Dienos pietūs al fresco Vilniuje: kainos, pasirinkimas ir tendencijos
Straipsnyje nagrinėjamos dienos pietų kainos ir pasirinkimo galimybės Vilniuje, taip pat aptariamos šios srities tendencijos ir pokyčiai. Daug dėmesio skiriama kainų svyravimams, maisto produktų brangimui ir įtakai klientų įpročiams. Taip pat nagrinėjama al fresco pietavimo tendencija ir jos populiarumas.
Dienos pietų kainų apžvalga Lietuvoje
Dienos pietų kainos Lietuvoje skiriasi priklausomai nuo vietos ir patiekalų pasirinkimo. Daug kur Lietuvoje sriubų kainos dažnai dar nesiekia 2 eurų, tačiau antras patiekalas gali kainuoti ir 7 eurus. Perkant abu, vienur galima išleisti ne daugiau kaip 3 eurus, kitur - 7 ar daugiau. Kaune esančios valgyklos „Sideta“ atstovė nurodė, kad kaina, renkantis sriubą ir antrą patiekalą, gali būti nuo 2,30 iki 6,90 euro. Restorano Vilniuje „Vaflių namai“ vadovė Marta Radzienė teigė, kad sriubos kainos svyruoja nuo 1,70 iki 1,90 euro, salotos ir karštieji patiekalai kainuoja nuo 6,60 iki 7 eurų. „Amber food“ grupės rinkodaros vadovė Lina Nikonovaitė įvardijo, kad su lojalumo kortele dienos pietūs būna pigesni. Pavyzdžiui, sriuba kainuoja 1,20 euro. Salotų kaina svyruoja nuo 4 iki 5,40 euro, karštų patiekalų - nuo 5,10 iki 6,70 euro, lietuviškų patiekalų - nuo 4,40 iki 5,50 euro. Visos dienos maitinimą vaikų darželiams, stovykloms ir mokykloms Vilniuje teikiančios įmonės „Confetti“ projektų vadovė Rasa Domarkienė nurodė, kad dienos pietų komplekso (sriuba ir antras patiekalas) kaina yra 6,50 euro, o stalo vanduo su citrina siūlomas nemokamai. Kauno valgyklos „Al Fresco“ savininkai bei kulinarai Audrius ir Kristina nurodė, kad karštas patiekalas kainuoja nuo 5 iki 7 eurų, tačiau klientams sriuba - nemokamai. Klaipėdos restorano „Grynas maistas“ vadovas Deividas Kučinskas nurodė, kad pigiausia yra sriuba (1,20 euro), karšt patiekalai kainuoja nuo 4,50 iki 5 eurų, salotos - 3 eurus, šaltibarščiai - 2,80 euro. Gira, kompotas ar kefyras - 40 centų.
Kainų kilimo priežastys ir įtaka klientams
Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo 8-13 proc. ir taip buvo kasmet. Tačiau yra restoranų, kuriems kainas pavyko išlaikyti nepakitusias. Dabar dėl dienos pietų kainų klientai esą yra žymiai jautresni ir taupesni. Vis tik maisto produktai brango net 30 proc., tad nekelti kainų tiesiog nepavyksta. Tikėtina, kad jos kils ir toliau. „Amber food“ atstovė neslėpė, kad infliacija, energetikos kainų ir atlyginimų augimas brangina tiek visą maistą, tiek atskiras produktų grupes. „Vaflių namų“ vadovės teigimu, šiemet patiekalų savikaina yra išaugusi net 30 proc., tad dienos pietų kainos pakilo apie 10-13 proc. Vaikams maistą tiekiančios „Confetti“ atstovė neslėpė, kad dienos pietų komplekso kaina per metus pakilo apie 8 proc.
Taupymo strategijos ir kompromisai
Kasdien mieste valgantys žmonės linkę taupyti, todėl dažniausiai naudojami pigiau pagaminami receptai ir mažiau komplikuotos gamybinės linijos, kai virėjams nereikia gaminti keliasdešimt skirtingų patiekalų vienu metu. „Vaflių namų“ vadovės teigimu, visad galima rasti pigesnių produktų, bet tuomet suprastėtų ir kokybė. M. Radzienės teigimu, dienos pietums restoranai ruošiasi iš anksto, o tai leidžia pasiūlyti patiekalus mažesne kaina nei meniu patiekalai. „Mes išverdame keliasdešimt porcijų sriubos ir iš anksto pasiruošiame tokiam pat kiekiui salotų ar karštųjų patiekalų. Tai leidžia sumažinti apkrovimą virtuvėje. Dėl to sunaudojama mažiau dujų ar elektros, be to, perkant produktus didesniais kiekiais, jų kainos mažėja“, - pasakojo pašnekovė.
Klientų reakcija į kainų pokyčius
„Al Fresco“ savininkas teigė, kad kaina - jautri tema: „Vakare, kai išeini kur nors atsipalaiduoti ir pamatai, kad kepsnys prabrango nuo 10 iki 13 eurų, alus - nuo 4 iki 5 eurų, o vietoje pusės litro liko tik 0,4, galvoji: dzin, man čia patinka, aš vis tiek čia eisiu. Bet, jeigu valgykloj dienos pietų kaina padidėjo 50 centų, tai iš karto: neįmanoma pragyvent Lietuvoj, čia tos kainos nesąmoningos, plėšia nuo mūsų! Būna daug irzesio, bet galų gale praeina.“ Pašnekovas neslėpė, kad kitais metais gal kainą teks ir kelti, nes brangsta darbuotojai, patalpų nuoma. Ir pridūrė, kad vis tik su kainų kėlimu valgykloms reikia elgtis atsargiai, nes dienos pietums žmonės tikrai labai taupo.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
Pavykę kainų išlaikymo atvejai
Valgyklos „Sideta“ atstovė teigė, kad kainų šiemet nekeitė, nes nori išlaikyti esamus klientus. Klaipėdos restorano „Grynas maistas“ vadovas Deividas Kučinskas nurodė, kad kainų šiemet nekėlė - per pastaruosius 2 metus vienos porcijos kaina pakilo tik 10 centų, nors žaliavos brango 30 proc., taip pat kelissyk augo išlaidos elektrai ir dujoms. Paklaustas, kaip restoranui pavyko išlaikyti tas pačias kainas, pašnekovas atsakė, kad buvo itin daug skiriama marketingui, stengiamasi aptarnauti kuo daugiau žmonių. „Aptarnaujant kuo didesnį klientų kiekį galima išlaikyti mažesnes kainas. Nemažai turime klientų, dideli srautai, todėl kol kas išeina uždirbti. Jei vėl kils kainos - matau, kad kyla jau elektros kainos - spalį-lapkritį galimai didinsime kainas bent 10 centų tai tikrai“, - dėstė D. Kučinskas.
Dienos pietų pasirinkimas Vilniuje
Restorano Vilniuje „Vaflių namai“ vadovė Marta Radzienė teigė, kad pietums visuomet siūloma sriuba, vasarą - salotos ir karštas patiekalas, rudenį ir žiemą - du karšti patiekalai pasirinktinai. Visos dienos maitinimą vaikų darželiams, stovykloms ir mokykloms Vilniuje teikiančios įmonės „Confetti“ projektų vadovė Rasa Domarkienė nurodė, kad kiekvieną dieną klientams siūlo 2 sriubas ir 5 pasirenkamus patiekalus su garnyru, tarp jų - ir vegetariškus. Kauno valgyklos „Al Fresco“ savininkai bei kulinarai Audrius ir Kristina nurodė, kad pietums žmonės nori mėsos, paukščio (dažniausiai vištiena) ir žuvies.
Kauno valgyklų pavyzdžiai
„Laikinosios sostinės“ žurnalistai apsilankė trijose jaukiose Kauno valgyklose - „Prie Soboro“, „VI forto“ ir „Al Fresco“. Apie legendinę valgyklą „Prie Soboro“, esančią Laisvės alėjoje 23, greičiausiai yra girdėję beveik visi kauniečiai. Čia ji veikia apie 70 metų. Kainos čia išties negąsdina - ant sienos pakabintoje didžiulėje lentoje skelbiama, kad dienos sriuba kainuoja 1 eurą. Už šaltibarščius tektų pakloti kiek daugiau - 2,50 euro. Karštųjų patiekalų kainos prasideda nuo 3,40 euro - už tiek galima nusipirkti bulvių plokštainio, žemaičių blynų ar cepelinų su mėsa arba varške. Po 4 eurus kainuoja balandėliai, kiaulienos karbonadas, vištienos kepsnys, lietiniai blynai. Brangiausias patiekalas - jūros lydeka. Ji kainuoja 4,30 euro. Už keliasdešimt centų galima atsigerti ir natūralaus kompoto. Valgykloje „VI forto“, esanti K.Baršausko g. 94, dienos sriuba kainuoja 1,40, šaltibarščiai - 1,80 euro. Plovas bei žuvis - po 3,80, lietiniai su varške ar mėsa - po 3,50, naminis kotletas - 4, o plokštainis - 3,70 euro. Galite nusipirkti ir naminio kompoto, sulčių ar kefyro. Vietoje gaminamo uogų kompoto stiklinė kainuoja 40 euro centų. Valgykloje „Al Fresco“, Savanorių pr. 192, pusryčiams galima valgyti lietinių už 3,50 euro, kiaušinienės su šonine už 3,90 euro, dribsnių košės už 2,80 euro. Dienos sriubą galėjome rinktis iš dviejų variantų - itališką kruopų arba kreminę žaliųjų žirnelių. Jei neperkate karštojo patiekalo, ji kainuos 1,80 euro. Taip pat galima rinktis ir šaltibarščius - jei perkate karštąjį patiekalą, šie kainuos 1,50 euro, o jei norite tik šaltibarščių, teks susimokėti 2,50 euro. Karštąjį patiekalą taip pat galite rinktis iš kelių variantų: balandėliai kainuoja 5,5 euro, vištienos troškinys su daržovėmis - 5,50 euro, kiaulienos sprandinė ar Kijevo kotletas - 6 eurai.
Al Fresco pietavimo tendencijos
Pastaraisiais metais vis labiau pastebima tendencija pietų vietą lauke nustumti toliau į sodą. Na, taip, lėkštę teks nešti toliau, tačiau pietavimas lauke gali tapti visai kitokia patirtimi. Kurkite tokią vietą valgymui al fresco su polėkiu - kodėl neinvestavus į dangą, apšvietimą, lauko baldus? Apjuoskite tokią aikštelę didesniais ar mažesniai vazonais, vešliai apsodintais aukšta augmenija, kad suteiktų daugiau privatumo. Tačiau dizaineriai siūlo kurti nedideles oazes ir sodo viduje, pavyzdžiui, viename kampe įkurdinti nedidelį suoliuką, apsodintą kvapiomis rožėmis. Šiuolaikinis aplinkos dizainas vis labiau krypsta į nuosaikumą, natūralumą, subtilumą. Tad nenuostabu, kad pastarąjį dešimtmetį viena iš vyraujančių tendencijų kraštovaizdžio dizaine - natūralistinis stilius. Per tą laikotarpį šis srovė yra įgavusi daugelį pavidalų, tačiau Lietuvoje ji dažniausiai įvardinama kaip „olandiška banga“. Šiuo stiliumi kuriantys kraštovaizdžio dizaineriai supina lengvas ažūrines dekoratyvines žoles su skulptūriškais daugiamečiais augalais. Naudojama daug žydinčių augalų, savo išvaizda primenančių savo laukinius gentainius, kurių daugelis yra labai patrauklūs vabzdžiams bei drugeliams, kas savo ruožtu vilioja sparnuočius. Susidomėjimas tikrai didžiulis, tiesa, dauguma tokių želdynų kuriami privačiuose sklypuose, tačiau ir viešuose želdynuose jau yra keletas gražių pavyzdžių. Kurdami kraštovaizdžio dizainą, pirmiausia galvojame apie estetiką ir patogumą. O kiek svarbu yra tos sukurtos erdvės patogumas bei draugiškumas vietinei faunai? Neretai susiduriame su informacja, kad bičių bei drugelių populiacijos sparčiai mažėja. Tačiau ar suvokiame, kad tuo pačiu mažėja ir paukščių? Įdomiu dekoro elementu gali tapti ir „vabzdžių viešbučiai“, teikiantys proglobstį daugeliui naudingų vabzdžių. Užsienyje jie jau nėra didelė naujiena, kiekvienos mokykls ar vaikų darželio garbės reikalas yra turėti bent vieną tokį. Kodėl būtent vaikų auklėjimo įstaigos? Ogi todėl, kad juos nesunku pagaminti ir vaikams, vadovaujamiems suaugusiųjų. Štai, pavyzdžiui, stilingas „vabzdžių viešbutis“, padarytas iš šakelių, žievių gabaliukų bei metalinių skardinių. Visiems žinomas faktas, kad lietuviai - žemę mylinti tauta. Naminiai pomidorai? Ankstyvos braškės? Tačiau šios srities selekcininkai irgi nesnaudžia, o daugelyje šalių daržovių bei vaisinių kultūrų augintojai gręžiasi atgal į primirštas paveldo veisles, beigi semiasi įkvėpimo ir naujų idėjų etninėse kultūrose. Visgi tenka pripažinti, daržo grožis niekuomet nebuvo tūlo lietuvio daržininko prioritetas. Bet įsiklausykime sodo dizainerių - šiuo metu didesnė svarba teikiama daržo išvaizdai! Taipogi atidžiau pažiūrėkite į kai kurių daržovių dekoratyvumą - daugelis grožiu mažai nusileidžia žydintiems augalams. Idėja netgi nėra labai nauja - prieš kelis šimtus metų spalvingos daržovės puošė Prancūzijos karalių rūmų sodus. Nėra daržo? Ne problema. Statome vazonus, sodiname lapinių daržovių daigus, pramaišiui su įprastomis gėlėmis. O ir darže nepabijokime pasodinti gėlių tarp daržovių. Tulpės tarp salotų? O kodėl gi ne! Juk nėra įstatymo, kuris tai draustų.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos
tags: #dienos #pietus #alfresko #Vilniuje