Velykinis kiaušinis: Eilėraštis vaikams apie pavasario šventę
Velykos - tai ne tik margučiai ir kiškučiai, bet ir krikščioniška šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą. Ši šventė švenčiama pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Velykos - džiaugsmo ir atgimimo metas, kuomet minime Dievo Sūnaus pergalę prieš mirtį. Tačiau ši šventė turi ir gilesnes tradicijas, siekiančias pagoniškus laikus.
Velykų ištakos: nuo krikščionybės iki pagoniškų papročių
Katalikų bažnyčioje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį ir tęsiasi per visą velykinį laikotarpį iki Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, prisimenamas Viešpaties nukryžiavimas ir mirtis už žmoniją. Didįjį Penktadienį, kuomet Viešpats guli kape, bažnyčia skelbia griežto pasninko dieną. Šeštadienį pradedamas švęsti Velyknaktis - iškilminga liturgija, kurios metu tikintieji apšviečia aplinką žvakėmis, pripažindami savo kaltes ir ieškodami šviesos tamsoje.
Be krikščioniškų tradicijų, Velykos turi ir pagoniškų šaknų. Mūsų protėviai šią dieną šventė gamtos atgimimą. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, todėl žmonės lankydavo artimųjų kapus, nešdavo jiems kiaušinių.
Kiaušinis - gyvybės ir atgimimo simbolis
Kiaušinis pagonių religijoje simbolizavo kosmosą, gyvybės atsiradimą ir vaisingumą. Manyta, kad pradaužus kiaušinį iš jo išlenda gyvybė. Todėl per Velykas buvo žaidžiami bukynių - kiaušinių daužymo žaidimai. Taip pat kiaušiniai buvo ridinėjami, tikint, kad jie pažadins požemio gyventojus ir paskatins augmenijos augimą.
Margučių spalvos ir raštai: senovės simbolika
Kiaušinių marginimas turėjo magišką reikšmę. Ant margučių skutinėtos saulutės, žvaigždės, žalčiukai ir įvairūs augalų raštai. Kiekviena spalva taip pat turėjo savo simbolinę reikšmę:
Taip pat skaitykite: Poezija vaikams: Ramutė Skučaitė
- Raudona - gyvybę
- Juoda - žemę
- Mėlyna - dangų
- Žalia - bundančią augmeniją
- Geltona - pribrendusius javus
Archeologiniai radiniai rodo, kad ornamentuoti kiaušiniai buvo naudojami jau III a. pr. Kr. Lietuvoje taip pat rasta senovinių margučių, datuojamų XIII a.
Velykų bobutė ir Velykų eglutė: įdomūs faktai
Vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė Velykė, kuri dažo kiaušinius ir Velykų naktį veža juos vaikams vaškiname ar cukriniame vežimėlyje, pakinkytame kiškiais.
Mažai kas žino, kad anksčiau per Velykas buvo puošiama Velykų eglutė. Ant medžio šakų būdavo rišamos eglės šakelės, sukuriant dirbtinę eglutę. Ši eglutė būdavo puošiama kiaušiniais, žilvičio kačiukais, popierinėmis gėlėmis ir paukštelių formos sausainiais.
Velykiniai žaidimai ir papročiai
Per Velykas merginos ir vaikinai supdavosi supynėse ir dainuodavo lalavimo dainas, tikėdami, kad tai užtikrins gerą derlių. Vyrai žaisdavo bukynių, o tas, kurio kiaušinis būdavo stipriausias, garsėdavo per kelis kaimus. Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti, prašydami kiaušinių iš kaimynų. Vaikinai eidavo dėdinėti pas merginas. Suaugusieji eidavo lalauti, laimindami laukų šeimininkus dainomis.
Kiaušinių muštynės: stipriausio margučio paieškos
Vienas populiariausių velykinių žaidimų - kiaušinių muštynės. Svarbiausia - išsirinkti stiprų kiaušinį. Stiprumas nustatomas lėtai kalenant į dantis. Jeigu kiaušinis aiškiai skamba, jis stiprus, jeigu garsas duslus - silpnas.
Taip pat skaitykite: Abrutytės kūrybos analizė
Kiaušinių ridenimas: azartiškas žaidimas
Ridenimas - dar vienas populiarus velykinis žaidimas, ypač mėgstamas vaikų. Žaidėjai ridena kiaušinius specialiu loveliu, o laimi tas, kurio kiaušinis nurieda toliausiai arba išmuša kitus kiaušinius iš vietos.
Dirbtiniai margučiai: apgavystės ir gudrybės
Pasitaikydavo ir tokių žaidėjų, kurie atsinešdavo dirbtinių kiaušinių, pripildytų sakų, vaško ar cukraus. Tokie kiaušiniai būdavo labai stiprūs, tačiau sukčiautojus išaiškinus, jie būdavo baudžiami.
Taip pat skaitykite: Meilės ir Šilumos Skonis Poezijoje
tags: #eilerastis #apie #velykini #kiausini #vaikams