Deimantų Savybės: Nuo Giluminių Gelmių Iki Juvelyrikos Šedevrų

Deimantai - vieni rečiausių ir vertingiausių brangakmenių pasaulyje, žavintys savo spindesiu ir tvirtumu. Šiame straipsnyje panagrinėsime deimantų savybes, jų susidarymo istoriją, vertinimo kriterijus ir įdomius faktus, susijusius su šiais nepaprastais mineralais.

Deimantų Istorija ir Kilmė

Žodis „deimantas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „adámas“, reiškiančio „nenugalimas“. Deimantai buvo atrasti Indijoje dar IV a. pr. Kr., nors jauniausias iš jų susiformavo net prieš 900 mln. metų. Pirmieji deimantai buvo gabenami Šilko keliu, jungusiu Indiją ir Kiniją. Viduramžiais deimantai buvo naudojami medicinoje.

Prieš deimantų atradimą Brazilijoje 1700-aisiais, Indija buvo vienintelė vieta, kur buvo išgaunami deimantai. Ankstyvos nuorodos apie deimantus Indijoje yra iš sanskrito tekstų. Kautilyos Arthashastra paminėjo deimantų prekybą Indijoje. Budistų kūriniai, kilę iš IVa. pr. Kr., apibūdina deimantą kaip gerai žinomą ir brangų akmenį, tačiau neminimas deimantų pjaustymas. Kitas Indijos aprašymas, parašytas IIIa. pradžioje, apibūdina stiprumą, reguliarumą, blizgesį, gebėjimą nulaužti metalus ir geras lūžio savybes, kaip pageidautinas deimanto savybes. Kalkutta buvo svarbus deimantų prekybos centras Centrinėje Indijoje.

Apie 2 % visų pasaulyje iškastų deimantų sudaro Fancy spalvotieji deimantai, o mėlynieji deimantai yra vieni rečiausių - jų pasaulyje yra vos 0,3 % (jų iškasama vos 1 iš 100 000).

Šiuolaikinė deimantų kasybos era prasidėjo 1860-aisiais Pietų Afrikoje, Kimberlyje, atidarant pirmąją didelės apimties deimantų kasyklą. Pirmasis deimantas buvo rastas 1866 m. „Orange“ upės krantuose ir tapo žinomu kaip „Eureka Diamond“. „Fleetwood Rawstone“ „Red Cap partija“ iš „Colesberg Kopje“ 1869 m. „Colesberg Kopje“ šlaituose „De Beers“ broliams priklausančiame ūkyje „Vooruitzigt“ 1869 m. rastas dar didesnis 83,50 karatų (16 700 g; 0,5891 uncijos) deimantas. Tai sukėlė garsųjį „Naująjį skubėjimą“.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Deimantų Susidarymas ir Savybės

Deimantai formuojasi giliai žemės mantijoje, dideliame gylyje, kur didelis karštis ir slėgis leidžia anglies atomams susijungti į stiprią kristalinę struktūrą. Būtent dėl šių ekstremalių sąlygų deimantai pasižymi išskirtiniu kietumu - tai kiečiausia medžiaga pasaulyje. Juos subraižyti galima tik su kitais deimantais.

Chemiškai gryni deimantai būna skaidrūs ir bespalviai, bet tokių randama labai retai. Dėl įvairių priemaišų mineralas įgauna pilkšvą, balkšvą, melsvą, gelsvą ar rusvą atspalvį.

Deimantai yra sudaryti tik iš vieno elemento - anglies. Deimantai yra patys kiečiausi natūralūs mineralai.

Deimantų Vertinimo Sistema: 4C

Deimantų vertė nustatoma pagal 4C sistemą, kuri apima:

  1. Spalva (Colour): Vertinamas deimanto bespalviškumas. Bespalviai deimantai yra vertinami labiausiai. Amerikos gemologijos institutas (GIA) sukūrė standartinę deimantų spalvų skalę nuo D (bespalviai) iki Z (šviesiai geltoni).
  2. Skaidrumas (Clarity): Apibūdina deimanto vidinių inkliuzų ir išorinių dėmių skaičių, tipą ir vietą. Lietuvoje švarumas vertinamas CIBJO klasifikacija.
  3. Briaunavimas (Cut): Lemiamas deimanto gebėjimas atspindėti šviesą. Tai pats svarbiausias 4C aspektas. Prastų pjūvių deimantas nežaižaruos, o kokybiškai apdoroti deimantai net menku pasukimu atkreips į save dėmesį.
  4. Karatai (Carat): Matuojamas deimanto svoris. Kiekvieną karatą galima suskirstyti į 100 „taškų“, kurių kiekvienas lygus 1/100 karato.

