineštas maisto dalis (žiurkių, gyvačių, kiškučių kūno dalis)… Dabar jie išskrido, bet tai nereiškia, kad tikrai kitais metais nesugrįš.
Teisinis reglamentavimas: Aplinkos apsaugos darbuotojai pasakė, kad gandras yra saugomas - Lietuvos nacionalinis paukštis ir pagal įstatymą mes galime rašyti prašymą ir perkelti jo lizdą 100 metrų atstumu nuo jų pasirinktos vietos.
Sprendimo būdai:
- Prašymo rašymas: Pagal įstatymą mes galime rašyti prašymą ir perkelti jo lizdą 100 metrų atstumu nuo jų pasirinktos vietos.
- Apsaugos įrengimas: Tam, kad nukėlus lizdą nuo kamino kitais metais gandrai nepradėtų krauti lizdo toje pačioje vietoje ant kamino reikėtų dėti specialią apsaugą ar suformuoti piramidės tipo stogelį.
Gandralizdžio perkėlimas: kada ir kaip tai padaryti?
Jei gandralizdį būtina perkelti, svarbu žinoti, kada ir kaip tai padaryti tinkamai.
Perkėlimo laikas: Pirmiausia patariama susitaikyti su mintimi, kad bent iki rudens, nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d., teks tiesiog leisti gandrams ramiai išsiperėti ir užauginti jauniklius. Lizdų perkėlimą galima organizuoti tik nuo rugsėjo 1 d.
Taip pat skaitykite: Tamsios lūpos: ką daryti?
Prašymo teikimas: Teikiant prašymą būtina nurodyti, kur tiksliai bus perkeltas gandralizdis ar įrengta dirbtinė lizdavietė.
Draudimai: Naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus, sunaikinti kiaušinius, tyčia trikdyti laukinius sparnuočius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, draudžia Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.
Nelaimingi atsitikimai: ką daryti?
Deja, kartais nutinka nelaimingų atsitikimų, kai gandralizdžiai nuvirsta. Tokiu atveju svarbu žinoti, kaip elgtis.
Konkretaus atvejo analizė: Keliu į Palangą važiuojantys žmonės dvi dienas regi liūdną vaizdą - ant namo stogo tupintį ir į lizdo likučius žvelgiantį gandrą. Nelaimė atsitiko sekmadienį vakare. Apie 22 valandą neatlaikęs stiproko vėjo nuvirto metalinis stulpas, ant kurio gandrai buvo sukrovę lizdą. Stulpas atsirėmė į plokščią namo stogą. Jaunikliai per naktį nugaišo.
Veiksmai:
- Informavimas: Apie įvykį reikia informuoti atitinkamas tarnybas.
- Pagalba: Jei gandriukai gyvi, reikia pasirūpinti jų apsauga.
- Atkūrimas: Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas įpareigoja atkurti gandralizdžius 100 metrų spinduliu nuo buvusios vietos (jei lizdas buvo sunaikintas tyčia arba dėl kokių nors aplinkybių neišvengiamai turėjo būti nukeltas).
Gandralizdžio istorija ir reikšmė
Gandralizdis - tai ne tik paukščių namai, bet ir svarbus kultūros paveldo objektas. Kai kurie gandralizdžiai turi ilgą istoriją ir yra įtraukti į Lietuvos gandralizdžių žemėlapius.
Taip pat skaitykite: Padėkos vakaras ir Kovo 11-osios minėjimas
Konkretaus atvejo analizė: Nuvirtęs gandralizdis Palangoje buvo įtrauktas į 2009-2010 metais sudarytą Lietuvos gandralizdžių žemėlapį. Tai buvo vienintelis viešai matomas gandralizdis, kurių gausa kurortas pasigirti negali. Ornitologai Palangoje iš viso tėra suskaičiavę vos 7 gandralizdžius. Į šį lizdą perėti jauniklių gandrai atskrisdavo kasmet.
Atminties išsaugojimas: Palangiškė rašė, kad gandralizdžio istorija didelė. Jis net turėjo pasą, ornitologė Imbrasienė su kaimynu Jonu Žebeliu daug metų skaičiuodavo ir registruodavo gimusius vaikučius. Norėtųsi, kad jų darbas, nors jų jau nėra, būtų pratęstas ir ateityje, kaip atminimas labai atsidavusiems, nepapratai geriems žmonėms.
tags: #gandralizdis #virs #stogo #statymas