Duonos pakuotės ženklų reikšmės: ką jie mums sako?
Duona nuo neatmenamų laikų užima svarbią vietą Lietuvos gyventojų maisto kultūroje. Nors prekybininkai pastebi, kad šiandien lietuvių racionas įvairesnis, o pirkėjų galimybės įsigyti daugiau produktų - didesnės, duona išlieka vienu iš dažniausių produktų pirkinių krepšeliuose. Renkantis duoną, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą ir sudėtį, bet ir į pakuotės ženklinimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką reiškia skirtingi ženklai ant duonos pakuočių ir kaip jie gali padėti mums priimti informacija pagrįstus sprendimus.
Duonos pasirinkimo kriterijai: nuo kainos iki sudėties
Tyrimo duomenimis, 54 proc. tautiečių duoną perka po kelis kartus per savaitę, o daugiau nei trečdalis - 35 proc. - į pirkinių krepšį ją įsideda mažiausiai kartą per savaitę. Rinkdamiesi duoną, lietuviai dažniausiai linkę žiūrėti į kainą, nes kokybę jie vertina jau įsigiję gaminį ir jį ragaudami. Kainą kaip svarbų ar labai svarbų kriterijų renkantis duoną įvardino 76 proc. tyrimo respondentų. Antras pagal svarbumą kriterijus yra gaminio sudėtis ir priedai - šis rodiklis svarbus 75 proc. vartotojų.
Nors šie kriterijai yra dominuojantys, skirtingų grupių pirkėjų prioritetai skiriasi: vyrams yra svarbiausia kaina, o moterys didesnį dėmesį skiria sudėčiai, kaip ir vyresnio amžiaus pirkėjai. Šioms pirkėjų grupėms taip pat būdingas didesnis ir rūpinimasis savo bei artimųjų mityba. Tokie kriterijai kaip duonos gaminio išvaizda, kilmės šalis, pakuotės dydis ir patrauklumas, gamintojas, galiojimo laikas yra svarbūs tik vyresnio amžiaus vartotojų ir mažesnių miestų gyventojams. Taip pat vienas svarbiausių kriterijų jiems - ar duona pagaminta Lietuvoje.
B. Čaikauskaitė pataria, kad renkantis duoną reikėtų įvertinti jos gamybos būdą. Prie vienadienių duonų priskiriami prancūziški batonai ir bandelės, duona su alyvuogėmis, itališka duona „Ciabatta“ ir kiti savo kepimo technologija panašūs duonos gaminiai. Daug ilgiau šviežia išsilaiko ruginė duona. Tokios rūšies duona dažniausiai gaminama iš rupių, stambiai maltų miltų, o jos gamybos procesas užtrunka ilgiau.
Statistikos departamento duomenimis, gaminių iš grūdų vartojimas šalyje po truputį auga. 2010 m. vienam gyventojui teko 117 kg produktų iš grūdų, o per penkerius metus suvartojimas išaugo 5 kg. Naujausiais duomenimis, net 3 iš 4 gyventojų yra linkę rinktis sveikatai palankesnius produktus, o daugiau kaip trečdaliui lietuvių sveikatingumo tendencija yra vienas pagrindinių rūpesčių, rodo „AC Nielsen“ atliktas tyrimas. Tačiau cukraus vartojimas išlieka viena pagrindinių visuomenės mitybos problemų. Pasak mitybos specialisto, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjo prof. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis lietuvis per dieną suvartoja per 90 g cukraus, kas sudaro net 19 arbatinių šaukštelių. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems per dieną rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 25 g, t. y.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
"Rakto skylutė": ką reiškia šis ženklas?
Šiais metais atlikta gyventoja apklausa rodo, kad renkantis produktus šis ženklinimas svarbus tik 19 proc. apklaustųjų, 40 proc. jis nesvarbus, o 41 proc. nurodė nežinantys šio ženklo reikšmės. Įdomu tai, kad, palyginus su 2018 metais vykdyta tokio pat pobūdžio apklausa, pokyčių beveik nėra. Per metus nei daugiau gyventojų sužinojo apie šį ženklinimą, nei suprato jo reikšmę. 2018 m. „Rakto skylutės“ ženklą kaip svarbų nurodė 21 proc. apklaustųjų, 42 proc. jis buvo nesvarbus, o šio ženklo reikšmės nežinojo 37 proc.
Sveikatos apsaugos ministerijai su maisto produktų gamintojais pasirašius susitarimą mažinti pridėtinio cukraus kiekį produktuose, sveikatai palankesnių produktų pasiūla išsiplėtė. Gaminti produktus, turinčius mažiau pridėtinio cukraus, gamintojus skatina ir augantis tokių produktų poreikis iš gyventojų. Tą rodo ir specialiu „Rakto skylutės“ simboliu paženklintų produktų pardavimo rezultatai. Štai juodą „Jorės“ ir „Bočių“ duoną be pridėtinio cukraus rinkai pasiūliusi „Fazer Lietuva“, atstovaujanti „Gardėsio“ prekės ženklui, skaičiuoja, kad vien „Rakto skylute“ paženklintos „Bočių“ duonos pernai gyventojai nupirko 66 proc.
