Kaip Paukščiai Skrenda Virš Lizdo: Navigacija, Rega ir Adaptacija
Pavasarį stebime iš šiltųjų kraštų parskrendančius paukščių būrius ar į inkilus grįžtančius varnėnus, tai žadina smalsumą - kaip šie gyvūnai randa kelią atgal į savo gimtąsias vietas? Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkas doc. Mindaugas Mitkus teigia, kad šiandieniniai psichofizikiniai eksperimentai, genetiniai ir mikroskopiniai tyrimai leidžia geriau suprasti paukščių regą ir navigacijos gebėjimus. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip paukščiai orientuojasi erdvėje, kokią reikšmę turi jų rega, ir kaip jie prisitaiko prie urbanizuotos aplinkos.
Paukščių Navigacija: Trumpų ir Ilgų Atstumų Kelionės
Doc. M. Mitkus atkreipia dėmesį, kad paukščių navigaciją reikėtų skirstyti į dvi kategorijas: trumpų ir ilgų atstumų keliones. Trumpais atstumais, pavyzdžiui, krankliai, žuvėdros ir garniai kartais skrenda 40 km ar daugiau nuo lizdo iki maitinimosi vietos ir atgal, keletą kartų per dieną. Sidabriniai kirai netgi skrenda iš Olandijos į Angliją ir atgal, įveikdami apie 200 km į vieną pusę, kad pamaitintų jauniklius. Šiose kelionėse paukščiai orientuojasi pagal matomus orientyrus: upes, ežerus, kalnus, jūros pakrantes, pastatus ir kitus objektus.
Tačiau ilgesnėse kelionėse, kai paukščiai migruoja tūkstančius kilometrų, svarbios tampa įvairios sensorinės sistemos. Anot doc. M. Mitkaus, migracijos metu paukščiai naudojasi ne tik rega, bet ir kitais pojūčiais, kad nustatytų tinkamą kryptį. Skrisdami aukštai, geru oru, jie prisimena orientyrus, tačiau net ir prastomis oro sąlygomis jie gali orientuotis, nes iš viršaus matomi kalnai, upės ir ežerai. Baltijos jūros pakrantė taip pat yra svarbus informacijos šaltinis migruojantiems paukščiams.
Žemės Magnetinio Lauko Jutimas
Mokslininkai nustatė, kad paukščiai gali justi Žemės magnetinį lauką. Šis laukas turi skirtingus parametrus, tokius kaip poliariškumas, intensyvumas, inklinacija ir deklinacija, kuriuos paukščiai, panašu, gali jausti. Tyrimai rodo, kad magnetinio lauko jutimas prasideda paukščių akyse, specifiniuose tinklainės fotoreceptoriuose - dvigubose kolbelėse.
Paukščių Rega: Panašumai ir Skirtumai nuo Žmogaus
Žmonių ir paukščių akys turi panašumų - jos veikia kaip kameros, su lęšiu ir tinklaine. Tačiau, lyginant atskirus regos sistemos elementus, atsiveria daugybė skirtumų. Paukščių regos aštrumas varijuoja - kai kurių paukščių jis yra 15-20 kartų prastesnis nei žmogaus, o kitų - 4,5 karto geresnis. Plėšrieji paukščiai, tokie kaip ereliai ir grifai, pasižymi ypač geru regos aštrumu.
Taip pat skaitykite: Rūšių įvairovė: vištiniai paukščiai
Doc. M. Mitkus atkreipia dėmesį, kad geram regos aštrumui reikalinga stipri šviesa. Tačiau svarbu ne tik jautrumas, bet ir gebėjimas įžiūrėti smulkias detales skirtingais apšvietimo lygiais. Žmogaus rega kontrasto jautrumo atžvilgiu yra geresnė nei daugelio paukščių - žmogus gali matyti net 0,5 ar 0,3 proc. skirtumą tarp pilko ir pilkesnio, o daugumos paukščių riba yra apie 10 proc.
Laikinė skiriamoji geba, arba kadrų per sekundę skaičius, kurį matome, žmogaus akims yra 45-50 Hz. Aukšta laikine skiriamąja geba pasižymi tie paukščiai, kurie gaudo greitai judantį grobį, pavyzdžiui, musinukės. Elektrofiziologiniai matavimai rodo, kad pelėdų laikinė skiriamoji geba yra gana žema, tačiau psichofizikiniai tyrimai šioje srityje dar nebuvo atlikti.
Dauguma paukščių turi platesnį matymo lauką nei žmogus. Ančių akys yra galvos šonuose, todėl kiekviena akis aprėpia 180° vaizdą. Kai kurios paukščių rūšys mato net ir virš galvos, aprėpdamos daugiau nei pusę sferos aplink save. Toks platus regos laukas yra evoliuciškai svarbus paukščiams, kurie yra grobis plėšrūnams.
