Užgavėnės: Blynų dienos tradicijos ir papročiai Lietuvoje
Užgavėnės - tai viena iš seniausių ir spalvingiausių lietuvių liaudies švenčių, simbolizuojanti žiemos išvarymą ir pavasario prisišaukimą. Ši šventė neturi pastovios datos ir kasmet švenčiama likus septynioms savaitėms iki Velykų, tarp vasario 3 ir kovo 9 dienos. Užgavėnės - tai ne tik linksmybės ir žaidimai, bet ir gausus maistas, ypač blynai, kurie tapo neatsiejama šios šventės dalimi.
Užgavėnių istorija ir reikšmė
Senovėje Užgavėnės buvo žinomos kaip Ragučio šventė, kurią baltai švęsdavo per pavasario lygiadienį. Ši diena buvo skirta susitikti su gamtos dievybėmis ir mirusiųjų vėlėmis, tikintis, kad jie lems gausesnį derlių. Užgavėnės simbolizuoja tamsos ir žiemos pabaigą bei pavasario pradžią. Tai laikas, kai žmonės stengdavosi sunkiai nedirbti, sočiai valgyti ir linksmintis. Buvo tikima, kad jei per Užgavėnes sunkiai dirbsi, visus metus poilsio neturėsi.
Po Užgavėnių seka Pelenų diena, kuri žymi Gavėnios pradžią - laikotarpį iki Velykų, kai skatinamas pasninkavimas.
Tradiciniai Užgavėnių valgiai
Per Užgavėnes tradiciškai buvo dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Užgavėnės - diena be dietų: tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi - būsi sotus ir stiprus visus metus. Per Užgavėnes valgomi įvairūs valgiai: šiupinys, spurgos, šaltiena ir t.t., bet pats populiariausias patiekalas - blynai.
Blynų simbolika ir istorija
Blynai Užgavėnėms turi ypatingą reikšmę. Blyno forma - apvali - simbolizuoja sugrįžtančią saulę ir apsaugo nuo piktųjų dvasių. Anksčiau apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Protėviai sakydavo, kad „blynas turi būti didelis kaip saulė, apvalus kaip saulė, raudonas kaip saulė, karštas kaip saulė“.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
Seniausias ir pagrindinis Užgavėnių patiekalas buvo šiupinys (žirniai, virti su kiaulės galva ir kojomis). Vėliau šiupinį pakeitė blynai, kurie dažniausiai buvo kepami iš miltų, mielių ir vandens. Juos paprastai valgydavo vakare. Blynai buvo kepami per visą keptuvę ir valgomi su įvairiais padažais. Šventės dalyviai taip pat vaišindavosi šaltiena, spurgomis. Tą dieną beveik kiekvienuose namuose ant stalo būdavo mėsiškų valgių, ir kiekvienas svečias būtinai privalėjo jų paragauti.
Blynų istorija siekia dar biblinius laikus. Jie tapo Užgavėnių simboliu - sugrįžtančios pavasario saulės pranašais.
Regioniniai skirtumai
Valgiai per Užgavėnes skyrėsi priklausomai nuo regiono. Pavyzdžiui, Žemaitijoje buvo populiarus šiupinys, o Aukštaitijoje - blynai. Pasak etnologės B. Imbrasienės, blynai - aukštaitiškas valgis, o žemaičiai per Užgavėnes valgo šiupinį. Tačiau dabar blynai valgomi visoje Lietuvoje.
Vakarinėje Lietuvoje, lietuvninkai net gi Užgavėnėm nevadino, o vadina šiupinio švente. Pietų Lietuvoje keptos babkos, rytų Lietuvoje Užgavėnėms valgyti virtiniai bei virti, pienu užbalinti lokšiniai. Jie buvo valgomi vakare, kaip paskutinis Užgavėnių patiekalas. Klaipėdos regione Užgavėnėms kepti rageliai, mielinės kvietinių miltų tešlos pampuškos. Jos buvo fomuojamos rankomis, pilnavidurės ar žiedo formos, dažniausiai be jokio įdaro, kai kada - įdarytos uogiene ar marmaladu. Rytiniame Prūsijos pakraštyje ties Suvalkija taip pat keptos pampuškos, rečiau - spurgos. Šios spurgos kepamos riebaluose iš skystesnės, mielėmis kildintos tešlos, kuri semiama ir į karštus riebalus krečiama šaukštu. Visoje Prūsijoje per šventes, taip pat ir Užgavėnes, buvo populiarūs žagarėliai.
Blynų receptai
Šiais laikais Užgavėnių šventę dauguma taip pat nori bent simboliškai paminėti. Kaip sako etnologė B. Juo labiau, kad dar nuo pagonybės laikų blynai iš dalies laikomi ir po žiemos vis dažniau danguje pasirodančios saulės simboliu. „Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančia saulę, pavasarį“, - primena B. Blynų kepimas daugumai mėgstančiųjų suktis virtuvėse yra tikras malonumas. Turintiems vaikų Užgavėnės yra tikra blynų šventė, mat tądien neretai tenka kepti dvigubai daugiau.
Taip pat skaitykite: Lietuvos moterų istorijos
Štai keletas blynų receptų, kurie gali praturtinti Užgavėnių stalą:
- Moliūgų ir bananų blyneliai: Sumaišykite tarkuotą moliūgą su trintu bananu ir kiaušiniu, įberkite miltų, kepimo miltelių ir druskos. Kepkite keptuvėje, kol pagels iš abiejų pusių.
- Šilauogių blyneliai: Sumaišykite miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Įmuškite kiaušinį, supilkite grietinėlę, vanilės ekstraktą ir šilauoges. Kepkite keptuvėje, kol pagels iš abiejų pusių.
- Blynai su kokosų aliejumi: Į tešlą įpilkite kokosų aliejaus, kuris suteiks blynams kokosų aromato.
Taip pat galite į tešlą įberti riešutų ar šokolado gabaliukų, kurie blynams suteiks visai kitokio skonio.
Padažai blynams
Blynus galima valgyti su įvairiais padažais:
- Grietine
- Medumi
- Uogiene
- Padažais su mėsa
- Lašinukais
- Obuoliais
Kaukės ir persirengėliai
Vienas iš svarbiausių Užgavėnių akcentų - kaukės ir persirenginėjimai. Apranga turėdavo būti nekasdieniška, o kaukė - juokinga, baisi, bet būtinai besišypsanti. Neretas kauke pradėdavo rūpintis jau vasarą, turtingesnis kreipdavosi pas klumpdirbį.
Anksčiau kaukės buvo daromos iš medžio žievės, avies arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų. Svarbu, kad kaukės būtų juokingos: išryškinama didelė nosis, burnos su kreivais dantimis, daromos nevienodos akys ir pan. Dažnas vyras persirengdavo moterimi, o moterys - neretai vyrais. Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs buvo „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“.
Taip pat skaitykite: Po mėsos norisi pieno: ką sako mokslas?
Morė ir kova už pavasarį
Užgavėnių dėmesio centre - Morė. Ji - vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Žinomi dar ir kiti jos vardai: Kotrė, Raseinių Magdė, Raseinių Kotrė, Balsių Kotrė.
Dar vienas svarbus paprotys - Užgavėnių pamėklės Morės (kai kur ji buvo Kotrė) vežiojimas ir sunaikinimas: sudeginimas, skandinimas. Morė savo išvaizda iš dalies įkūnija raganą, iš dalies -derlingumo, žemdirbystės deivę ar net demoną. Pamėklės vežiojimo apeiga skirta pažadinti laukus ir gyvulius, tai gyvybės ir vaisingumo ritualas. Sudegintos Morės pelenai buvo išbarstomi laukuose, kad žemės būtų derlingesnės. Aukštaitijoje vietoj Morės vežiojosi Gavėną, kai kur vadinamą Čiūčela, arba Diedeliu. Gavėnas (arba Gavanas) - piktoji žiemos dvasia, gyvenanti jaujoje, arba labai apsileidęs žmogus.
Lašininis ir Kanapinis
Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis - storas, su lašinių gabalu burnoje ar ant kaklo, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis - liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose - ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Ši kova simbolizuoja žiemos ir pavasario kovą, kurioje galiausiai triumfuoja pavasaris.
Šiuolaikinės Užgavėnės
Šiais laikais Užgavėnės išlaikė savo tradicijas, tačiau įgavo ir naujų atspalvių. Nors dėl pandemijos persirengėliai gatvėse nešėlioja, lietuviai tradiciškai blynus kepa namuose, o kai kas ir eina pažiūrėti Morės. Etninės kultūros žinovė Marija ruošia Užgavėnių stalą: kepa mielinius blynus, spurgas.
Pasak etnologų, per Užgavėnes reikia valgyti net 12 kartų. Ir visgi pats seniausias lietuvio Užgavėnių valgis buvo visai ne blynai. Jų valgymo tradicija buvo gajesnė Rytų Lietuvoje ir atėjusi iš slavų žemių. Be lašinių, šaltienos ar kitos riebios, virtos ar keptos mėsos, lietuviai per Užgavėnes ypač valgydavo šiupinį.
tags: #diena #kai #valgomi #blynai #tradicijos