Prof. dr. R. Stukas sako, kad gyventojų mitybos ir sveikatos raštingumas dar nėra pakankamai aukštas. Nors sveikatai palankesnės mitybos tendencijos teigiamos, bendras suvartojamo cukraus kiekis išlieka itin aukštas. Dalis žmonių, suprasdami, kad vis dėlto reikia mažinti cukraus vartojimą, jo atsisako, ir grynu pavidalu saldinti kavai, arbatai jau nevartoja ar vartoja labai mažai. Bet produktuose pridėtinis cukrus yra tarsi nematomas - jį gali pamatyti tik pastudijavęs etiketę.
Sveikatos apsaugos ministerijos ir gamintojų susitarimu siekiama mažinti produktuose ne tik cukraus, bet ir druskos bei riebalų kiekį. Susitarimas suteikė gamintojams aiškią kryptį, kaip gerinti produktų sudėtį, todėl parduotuvių lentynose sveikatai palankesnių produktų asortimentas nuolat auga.
„Fazer Lietuva“, atstovaujanti „Gardėsio“ prekės ženklui, 2018 m. „Suprantame, kad susitarimas svarbus, siekiant užtikrinti sveikatai palankių maisto produktų gamybą. Mes nuolat peržiūrime savo produktų receptūras, mažiname pridėtinio cukraus kiekį, taip pat pirkėjams pasiūlome produktų alternatyvų visai be cukraus. Tačiau vien gamintojų pastangų neužtenka. Ne mažiau svarbi ir gyventojų edukacija, kad jie gebėtų atsirinkti sveikatai palankesnius produktus, suprastų jų naudą sveikatai ir atpažintų pagrindinį ženklinimą - žalią „Rakto skylutę“. Nors šis ženklas Lietuvoje naudojamas nuo 2014 m., kaip matome iš tyrimų, vis dar didelė dalis gyventojų jo neatpažįsta“, - sako I.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Prof. dr. R. Stukas pabrėžia, kad dalis gyventojų neteisingai supranta „Rakto skylutės“ ženklinimą, o kita dalis - apskritai nežino, kad toks yra. „Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje galima rasti apie „Rakto skylutę“ informacijos ir net šiuo simboliu paženklintų produktų sąrašą, tačiau dauguma gyventojų specialiai juk šios informacijos neieško. „Rakto skylutės“ simboliu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus atitinkantys maisto produktai Lietuvoje ženklinami nuo 2014 m. Šio ženklo tikslas - padėti lengviau išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų.
Plastiko ženklinimas: kaip rūšiuoti teisingai?
Birželio 13 dieną Kaune esančiame Draugystės parke įvyko „SkirtBike Kaunas“ festivalis, kuriame sudalyvavo ir 9zuikiai komanda. Mes parengėme edukaciją, kurios metu dalyviai galėjo įveikti piktąjį valdovą Atliekamortą, tinkamai išrūšiavus plastiko pakuotes į perdirbamas ir neperdirbamas. Visgi, ši užduotis žmonėms sukėlė nemažai keblumų, nes dauguma net nekreipė dėmesio į pakuočių žymėjimą, kuris ir buvo tasai šiaudas už kurio reikėjo griebtis norint įveikti šį iššūkį. Dar vėliau paaiškėjo, kad didelė dalis praeivių net nežinojo apie tuos paslaptingus simbolius ant pakuočių, juos pastebėdavo, tačiau pernelyg sau galvos nesukdavo. Tai išsiaiškinti galima iš pakuotės žymėjimo. Dažnai pakuotės gale, šalia brūkšninio kodo ir panašiose vietose galima pastebėti mažą trikampį su skaičiumi viduryje. Tai ir yra sutartinis simbolis, kuriuo žymima perdirbama ir neperdirbama pakuotė.
Štai ką reiškia skirtingi skaičiai trikampyje:
Numeris vienas (PET) - dažniausiai šiuo žymėjimu yra ženklinami gazuotų gėrimų buteliai ir šaldytų paruoštų patiekalų pakuotės. Polietileno tereftalatas (PET) yra perdirbamas, tačiau tai labai minkštas plastikas, todėl perdirbimo metu stipriai degraduoja. Taip pat, svarbu akcentuoti tai, kad nuo šios rūšies plastiko labai lengvai atplyšta smulkios dalelės vadinamos mikroplastiku. Taigi, jei geriamasis vanduo yra plastikiniame butelyje, labai didelė tikimybė, kad mūsų organizmas gaus ne tik daug mineralų ir kitų svarbių gyvybinėms funkcijoms medžiagų, bet ir nemažą dozę mikroplastiko.
Numeris du (HDPE) - tai yra didelio tankio polietilenas, labai kietas plastikas, kuris plačiai naudojamas pieno ir skalbimo priemonių talpos gamyboje. Nors šis plastikas yra perdirbamas, deja Lietuvoje dar nėra tokios gamyklos, kuri galėtų HDPE paversti galutiniu produktu. Beje, Vilniuje yra tokia Sandėlių gatvė, kurioje buriasi visi įmanomi atliekų perdirbėjai. Tačiau, geriausiu atveju jie perplauna tas atliekas, jas susmulkina ir padaro granules, kurios dažnu atveju būna vežamos nežinia kur. Yra žinoma, kad kai kurios įmonės visomis tomis susmulkintomis atliekomis atsikrato šokiruojančiu būdu - susmulkindami ir tiesiog jas išpildami į vandens telkinius ir sukurdami mikroplastikų problemą juose. Pasakysime jums paslaptį, kad Aplinkos apsaugos agentūra suteikia tam tikrus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus (TIPK‘us), kuriuose būna nurodyta, kokį kiekį atliekų įmonė gali pašalinti.
Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai
Numeris trys (PVC) - šios rūšies plastikas nėra perdirbamas. Dažniausiai jis naudojamas norint pagaminti vamzdžius, kartais net vaikiškus žaislus.
Numeris keturi (LDPE) - tai yra mažo tankio polietilenas, kuris pasižymi itin didelio minkštumo savybe. Iš šios rūšies plastiko būna gaminami šiukšlių maišai, vaisių ir daržovių pakuotės. Lietuvoje mes turime vieną didžiausių LDPE perdirbimo gamyklų visoje Europos Sąjungoje, taigi didelė šios plastiko rūšies dalis iš kitų šalių atkeliauja tiesiai į Lietuvą. Tačiau, mūsų šalyje LDPE srautas nėra švarus. Iš tiesų, Lietuvoje pakuotės yra skirstomos pagal vyraujančią medžiagą. Tai reiškia, kad pakuotės pagrindinė medžiaga bus ta, kurios yra daugiausia. Tai yra labai didelė neteisybė ir melas sau, nes grynasis monomeras būna grynas tik tada, kai jis sudaro 90 ar 95% kitų monomerų.
Numeris penki (PP) - tai yra kone dažniausiai pasitaikantis pakuočių žymuo. Nors Lietuvoje nėra pramoninio dydžio šio plastiko perdirbimo gamyklų, tačiau jis gali būti perdirbtas kitose šalyse. PP yra labai kokybiškas, iš jo būtų galima pagaminti net puikiausią vazoną.
Numeris šeši (PS) - tai polistirenas, kuris būna neretai naudojamas gaminti putplasčio talpoms, skirtoms maistui, taip pat vienkartiniams indams. Šis plastikas nėra perdirbamas ir nuo š.m. liepos 3 dienos jis bus uždraustas, todėl šią dieną tikrai verta pasižymėti kalendoriuje. Nuo minėtos dienos, tiekimo į rinką draudimas įsigalios visoje Europos Sąjungoje. Taigi nuo liepos 3 d.
Numeris septyni ( Others) - tai yra daugybės plastikų mišinys, kuris yra beprotiškai nekokybiškas ir taršus. Numeriu 7 žymimos pakuotės būna daugiasluoksnės, skirtos bulvių traškučiams ir labai dažnai - šaldytam arba pašildomam maistui supakuoti.
Kiti pakuotės ženklinimo niuansai
Nuo liepos 3 d. Ar žinojote, kad duonos gaminių pakuotėse yra naudojami tam tikri barjerai reikalingi produkto šviežumui išlaikyti. Jei barjeras yra mažesnis nei 5%, tokia pakuotė dažniausiai didelių problemų nekelia. Tačiau jei jis didesnis, tada tokios pakuotės perdirbti tiesiog neįmanoma, nes tarša būtų pernelyg didelė. Taigi, viską apibendrinant, jums tereikia įsiminti trečią, šeštą (nuo liepos 3 d.
Ketursienių pakų, geriau žinomų kaip tetrapakai, niekada nebus įmanoma pagaminti iš perdirbtų medžiagų. Norint sukonstruoti vieną tokią pakuotę, teks nukirsti vieną medį, nes jų gamybai yra reikalingos visiškai šviežios medžiagos. Iš tikrųjų, ketursienius pakus galima perdirbti atskiriant popierių, plastiką, metalą. Labai apmaudu, bet Lietuvoje taip ir nebuvo pastatyta linija, skirta būtent šių pakuočių perdirbimui. Grigeo gamykla Vilniuje tam galėtų būti idealiai tinkama, užtektų tiesiog pastatyti papildomą liniją.
Ar verta rūšiuoti?
Tai turbūt yra vienas dažniausių žmonių užduodamų klausimų. Ir atsakymas į jį yra tik vienas - taip, rūšiuoti tikrai verta. Dažnai mes išmetame šiukšles nepagalvodami, kas su jomis vyksta toliau. Pavyzdžiui, nors skamba neįtikėtinai, tačiau ar žinojote, kad tas atliekas savomis rankomis atrūšiuoja žmonės? Taip, dvi žmogaus rankos prieš dešimtis tūkstančių dvokiančių šiukšlių. Rūšiuoti verta, nes jausmas, kad kažką padarei dėl pasaulio ir vilties žybsnis, kad ateitis bus gražesnė, yra neįkainojamas.
tags: #duonos #pakuotės #ženklų #reikšmės