Spalvinė Rega ir Ultravioletinės Šviesos Jautrumas
Žmonės ir paukščiai turi spalvinės ir nespalvinės regos sistemas. Žmogaus spalvinė rega pagrįsta trimis fotoreceptorių tipais (raudonomis, žaliomis ir mėlynomis kolbelėmis), o paukščių - keturiais, todėl jie gali įžiūrėti daugiau atspalvių. Jautrumas ultravioletinei šviesai yra svarbus paukščių mityboje, nes tam tikri lapai, žolės, vaisiai, sėklos ir pumpurai atspindi šią šviesą, leidžiant paukščiams įvertinti maisto kokybę.
Ultravioletinė šviesa taip pat svarbi poravimosi ir tuoktuvių metu. Tos rūšys, kurios mato ultravioletinę šviesą, savo plunksnose turi ornamentus, kurie šią šviesą atspindi. Doc. M. Mitkus teigia, kad mes negalime matyti ultravioletinės šviesos, todėl paukščius matome kitaip, nei jie vieni kitus. Tyrimai parodė, kad varnėnai ir mėlynosios zylės naudoja ultravioletinę šviesą partnerio kokybei įvertinti - tik sveikos ir stiprios plunksnos tinkamai atspindi šią šviesą.
Taip pat skaitykite: Pietų pusrutulio paukščių įvairovė
Urbanizacija ir Paukščių Elgsenos Pokyčiai
Stebėdami paukščius, galime pastebėti urbanizacijos sukeltus pokyčius jų elgsenoje. Mieste gyvenantys paukščiai čiulba garsiau nei kaime dėl didesnio triukšmo lygio. Kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, varnos, išmoko mėtyti riešutus po automobilių ratais, kad juos išgliaudytų. Žvirbliai taip pat puikiai adaptuojasi gyventi miestuose, rasdami maisto ir suka lizdus.
Svarbu suprasti, kad paukščiai mokosi vieni iš kitų. Viena varna sugalvojo mėtyti riešutus po automobilių ratais, o kitos pamatė, kad tai veikia, ir pradėjo kopijuoti. Panašus pavyzdys buvo pastebėtas Didžiojoje Britanijoje su zylėmis, kurios išmoko prakirsti pieno butelių foliją ir išgerti grietinėlę.
Paukščių Prisitaikymas ir Evoliucija
Ilgos evoliucijos istorijos metu paukščiai prisitaikė gyventi įvairiomis sąlygomis. Vieniems reikėjo regos aštrumo, kitiems - matymo tamsoje, o treti turėjo išmokti sufokusuoti vaizdą po vandeniu. Norėdami ištobulinti vienas regos savybes, paukščiai turėjo paaukoti kitas. Šie mainai niekada nesibaigia, tačiau juos galima pastebėti tik per ilgą laiko perspektyvą, teigia doc. M.
Fenologija ir Klimato Kaita
Fenologija - tai mokslas, tiriantis periodinius gamtos reiškinius ir jų sąsajas su klimatu. Paukščių fenologija apima kasmetinį ciklą, kuris susideda iš veisimosi, migracijos ir žiemojimo fazių. Saulės veikla, ypač dienos ilgio pokyčiai, turi didelę įtaką paukščių fenologijai. Paukščiai turi jautrius šviesai receptorius, kurie leidžia jiems matuoti dienos ilgį ir atitinkamai keisti savo elgesį.
Ornitofenologija, arba paukščių fenologijos tyrimas, leidžia suprasti, kokie svarbūs yra kasmet renkami duomenys apie paukščių elgseną. Kadangi paukščiai yra prisitaikę prie jiems tinkamų sąlygų, jie greitai reaguoja į aplinkos pokyčius. Paukščių elgsenos pokyčius lengviausia pastebėti, todėl jie tampa svarbiais globalių klimato pokyčių pranešėjais.
Taip pat skaitykite: Viskas apie paukščių perėjimą Lietuvoje
Paukščių Stebėjimas ir Pagalba
Stebėdami paukščius, galime geriau suprasti jų gyvenimo būdą ir prisitaikymo mechanizmus. Taip pat galime padėti paukščiams išgyventi sudėtingomis sąlygomis, ypač ankstyvą pavasarį, kai dar yra sniego ir trūksta maisto. Nors ne visada galime tiesiogiai padėti laukiniams paukščiams, galime pasirūpinti, kad mūsų aplinkoje būtų pakankamai vietų lizdams sukti ir maisto šaltinių.
tags: #kaip #paukščiai #skrenda #virš #lizdo