Duonos Gaminiai: Rūšys, Tradicijos ir Įvairovė

Nuo seno duona užėmė svarbų vaidmenį lietuvių gyvenime: pradedant įvairiais papročiais apipintomis duonos kepimo tradicijomis ir baigiant nuoširdžia pagarba net mažiausiai duonos kriaukšlelei. Duona - tai ne tik maistas, bet ir kultūros, tradicijų bei istorijos dalis. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairias duonos rūšis, jų gamybos ypatumus, tradicijas bei vietą pasaulio kultūrose.

Duonos Kelias: Nuo Grūdo Iki Kepalo

Duona - Dievo dovana. Davė Dievas vaikų - duos ir duonos. Duona mūsų šventėse. Grūdiniai produktai. Duonos gaminiai. Duonelės kelias.

Dar prieš žemdirbystės atsiradimą, 10 000 m. prieš Kristų, medžiotojai ir rinkėjai Jordanijos Juodojoje dykumoje gamindavo duoną iš šakniagumbių ir sukultūrintų grūdų. Šiandien tos pirmosios duonos palikuonys yra tapę mūsų pasaulio tradicijomis.

Kur galima įsigyti duonos?

  • Išsikepti namuose
  • Nusipirkti parduotuvėje
  • Įsigyti turguje, mugėse

Duonos Rūšių Įvairovė

Duona - skanus, sotus ir maistingas produktas, o prieinamos skirtingos šios rūšys leidžia papildyti savo racioną kaskart vis kitokiu skoniu, taip ilgainiui atsirenkant vieną ar kelis mėgstamiausius. Vilniaus dietologijos centro gydytoja Edita Saukaitytė sako, kad rinktis duoną visgi reikėtų atidžiai. „Duona yra puikus skaidulų, vitaminų, ypač B grupės, ir mikroelementų šaltinis. Dėl sudėtinių angliavandenių teikiamos energijos tai labai geras pasirinkimas pusryčiams. Verta žinoti, kad ne visiems tinka ta pati duona - pavyzdžiui, žmonės, kurie serga diabetu ar laikosi dietų, ypač atidžiai turėtų rinktis duonos gaminius”, - teigia E. Saukaitytė.

Štai keletas populiariausių duonos rūšių:

Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?

  • Pilno grūdo duona. Ši duona yra gaminama iš rupaus malimo nevalytų (nerafinuotų) miltų. Šie miltai yra puikus B grupės vitaminų ir ląstelienos šaltinis. Taip pat ši duona tinka žmonėms, kurie serga diabetu, nes joje yra mažiau cukraus nei pilno kviečio duonoje.

  • Pilno kviečio duona. Sveikų kviečių sėlenos ir gemalai rafinavimo proceso metu yra pašalinami, tačiau būtent sėlenose ir gemaluose yra daugiausia vitaminų, kurių nebelieka perdirbimo metu. Pilno kviečio duonoje jie išlieka.

  • Įvairiagrūdė duona. Šioje duonoje galima rasti nuo 3 iki 5 rūšių grūdų, kartais net 12 rūšių. Reikia turėti omenyje, kad įvairiagrūdė duona ne visada yra gaminama iš pilno grūdo: dažnai pasitaiko, kad šioje duonoje naudojami rafinuoti grūdai.

  • Sodos duona. Tai populiariausia duonos rūšis Airijoje ir geriausiai žinoma airiška duona pasaulyje. Sodos duona ruošiama iš kepimo miltelių, ji puikiai atstoja mielinius gaminius.

  • Duona be gliuteno. Ši duona skirta netoleruojantiems gliuteno - baltymo esančio kviečiuose, miežiuose ir rugiuose.

    Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?

  • Duona be miltų. Baltuose miltuose, kaip ir baltame cukruje bei baltuose ryžiuose, gausu rafinuotų angliavandenių. Įprastai šie angliavandeniai apdorojami mašininiu būdu, norint prailginti jų galiojimo laiką. Kompleksiniai angliavandeniai iš nemaltų kviečių branduolių paverčiami į rafinuotus pašalinant beveik 100 vitaminų ir pakeičiant juos stintetiniais. Miltai sukelia maistinių medžiagų trūkumą, o tai veda nutukimo ir degenaracinių ligų link.