Spalva

Nedaugelis deimantų natūraliai yra bespalviai. Dauguma yra gelsvų atspalvių, tai lemia azoto pėdsakai. Būtent bespalviai deimantai yra vertinami labiausiai. GIA sukūrė standartinę deimantų spalvų skalę nuo D (bespalviai) iki Z (šviesiai geltoni).

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

  • Bespalviai: Ši kategorija apima deimantus, žymimus D, E ar F raidėmis.
  • Beveik bespalviai: Tokie deimantai žymimi G, H, I ar J.
  • Blyškūs: Labai šviesūs.
  • Šviesūs.

Skaidrumas

Deimantai formuojasi giliai žemės mantijoje, tad natūralu, kad įgauna išorinių dėmių ir vidinių inkliuzų. Būtent švarumas apibūdina šių trūkumų skaičių, tipą ir vietą. Lietuvoje švarumas vertinamas CIBJO klasifikacija:

  • Nepriekaištingi (LC).
  • Labai, labai maži intarpai (VVS1, VVS2).
  • Labai maži intarpai (VS1, VS2).
  • Nežymūs intarpai (SI1, SI2).
  • Matomi intarpai (P1, P2, P3).

Briaunavimas

Deimanto briaunavimas lemia, kiek šviesos atspindės akmuo. Tai - pats svarbiausias 4C aspektas. Prastų pjūvių deimantas nežaižaruos, o kokybiškai apdoroti deimantai net menku pasukimu atkreips į save dėmesį. Briaunavimas yra padalintas į 3 parametrus: proporciją, simetriją ir šlifavimą.

  • Idealus briaunavimas: Tokie deimantai maksimaliai atspindi šviesą.
  • Labai geras briaunavimas: Tokio briaunavimo brangakmeniai atspindi beveik tiek pat šviesos, kiek ir idealaus briaunavimo.
  • Geras briaunavimas: Šie deimantai atspindi mažiau šviesos nei į juos patenka.
  • Vidutinis briaunavimas: Tokie deimantai dar laikomi kokybiškais.
  • Blogas briaunavimas: Idealios formos deimantas didžiąją dalį šviesos atspindi per viršutinę briauną. Jei deimantas nušlifuotas pernelyg plokščiai, dalis šviesos bus prarandama per apačią.

Karatai

Gemologai deimanto svorį matuoja karatais. Karatų santrumpa yra ct, o ctw nurodo bendrą brangakmenių svorį papuošale. Kiekvieną karatą galima suskirstyti į 100 „taškų“, kurių kiekvienas lygus 1/100 karato. Daugelio deimantų svoris išreiškiamas karatais arba jo dalimis.

Deimantų Formos

Deimantai būna įvairių formų, bet populiariausia ir labiausiai vertinama yra apvali. Tokie brangakmeniai turi daugiausiai blizgesio. Maksimalus blizgesys buvo pasiektas XX a. pradžioje, kai M. Tolkowsky padidino briaunų skaičių iki 58. Dabar apvalūs deimantai sudaro net 75% rinkos ir yra pačių aukščiausių kainų.

  • Apvalūs: Labiausiai vertinama ir populiari forma.
  • Kvadratiniai (Princesės pjūvio): Antri pagal populiarumą po apvalių, puikiai išsklaido šviesą.
  • Stačiakampio formos (Smaragdo pjūvio): Pasižymi tobula simetrija, reikalauja ypatingo švarumo.
  • Ovalūs: Vidutinės kainos, išpopuliarėjo XX a. viduryje.
  • Kriaušės arba lašo formos: Pirmą kartą pastebėti daugiau nei prieš 500 metų.
  • Aštuonkampiai: Išrasti Olandijoje, reikalauja itin didelio švarumo.

Spalvoti Deimantai

Pasitaiko ir spalvotų deimantų, kurių vertę nusako spalvos intensyvumas. Mėlynieji deimantai yra vieni rečiausių - jų pasaulyje yra vos 0,3 % (jų iškasama vos 1 iš 100 000) ir tik labai maža dalis atitinka Fancy Vivid Blue (ypač ryškiai ir sodriai mėlyną) klasifikaciją.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

"Mediterranean Blue" Deimantas

Išskirtinis pavyzdys yra „Mediterranean Blue“ deimantas. Tai IIb tipo deimantas, kurio cheminėje sudėtyje yra mažas kiekis borono, kuris stipriai prisideda prie mėlynos deimanto spalvos. Šis deimantas buvo iškastas 2018 m. Pietų Afrikoje, legendinėje Cullinan kasykloje, kaip įspūdingas neapdorotas deimantas, sveriantis 31,93 karato.

Juodieji Deimantai

Natūralių juodųjų deimantų kilmė jau nuo seniausių laikų yra geologinis galvosūkis. Atrodo, kad šios spalvos deimantų susiformavimas neatitinka jokių deimantų mineralogijos sąlygų. Nors vyrauja keletas teorijų apie tai, iš kur jie yra kilę: nuo natūralios spinduliuotės poveikio, iki asteroidų smūgių ir sprogstančių žvaigždžių įtakos, tikrasis juodųjų deimantų susidarymas tebėra mįslinga paslaptis, mokslas vis dar neįrodė nei vienos jų atsiradimo sąlygos.

Atlikti mokslinai skaičiavimai daro prielaidą, kad itin reti juodieji deimantai susiformavo maždaug prieš 2 - 4 milijardus metų. Jų atsiradimas grindžiamas 3 pagrindinėmis teorijomis:

  • Meteorų poveikis
  • Radiacija ir savaiminis urano bei torio dalijimasis
  • Naujausia teorija teigia, kad jie susiformavo kosminėje erdvėje, daug vendenilio turinčioje aplinkoje, ir krentant asteroidams, maždaug prieš 2 - 4 milijardus metų pateko į Žemę.

Pirmieji juodieji deimantai buvo aptikti Brazilijoje. Portugalų naujakuriai juos vadino „karbonadais“, pažodžiui verčiant šis terminas reiškia deginti, karbonizuoti. Kol kas šie brangakmeniai yra randami tik Pietų Amerikoje, Brazilijoje, o maždaug nuo 1925 metų juodieji deimantai yra kasami ir Centrinės Afrikos Respublikoje.

Kaip ir dauguma brangakmenių juodieji deimantai yra vertinami pagal tarptautinį GIA 4C charakteristikos modelį: briaunavimas, skaidrumas, spalva ir karatai.

Juodieji deimantai nėra peršviečiami, jų gerą skaidrumą nusako spalvos vientisumas.Spalvotieji brangakmeniai, kaip pavyzdžiui, juodieji deimantai, yra vertinami pagal spalvos sodrumą. Kuo spalva intensyvesnė ir ryškesnė - tuo deimantas yra vertingesnis. Juodieji deimantai yra kur kas tankesni nei skaidrūs ar spalvoti, todėl 1 karato juodasis deimantas vizualiai atrodys mažesnis nei 1 karato baltasis deimantas.

Žymiausi Juodieji Deimantai

Itin reti juodieji deimantai nuo jų atsiradimo tapo vienu trokštamiausiu ir labiausiai medžiojamu brangakmeniu. Jais dabintis geidžia karališkųjų šeimų atstovai, turtingiausi milijardieriai bei žinomiausios raudonojo kilimo žvaigždės.

Filmo „Seksas ir miestas“ gerbėjai prisimena itin romantišką sceną, kai pagrindinei veikėjai, stilingajai knygų autorei Carrie Bradshaw jos mylimasis Mr. Big pasipiršo dovanodamas sužadėtuvių žiedą su juoduoju deimantu, taip pabrėždamas moters išskirtinumą ir ypatingumą. Kiti garsūs ypatingai vertingi juodieji deimantai yra „Gruosi“ deimanatas ir „Grisogono dvasia“ vadinamas brangusis akmuo. „Gruosi“ deimantas yra milžiniškas širdies formos akmuo, sveriantis daugiau kaip 115 karatų. Tai vėrinio, sudaryto iš kelių mažesniųjų juodųjų deimantų, dalis. 312 karatų sverianti „Grisogono dvasia“ kol kas yra laikomas pasaulyje didžiausiu juoduoju deimantu. Šiuo juoduoju deimantu kartu su kitais 702 mažesniais baltaisiais deimantais yra inkrustuotas įspūdingas baltojo aukso žiedas.

Mistinės Deimantų Savybės ir Legendos

Žmonės nuo seno tikėjo mistinėmis deimantų galiomis. Astrologiniu požiūriu tai labai stiprus akmuo, bet jo poveikis gali būti dvejopas. Patekęs į naujas rankas, septynerius metus šis mineralas lieka neutralus: tarytum tiria naująjį šeimininką. Jei žmogus yra sąžiningas ir nuoširdus, elgiasi dorai, akmuo tarsi magnetas pritraukia turtus ir visokeriopą sėkmę. Nešiojamas prie kūno deimantas veikia kaip jaunystės eliksyras, įkvepia žmogui stiprybės ir ryžto. Jei naujasis šeimininkas pasirodo esąs godus ir piktas, akmuo pradeda jam kenkti. Didžiausia klaida - vogti briliantus, taip galima prisišaukti neišgydomą ligą, nelaimę ir net mirtį. Taip pat nepatartina pirkti deimantų lombarde. Geriausiai, kai briliantas yra šeimos brangenybė ir perduodamas iš kartos į kartą.

Viename Vašingtono muziejų saugomas pilkai mėlynos spalvos briliantas „Viltis“, įstūmęs į neviltį kiekvieną, kurio rankose pabuvo. Legenda byloja, kad deimantas buvo pavogtas iš šventyklos Indijoje, kur puošė deivės Sitos skulptūrą.

Deimantai Kosmose: Baltosios Nykštukės

Baltosios nykštukės - tai žvaigždžių, panašių į Saulę, liekanos. Poetiškiau, ar makabriškiau, sakant - žvaigždžių lavonai. Terminas „baltoji nykštukė“ sugalvotas 1922 metais, bet pirmoji tokia žvaigždė aptikta gerokai anksčiau. Dar 1783 metais Williamas Herschelis atrado kompanionę, besisukančią aplink žvaigždę Eridano 40, ir nustatė, kad pati kompanionė susideda iš dviejų blausių žvaigždučių, dabar žinomų kaip Eridano 40 B ir Eridano 40 C.

Baltosios nykštukės yra labai tankūs objektai, sudaryti iš anglies ir deguonies. Apskaičiuota, kad anglies plazma, atvėsusi, turėtų kristalizuotis. Procesas turėtų prasidėti nykštukės centre - nors ten temperatūra gerokai aukštesnė, nei paviršiuje, ten aukštesnis ir slėgis, tad bendrai sąlygos palankesnės kristalų formavimuisi. Anglies jonai, dar nepagavę elektronų ir netapę neutraliais atomais, slegiami suformuoja tvarkingą kristalinę gardelę - deimantą ar bent panašią struktūrą. Nykštukei vėstant toliau, kristalizacija plečiasi į išorę, kol galiausiai visas objektas tampa didžiuliu anglies kristalu su deguonies priemaišomis.

Deimantų Priežiūra ir Dėvėjimas

Kadangi deimantai yra ypač elegantiškas papuošalas, jie netinka kasdienėms progoms. Derinant deimantus su kitais brangakmeniais svarbiausia atsižvelgti į panašią vertę ir panašias arba kontrastingas spalvas. Ypatingas derinys yra deimantų ir perlų. Čia svarbiausia atsižvelgti į proporcijas - akmenų dydį.

Kiekvieną papuošalą rekomenduojama laikyti atskiroje paminkštintoje dėžutėje. Papuošalus reikia reguliariai valyti. Valant galima naudoti minkštą šepetuką ir muilinį vandenį. Tokią procedūrą atlikti užtektų 1-2 kartus per savaitę. Būtų idealu, jei retkarčiais papuošalus galėtų išvalyti profesionalus juvelyras. Tai rekomenduojama atlikti 1-2 kartus per metus. Juvelyrikos ekspertas C. Shifter primena, kad jokiu būdu negalima namuose bandyti sutaisyti deimantinius papuošalus ar atlikti giluminius valymus.

tags: #pietu #zvaigzde #deimantas #savybes

Populiarūs įrašai: