Duonos kelias Prienuose: istorija, tradicijos ir dabartis
Duona - neatsiejama lietuvių kultūros dalis, lydinti mus nuo seniausių laikų. Jos kelias iki stalo ilgas ir kupinas tradicijų, kurių svarbą šiandien vis labiau įvertiname. Prienų kraštas, garsėjantis ne tik darbščiais ūkininkais, bet ir legendomis apipinta „Marčios duona“, turi kuo pasigirti šioje srityje. Šiame straipsnyje panagrinėsime duonos istoriją Prienuose, nuo senovinių tradicijų iki šiuolaikinių ekologiškų kepyklų.
Duona - ne vėju ateina: edukacinės programos vaikams
Darželio „Saulutė“ vaikai visą savaitę domėjosi, kokį kelią nueina duonelė, kol patenka ant mūsų stalo. Grupės „Kiškučiai“, „Ežiukai“, „Voveriukai“ ir „Pelėdžiukai“ kartu su auklėtojomis D. Mikalauskiene ir L. Gausu lankėsi Prienų krašto muziejuje, kur muziejaus darbuotojos supažindino su duonos keliu.
Vaikai formavo duonos kepalėlius iš ruginių miltų tešlos ir klausėsi istorijos apie duonelę, susipažino su senoviniais įrankiais. Muziejaus darbuotojos apranga, veiksmais ir kalba iliustravo valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas ir papročius.
Tokios edukacinės programos padeda vaikams suprasti duonos svarbą ir pagarbą jai. Darželio „Saulutė“ pedagogai vis dažniau orientuojasi į netradicinius ugdymosi metodus, edukacines programas.
„Marčios duona“ - Prienų krašto legenda
Prienų kraštas ne tik išsiskiria savo krašto ūkininkais, čia taip pat sklando legendos apie „Marčios duoną“. Tokios kaip kepta čia, niekur neberasi. Duonelė pirmąsyk iškepta Prienų duonos kepykloje 1995 metais ir kepta beveik dvidešimtmetį. Gaminio pavadinimas kilęs iš tradicijos, kuomet senovėje marčios veždavosi savo iškeptą duonos kepalą į naują šeimą. „Marčios duoną“ mėgo ne tik vietiniai, bet būtent jos užsukdavo ir miesto svečiai, 2003 metais gaminys pripažintas ir geriausiu gaminiu visoje Lietuvoje. Šis gaminys tapo savotišku Prienų vizitine kortele.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Ekologiška duona Prienų krašte
Šiandien kepama ekologiška duona Prienų krašte pasigirti gali ir ūkininkas Vytautas Račickas. Ekologiško maisto gamyba visų pirma pradėjo gamindami sau - šeimai pamėgus sveikai maitintis, norimų produktų parduotuvėse nerasdavo ir pradėjo patys juos auginti, gaminti.
Pradėję vystyti veiklą ir gaminti kelių rūšių duonos gaminius, Račickų šeima juos kepė senoviniu būdu - be mielių, kildinimui naudojant raugą: „norėjome, kad duonelė būtų iš ruginių miltų ir be jokių mielių.
Vyras pasakoja, jog šiek tiek patobulinus tradicinius kaimiškus variantus, šeima sukūrė kelias ypatingas duonos rūšis. Labiausiai išsiskiria duona su skaidriu medumi, ją miesto svečiai vertina kaip pyragą, ji klampesnė, saldesnė už įprastą duoną, o konkurse „Pagaminta Prienų rajone“ laimėjo antrą vietą.
Vytautas pastebi, jog žmogaus imunitetą 80 procentų veikia mityba, tad norint gerai jaustis, būtina atkreipti dėmesį, ką valgai. Nors dabar ją daug kas peikia, nerekomenduodami jos valgyti, bet reikėtų valgyti juodą bemielę duoną, kurioje yra skaidulų ir mažai cukraus.
Duonos tradicijos Lietuvoje
Istoriją ir lietuviškąsias tradicijas tyrinėjanti profesorius Libertas Klimka atkreipia dėmesį į mūsų šaknis bei protėvius. „Senoviško lietuviškojo būsto centras - krosnis. Tai namų šiluma ir jaukumas, labai reikalingi žvarbiuoju metų laiku. Krosnies karštyje gimsta ir duonelė kasdieninė…“ - primena profesorius L. Klimka.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Archeologų nuomone, duoną kepti mūsų krašte išmokta prieš keturis tūkstančius metų. O jos kepimą lydėjo įvairios tradicijos. Profesorius atkreipia dėmesį, jog jaunamartė kepti duoną galėdavo gavusi anytos leidimą, įkūrusi krosnį tėvų namų ugnimi.
Dar šiandien užmiestyje dar yra išlikę ugnies užkalbėjimai.
„Duonos ir ugnies“ festivalis Prienuose
Rugsėjo 18 d. Prienų Beržyno parke buvo surengtas pirmasis Duonos ir ugnies festivalis. Konkurse dėl gardžiausio patiekalo vardo varžėsi 23 dalyviai. Komisijos sprendimu konkurso nugalėtoja pripažinta Romualda Radžiukynienė (Stakliškių sen.), iš duonos tešlos ir baravykų pagaminusi pyragėlius su grybais. Gardžiausią patiekalą rinko ir patys konkurso dalyviai. Jų sprendimu gardžiausiu pripažintas duonos tortas su avietėmis ir plakta grietinėle pavadinimu „Peizė“. Patiekalo autorė - Aldona Ona Baniulienė (Šilavoto sen.).
Šiais metais Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas vėl pakvietė krašto gyventojus ir verslininkus puošti namų, įstaigų, organizacijų aplinką.
Edukacinės programos Prienų krašto muziejuje
Prienų krašto muziejus siūlo edukacinę programą „Duonos kelias iki stalo“. Užsiėmimus autentiškai XIX a. mūsų krašto valstiečio trobai artimoje aplinkoje veda muziejaus darbuotojos. Programos dalyviai pamatė duonos kepimo procesą ir susipažino su istorija. Ne tik stebėjo, bet ir pačios dalyvavo procese, formavo užminkytus duonos kepalėlius. Prienų krašto muziejaus kepamai duonai suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas.
Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai
tags: #duonos #kelias #prienuose #istorija