  • Duona be raugo. Tai duona, kurios sudėtyje nėra kepimo miltelių, sodos ir mielių. Dažniausiai žmonės šią duonos rūšį pasirenka dėl religinių ar kitų įsitikinimų arba dėl dietos. Nerauginta, o pagaminta iš sudygusių grūdų ar riešutų, ši duona turi mažiau miltų ir neturi mielių.

  • Duona su raugu. Raugas yra gaminamas tik iš miltų ir vandens. Natūraliai brandintas duonos raugas ir jo pagrindu kepama duona yra naudinga sveikatai: joje labai mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų.

  • Becukrė duona. Cukrus dedamas į fasuotą duoną tam, kad ją suminkštintų ir suteiktų švelnaus saldumo. Cukrus, kaip ir baltieji miltai, yra rafinuotas angliavandenis, kuris skatina tukimą.

E. Saukaitytė pažymi: „Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį į sudedamųjų dalių kiekį, kuris etiketėje pateikiamas mažėjančia tvarka. Būna, kad užrašai ant duonos skelbia, jog tai ruginė duona, o pažiūrėjus į etiketę matyti, kad joje ruginių miltų yra daug mažiau nei kvietinių."

Taip pat skaitykite: Receptai gardžiai ir sveikai duonai

Kita duonos įvairovė:

  • Įvairiagrūdė duona
  • Miežinė duona
  • Avižinė duona
  • Grikinė duona
  • Kukurūzinė duona
  • Speltinė duona
  • Sorgų duona - kepama iš speltų produktų tešlos
  • Viso grūdo dalių duona
  • Iš neraugintos tešlos kepama švediškoji traškioji duona , macai
  • Lietuvoje - kepama duona daugiausia iš ruginių miltų.
  • Kinijoje ir Japonijoje duona kepama iš ryžių.
  • Brazilijoje - iš maniokų tapijoka.
  • Škotijoje - iš avižinių ir miežinių miltų
  • Indijoje iš sorų

Taip pat duona skirstoma į pagerintų rūšių duonas (jose gausu skaidulinių medžiagų ir maistingumas didesnis)Sorgų duona kepama iš speltų produktų tešlos.Rupi duona kepama iš ruginių ar kvietinių rupinių arba jų mišinio.Traški duona sausa, mažesnio kaip 10 % drėgnio, plokščios formos duona,Iš neraugintos tešlos kepama švediškoji traškioji duona, macai,Lietuvoje - kepama duona daugiausia iš ruginių miltų.

Duona ir Tradicijos

Apeigos su duona šeimos gyvenime gimus kūdikiui, vestuvėse, šventėse, mirus žmogui. Ar žinojote, kad vasario 5-ąją, minima duonos diena? Šv. Agota - duonos globėja (vasario 5 d.)

Duona lydi žmogų visą gyvenimą - nuo gimimo iki mirties. Ji yra svarbi ne tik kaip maistas, bet ir kaip simbolis, turintis gilias tradicijas ir papročius.

Duonos Kepimas

Duonos kepimo rakandai: girnos rėtis duonkubilis gelda ližė duonkepė. Mūsų duonos gaminiai kepami vadovaujantis senosiomis lietuvių tradicijomis, iš natūralių ingredientų, be dirbtinių priedų. Kiekvienas kepalas kepamas su meile ir rūpesčiu.

Duonos Įvairovė Pasaulyje

Šiandien tos pirmosios duonos palikuonys yra tapę mūsų pasaulio tradicijomis. Šiame straipsnyje surinkta duonos, bandelių, paplotėlių ir pan. receptų iš viso pasaulio šalių:

  • Afganistanas, paplotėliai bolani: Tradiciniai afganistanietiški paplotėliai bolani - traškūs, su auksinėmis pūslelėmis, o didžiausias gardumas - jų viduje. Šie paplotėliai gaminami iš mielinės tešlos ir įdaromi virtomis bulvėmis, špinatais arba lęšiais. Įdaras pagardinamas įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Papločiai apkepami karštame aliejuje.

  • Armėnija, lavašas: Armėnijoje jaunavedžiai apgobiami lavašu - tikima, kad tai užtikrina jiems gausą ir klestėjimą tolimesniame gyvenime. Gal taip manoma todėl, kad lavašas gaminamas su draugais. Moterys susirenka grupelėmis ir kočioja tešlą lavašui. Reikia būti nemenkai įgudusiam, kad sudėtum didžiulius lavašo lakštus į karštutėles molio krosnis. Lavašas - kertinis Armėnijos elementas, jis įtrauktas į UNESCO nematerialųjį paveldą.

  • Australija, duonutės: Australiškos duonutės kepamos iš miltų, vandens ir druskos tešlos. Iš jos suformuotos duonutės gali būti kepamos tiesiog pelenuose, ketaus keptuvėje ar pamautos ant lazdos galo ir skrudinamos lauže. Šiais laikais į duonutes dedama cheminių tešlos kildinimo medžiagų, sviesto, pieno, tad australiškos duonutės tampa panašesnės į airišką duoną.

  • Bangladešas, pūsti papločiai luchi: Panardinti į karštą aliejų kvietinės tešlos papločiai tampa auksaspalviai ir puikiai dera prie šalyje populiarių karių. Bangladeše šiuos papločius mėgsta valgyti pusryčiams kartu su bulvių kariu, jų pardavinėja visi gatvės prekeiviai, jie kepami visuose namuose.

  • Brazilija, tapijokų bandelės: Tapijokų bandelės - Pietų Amerikos virtuvės genialumo viršūnė. Tapijokų miltai gaminami iš manijokos šaknų, kuriose yra žmogui mirtinas cianido kiekis. Bet minijokos šaknys išmirkomos, išspaudžiamos, sudžiovinamos ir galiausiai virsta gardžiais miltais, konsistencija primenančiais krakmolą. Iš tapijokų miltų kepamos Brazilijoje mėgstamos bandelės traškia plutele.

  • Kanada, Monrealio riestainiai: Pirmoje Kanados riestainių kepykloje, kurią atidarė 1919 m., visada dega ugnis. Viduje kepėjai, pasiraitoję rankoves, kepa riestainius malkomis kūrenamoje krosnyje. Galbūt niujorkiečiai jaučiasi riestainių monopolininkais, tačiau Monrealio riestainiai visiškai kitokie. Į jų tešlą dedama kiaušinių, medaus, jie formuojami rankomis, o prieš kepimą apverdami vandenyje su medumi. Rezultatas - sodraus, salsvo skonio riestainiai, kurių šiltų, tiesiai iš orkaitės galima nusipirkti kiaurą parą.

  • Čilė, traškios pynutės: 19 a. ir 20 a. pradžioje į Čilę plūstelėjo emigrantai, jie atsivežė ir kvietinės duonos tradiciją. Iš kultūrų susiliejimo gimė mėgstamiausio dabartinio čilietiško užkandžio receptas. Pynutės iš keturių dalių vidus minkštas, šviesus, o luobelė traški. Kepėjai įstato į orkaitę puodelį vandens, kad luobelė būtų išskirtinio traškumo, ką taip mėgsta dauguma Čilės gyventojų. Traškios pynutės tapo neatsiejama čiliečių gyvenimo dalimi, netgi atsirado posakis apie gausoje gimusius kūdikius - „gimė su pynute po pažastimi“.

  • Kinija, sluoksniuoti paplotėliai shaobing: Sezamo sėklomis apibarstytų shaobing paplotėlių plutelė traški, jo atsikandus matomi plonos tešlos sluoksniai, o skonis atima žadą. Šių sluoksniuotų papločių kepėjai sukdami tešlą ir tėkšdami ją ant stalo taip plonai ją iškočioja, kad galutinis produktas kartais turi net 18 sluoksnių. Šių papločių būna su saldžiais ar aštriais įdarais - nuo juodųjų sezamų pastos iki rūkytos mėsos ar Sičuano pipirų.

  • Kuba, suvožtinių duona pan Cubano: Pikantiško skonio šiai tradicinei Kubos suvožtinių duonai suteikia lydyti taukai. Pan Cubano minkštimas maloniai kontrastuoja su krekerių traškumo plutele. Užsukę į bet kurią kepyklėlę Kuboje jūs neabejotinai išvysite pailgos formos aukso spalvos suvožtinių duonos kepalų, kuriuos per vidurį vagoja neryški siūlė: kai kurie kepėjai prieš pašaudami šią duoną į orkaitę ar krosnį, įspaudžia į tešlą palmės lapą, kad iškepus būtų patogu gaminti iš jos suvožtinius. Ši duona populiari nuo Havanos iki Majamio, tačiau tik Kuboje rasite „kubietiškus suvožtinius“, kurie, manoma, buvo išrasti XIX a. - juos pradėjo kepti Floridoje gyvenę kubiečiai.

  • Egiptas, paplotis libba: Egipto dykumų platybėse klajojantys beduinai keliauja neapsikrovę daiktais, tačiau visada su savimi turi maišus kvietinių miltų, iš kurių kasdien ant laužo kepa duoną - libba papločius. Jie gamina ir kitokius papločius, kurie kepami ant įkaitintų metalo lakštų, o libba kepama tiesiai ant žarijų. Nuo didžiulio karščio papločio viršus apskrunda, susidaro traški plutelė, o viduje lieka drėgna, garuojanti tešla.

  • Salvadoras, kukurūziniai paplotėliai: Vaikštinėjant San Salvadoro gatvėmis vargu ar pavyks išvengti kepamų kukurūzų kvapo - Salvadoro sostinėje kone ant kiekvieno kampo kepami kukurūzų miltų paplotėliai, vadinami pupusas. Šie papločiai yra ir visų mėgstamas užkandis, ir nacionalinis simbolis. Paplotėliai gaminami į minkštą kukurūzų miltų tešlą įvyniojant sūrio, kiaulienos arba aštrių pupelių įdarą ir kepant įkaitintoje keptuvėje. Šis patiekalas iš kartos į kartą buvo perduodamas kelis šimtmečius. Į UNESCO sąrašus įtrauktame Choja de Sereno mieste - tai senovės majų miestas, kurį palaidojo išsiveržęs ugnikalnis - archeologai atrado 600 mūsų eros metais datuojamus virtuvės rakandus, panašius į tuos, kurie iki šių laikų yra naudojami kepti gardžiuosius kukurūzinius papločius.

  • Etiopija, papločiai injera: Purių, kempinę primenančios tekstūros injera papločių paviršių puošia burbuliukų žvaigždynai - tai tobulas pagrindas Etiopijoje populiariems padažams ir troškiniams. Injeros mėgstamos ir kaimyninėje Eritrėjoje bei Somalyje - šie papločiai ne tik kasdienis patiekalas, bet ir patogus įrankis: atsiplėštu gabalėliu šio drėgno, susukto papločio galima semti ar dažyti skystą maistą, patiekiamą bendrame dubenyje. Išskirtiniu, rūgštoku skoniu išsiskiriančios injeros kepamos iš senovinių ir itin maistingų, vadinamųjų tefo grūdų (Eragrostis tef - abisininė posmilgė). Papločiai rūgštūs, nes kepami iš raugintos tešlos - naujai užminkyta tešla sumaišoma su kultūromis iš ankstesnės tešlos, tada mišinys paliekamas kelioms dienoms fermentuotis.

  • Prancūziškas batonas: Prancūzai į maistą žiūri pagarbiai - valgymui skiria daug laiko, ir paprastai neužkandžiauja pakeliui. Tačiau yra išimtis: nerašytos taisyklės leidžia einant suvalgyti „le quignon“ - traškų ilgojo, šviežiai iškepto prancūziško batono kampą. Jei eidami Paryžiaus gatve kramsnosite nusilaužtą batono kampą, greičiausiai, nieko nešokiruosite - galbūt todėl, kad ilgasis batonas yra tapęs prancūziškos kultūros simboliu. Įdomu tai, kad kaip ir kai kurios didžiosios tradicijos, prancūziškas batonas atsirado gana neseniai. Paryžiaus maisto istoriko Jimo Chevallier teigimu, pailgos formos duona, primenanti šiuolaikinį prancūzišką batoną, išpopuliarėjo devynioliktame amžiuje, o pirmą kartą buvo oficialiai paminėta 1920 m. kainoraštyje. Nepaisant šito, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tvirtina, kad prancūziškas batonas nusipelno UNESCO statuso.

  • Gruzija, chačapuriai: Chačapuriai - papločiai su imerulio ir sulugunio sūriais - yra bene labiausiai žinomas gruziniškas tešlos gaminys. Sūrus paplotis gaminamas iš minkštos mielinės tešlos, iš kurios suformuojamas laivelis. Į šio laivelio vidų įmušamas kiaušinis ir pridedama sūrio. Pailga papločio forma užtikrina tekstūrų kontrastus - nuo minkšto vidaus iki traškių, apskrudusių kraštų. Tikrieji chačapurių žinovai visų pirma nusilaužia papločio kraštus ir valgo juos dažydami į sodrų išsilydžiusio sūrio ir iškepusio kiaušinio įdarą. Chačapuriai yra toks išskirtinis gruzinų virtuvės patiekalas, kad ekonominė šalies gerovė matuojama „chačapurio indeksu“, o 2019 m. Gruzijos Nacionalinė kultūros paveldo apsaugos agentūra paskelbė, jog chačapuriai įtraukti į nematerialiojo Gruzijos paveldo sąrašą.

  • Vokietija, ruginė duona „Pumpernickel“: Iš grynų ruginių miltų kepama tradicinė Šiaurės Vokietijos duona yra sunki, išskirtinės tamsios spalvos. Tradiciškai, ji turėtų būti visą parą kepama šiltoje, garų pilnoje orkaitėje. Taikant tokį neįprastą kepimo būdą ruginiuose miltuose esantis cukrus pakinta ir suteikia duonai gilų, natūralų saldumą. Pumpernickel duona šimtus metų buvo išskirtinis Vestfalijos regiono produktas. Zosto mieste iki šių dienų veikia vienai šeimai priklausanti kepykla, kurioje Pumpernickel duona pagal tą patį receptą kepama nuo 1570 m.

  • Honkongas, pyragas pai bao: Honkongo kepėjai varžosi tarpusavyje, kuris iškeps minkščiausią, puriausią duoną, kokią tik įmanoma įsivaizduoti - kvietiniai miltai jų rankose virsta tikrais konditeriniais stebuklais. Ypatingu purumu išsiskiria pai bao duona, kuri yra gaminama pagal vadinamąjį Tangzhong metodą - gaminant tešlą, į ją be kitų ingredientų įmaišomas nedidelis kiekis vandenyje virtų miltų. Tokia, atrodytų, smulkmena, pakeičia visą duonos struktūrą - duona būna stebėtinai minkšta, drėgna, ir tokia išlieka kelias dienas. Ši duona kvepia pienu, o jos skonis toks malonus, kad ją vieną galima valgyti kaip užkandį.

  • Islandija, ruginė duona dokkt rugbraud: Geoterminis karštis, šildantis Islandijos geizerius ir karštąsias versmes, taip pat padeda natūraliomis sąlygomis iškepti tradicinę islandišką ruginę duoną dokkt rugbraud. Tešla šiai duonai minkoma iš tamsių ruginių miltų, sudedama į metalinį puodą, ir įkasama į šiltą žemę šalia geoterminių šaltinių ar karštųjų versmių. Tradiciškai duona tokioje požeminėje „orkaitėje“ kepa lėtai - visą parą. Tai genialus būdas panaudoti gamtinius išteklius. Kurortiniame karštųjų versmių mieste Loigarvatne galima paragauti karštos, ką tik iš angos juodame smėlyje iškastos tradicinės duonos.

  • Indija, parata: Šie nesijotų kvietinių miltų paplotėliai išsiskiria sluoksniuota, lengvai plyštančia tekstūra. Juos galima valgyti ir vienus, ir su pikantišku įdaru. Gijomis plyštančios rievės susidaro įvairiai sukant, lankstant, o tada kočiojant plonu riebalų sluoksniu išteptą tešlą. Panaši metodika taikoma kepant kruasanus arba ruošiant sluoksniuotą tešlą. Įdaryta kvietinė duona Indijoje kepama jau kelis šimtus metų. Kelios rūšys paminėtos net „Manasolasoje“ - sanskritu parašytame, iš XII a. mūsų laikus pasiekusiame tekste, į kurį įterpta keletas ankstyviausių regione paplitusio maisto aprašų.

  • Indonezija, roti gambang: Roti gambang - nuo seno Džakartos kepyklas garsinanti duona. Švelniai saldų skonį jai suteikia palmių cukrus ir cinamonas. Šios duonos pavadinimas siejamas su tradiciniu indoneziečių muzikos instrumentu gambangu, iš išvaizdos labai primenančiu siaurą, rudos spalvos kepalą. Visgi duonos recepto ištakų derėtų ieškoti kolonijinėje eroje: ne tik šiai duonai, bet ir kitiems indoneziečių kepiniams nemenką įtaką padarė olandų išpopuliarinti ingredientai ir gamybos būdai.

  • Iranas, sangak paplotėliai: Šiuos pavergiančio skonio paplotėlius įgudę Irano kepėjai gamina poromis. Sangak kepami tiesiai ant karštų akmenėlių. Ant deginančiai karštų akmenėlių užmestoje kvietinių miltų tešloje susiformuoja aukso spalvos pūslelės. Dėl šios gamybos metodikos sangak tenka ilgokai kramtyti. Jei nusišypsotų laimė paragauti ką tik iš krosnies ištraukto paplotėlio, nustebintų kontrastas tarp traškios plutos ir ne tokio sprangaus minkštimo. Sangak galima valgyti vienus arba taip, kaip per pusryčius daro iraniečiai, - su sūriu ir aromatingomis žolelėmis.

  • Airija, sodos duona: Kad duona iškiltų, nebūtina naudoti mieles. Purumo raugui gali suteikti ir sproginėjantis rūgščių ir kitų ingredientų derinys. Tarkim Amerikos indėnai duonai kildinti naudojo rafinuotą potašą. Šis metodas gerokai išpopuliarėjo per Bulvių badą - XIX a. Airiją ištikusį bulvių nederliaus metą. Bulvių derliaus netekę vargo spaudžiami airiai duonos kepalus ėmė formuoti iš tešlos, pagamintos naudojant kvietinius miltus, rūgpienį ir geriamąją sodą. Dabar kieti sodos duonos kepaliukai daugeliui kelia nostalgiją. Šios rūšies duona puikiai tinka su sūdytu airišku sviestu.

  • Izraelis, chala: Jei manote, kad chala galima vadinti tik pynutes, žinokite, kad klystate, nes chala - bet kuri per žydų ritualus naudojama duona. Žydų kepėjų kepama duona - ne mažiau įvairi nei pati diaspora. Vien prisiminus paplotėlius, europietiškus kepalus ir vengriškus pyragus su aguonomis, nesunku suprasti, kokios skirtingos gali būti žydiškos duonos rūšys. Šių laikų Izraelyje kepėjai ieško įkvėpimo turtingame pavelde, tačiau penktadienio popietėmis populiariausia Tel Avive - aškenazių pasiūlyta duonos versija. Kaip tik šios rūšies duoną daugelis ir sieja su chalos pavadinimu. Auksinės spalvos pynutės švyti spindinčia glazūra. Pindami iš tešlos suformuotas gijas, kepėjai paruošia dvylika atskirų kepinių, atstojančių dvylika kepalų senovės Jeruzalės šventykloje.

  • Italija, čiabata: Kadangi nuolatos akcentuojamos sąsajos su senove, gali susidaryti įspūdis, kad tradicinė duona tegali būti kildinama iš praeities. Vis dėlto duonos gamyba be paliovos žengia į priekį. Bene iškalbingiausiai tai įrodo su Italija siejamos duonos pavyzdys. Kad ir nelengva patikėti, tačiau gerai mums žinoma čiabata buvo pradėta kepti tiktai 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje. 1982 metais italų kepėjas Arnaldo Cavallari, protestuodamas prieš Romos kepyklas užkariaujančią ilgų batonų madą, pasiūlė kitokios rūšies duoną. Nuo tos akimirkos prasidėjo 7-uoju ir 8-uoju praeito amžiaus dešimtmečiais klestėjusio duonkepių amato renesansas, tapęs tikra atsvara tolydžio įsigalinčiai maisto pramonei.

  • Jamaika, bami duona: Keptuvėje kepami tapijokos paplotėliai - gardus jamaikietiškas skanėstas. Apvalios formos bami (arba bammy) duona saloje patiekiama su gausiai čia vartojamomis šviežiomis jūros gėrybėmis. Tradiciškai kepant bami duoną, pirmiausia iš tarkuotų manioko šakniagumbių pašalinamas natūraliai juose esantis cianidas, o tada persijotas minkštimas suspaudžiamas į metalines žiedų pavidalo formas. Šio recepto šaknys siekia gilią praeitį. Tapijoka - nuo seno, ilgai iki europiečių atsikraustymo, Pietų Amerikoje ir Karibų jūros regione vartotas produktas. Manoma, kad manioko šakniagumbius gamindami paplotėlius naudojo net aravakai - viena iš Pietų Amerikos indėnų tautų.

  • Japonija, duona su kariu: Japoniškas karis gali tapti puikiu raugintos kvietinių miltų tešlos įdaru - šitaip sėdomis valgomą patiekalą nesunku paversti rankomis imamais užkandžiais. Kepti paruošta duonos su kariu (kare pan) porcija iš pradžių apvoliojama trupiniuose ir tik tada nardinama į gilią gruzdintuvę. Taip susiformuoja traški plutelė, kurios tekstūra visiškai skiriasi nuo minkštos ir sultingos vidinės dalies. Duona su kariu tokia populiari, kad j…

Duona Lietuvoje

Lietuvoje - kepama duona daugiausia iš ruginių miltų. Būtina išskirti lietuvišką duonelę su vaisiais ir/arba riešutais - tai ypatingas delikatesas! Nemėgstate džiovintų vaisių? Tuomet rinkitės duoną su sėklomis. Jos padeda virškinimui, suteikia duonai ypatingo aromato.

Mūsų siūloma duona ne tik skani, bet ir maistinga - tinka kasdieniam vartojimui bei ypatingoms progoms. Užsakymas paprastas - pasirinkite norimus gaminius, įdėkite į krepšelį ir pateikite užsakymą. Duona bus pristatyta greitai ir patogiai.

Bemielė Duona

Bemielę duoną renkasi vis daugiau žmonių. Ją kildina ne kepimo milteliai, o raugas. Tikras raugas gaminamas iš miltų ir vandens, be dirbtinių priedų. Tokia duona turi mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų. Su mielėmis kepta duona netinka žmonėms linkusiems į grybelius ar turintiems tam tikrų kepenų ligų. Natūralus raugas lemia tai, kad duona yra mažiau puri, tankesnė, tačiau tuo pat metu ir sotesnė. Tikrą kaimišką duoną sudaro mažai ingredientų: ruginiai miltai, vanduo, cukrus, joduota druska, kmynai, raugas.

Kaip Išsirinkti Tinkamiausią Duoną?

Jei mėgstate ir turite laiko eksperimentuoti virtuvėje, šeimą galite pradžiuginti savo rankomis keptos duonos kepalėliu. O jei, kaip ir dauguma, tokios prabangos, laiko atžvilgiu, negalite sau leisti, „Lašų duona“ internetu - geriausias pasirinkimas.

Dalis nei vienos dienos negali įsivaizduoti be kvapnios, aromatingos juodos duonos riekelės. Pirkėjams, kuriems svarbiausia produkto sudėtis ir aktualu sveika duona, siūlome išbandyti dar maistingesnę, skaidulų gausią pilno grūdo duoną, juodą duone be mielių (su raugu) ir be cukraus, o taip pat - grikių duoną. Grikių duona išskirtinė ne tik savo skoniu bei naudingųjų medžiagų gausa. Galime drąsiai teigti, jog šio gamintojo iškepta duona yra natūrali ir kokybiška, nes gamyboje yra naudojami tik aukščiausios kokybės, savo ūkyje užauginti javai, sudėtyje nėra jokių cheminių priedų. Platus duonos ir pyrago gaminių asortimentas yra orientuotas ne tik į fizinius asmenis, bet ir verslininkus.

tags: #duonos #gaminiai #rūšys

Populiarūs įrašai: