Įspėjamieji šūviai prie Korėjos sienos: įtampa ir naujos grėsmės
Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos vėl išaugo. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas toliau demonstruoja savo karinius branduolinius pajėgumus ir vienijasi su Rusija dėl prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje. Šiame kontekste net menkiausi incidentai prie smarkiai įtvirtintos Korėjų sienos, vadinamos demilitarizuotąja zona, gali tapti nauju nesantaikos šaltiniu.
Incidentas prie sienos: įspėjamieji šūviai
Pietų Korėjos kariuomenė antradienį paleido įspėjamųjų šūvių, kai keli Šiaurės Korėjos kariai trumpam kirto sieną. Pietų Korėjos kariuomenė pareiškime sakė, kad apie dešimt Šiaurės Korėjos karių netrukus grįžo į savo teritoriją, kai Pietų Korėjos kariuomenė paleido įspėjamuosius šūvius ir paskelbė įspėjamuosius pranešimus. Ji teigė, kad Šiaurės Korėjos kariai 17 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku pažeidė karinę demarkacinę liniją rytinėje sienos dalyje. Pietų Korėjos kariuomenė pranešė, kad atidžiai stebi kaimynės kariuomenės veiklą.
Nors praėjusių metų birželį Šiaurės Korėjos kariai trumpam kirto sieną, tai netapo dar vienu nesantaikos šaltiniu, nes Pietų Korėja yra įsitikinusi, kad Šiaurės Korėjos kariai kirto sieną netyčia. Tačiau Šiaurės Korėjos karių antradienio sienos kirtimo motyvas kol kas nėra aiškus.
Demilitarizuotoji zona: įtampos židinys
248 km ilgio ir 4 km pločio demilitarizuotoji zona yra labiausiai saugoma siena pasaulyje. Apskaičiuota, kad pasienyje ir netoli jo yra apie 2 mln. minų. Tai Korėjos karo (1950-1953), kuris baigėsi paliaubomis, o ne taikos sutartimi, palikimas. Prie smarkiai įtvirtintos Korėjų sienos, vadinamos demilitarizuotąja zona, kartais praliejamas kraujas ir įvyksta smurtinių susirėmimų.
Reakcija į Šiaurės Korėjos veiksmus
Reaguodama į Šiaurės Korėjos paleistus balionus su šiukšlėmis, Pietų Korėjos vyriausybė visiškai sustabdė 2018 metų kariškių susitarimą su Pchenjanu dėl įtampos mažinimo ir atnaujino propagandos per garsiakalbius kampanijas prieš Šiaurės Korėją pasienyje, taip įsiutindama Pchenjaną. Šiaurės Korėja itin jautriai reaguoja į bet kokią jos politinės sistemos kritiką iš išorės, daugumai šalies gyventojų neturint oficialios prieigos prie užsienio naujienų. Šiuo metu taikomos priemonės primena Šaltojo karo laikų psichologinį karą. Dėl per sieną leidžiamų balionų ir abipusės propagandos per garsiakalbius įtampa tarp Pchenjano ir Seulo dar labiau padidėjo.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Nauja grėsmė: Šiaurės Korėjos IT darbuotojų sukčiavimas
Be karinės įtampos, Šiaurės Korėja kelia naują grėsmę - IT darbuotojų sukčiavimą. Šiaurės Korėjos piliečiai naudojasi pavogtomis arba suklastotomis tapatybėmis, dirba nuotoliniu būdu ir savo uždirbtus atlyginimus pervedinėjo Kim Jong Uno režimui. Tokiu būdu režimas finansuoja masinio naikinimo ginklų ir balistinių raketų programas. JAV institucijų - Iždo departamento, Valstybės departamento ir FTB - vertinimu, šios schemos kasmet generuoja šimtus milijonų dolerių.
Kaip tai veikia?
Šiaurės Korėjos inžinieriai, dislokuoti Kinijoje ir Rusijoje, naudodamiesi dirbtiniu intelektu, kuria biografijas, kuriose akcentuojama patraukli įmonės patirtis. Jie dirba komandomis ir masiškai teikia paraiškas dėl darbo, naudodamiesi pavogtomis amerikietiškomis tapatybėmis arba padedami tarpininkų JAV ar užsienyje. Kai kurie IT darbuotojai netgi sukūrė fiktyvias įmones, kurios apsimeta teisėtomis įdarbinimo įmonėmis arba, pavyzdžiui, dizaino agentūromis, kurias vėliau samdo didesnės „Fortune 500“ sąrašo įmonės, nesuvokdamos, kad tai Šiaurės Korėjos priedanga.
Dirbtinis intelektas padrąsino Šiaurės Korėjos schemą, leisdamas IT darbuotojams kurti scenarijus, kad jie vienu metu galėtų dirbti net šešis ar septynis darbus, maskuoti savo išvaizdą ir net keisti balsą, kad neturėtų akcento - arba kad skambėtų kaip moteris, o ne vyras.
Grėsmė visam pasauliui
Ekspertai prognozuoja, kad 2025 m. mastas ir apimtis išsiplės, persikels į Europą ir Aziją, o gerai ištobulinta socialinės inžinerijos taktika bus derinama su agresyvesne darbo vietų medžiokle Europos gynybos ir vyriausybinėse įmonėse. Šiuo metu Šiaurės Korėjos IT darbuotojai taip prisitaikė, kad net nebedirba IT darbo.
FTB pranešė, kad pinigais finansuojami branduoliniai ginklai ir operacijos, o žvalgybinė informacija ir duomenys, kuriuos IT darbuotojai nelegaliai grobia iš bendrovių, yra skirti šantažui, šnipinėjimui ir duomenų vagystėms.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad nuo 2018 m. Šiaurės Korėjos IT darbuotojų sukčiavimas kasmet atnešdavo nuo 250 iki 600 mln. dolerių pajamų.
Organizacijų reakcija ir kovos priemonės
Pasaulinėse bendrovėse saugumo komandos įdiegė skirtingas sistemas ir strategijas, skirtas išnaikinti Šiaurės Korėjos IT darbuotojus, ieškančius darbo, taip pat jau įdarbintus ir dirbančius bendrovėse.
Tapatybės tikrinimo įmonės „Hypr“ generalinis direktorius Bojanas Simičius sukūrė produktą, skirtą tam, kad įmonės galėtų tikrinti žmonių tapatybę dėl Šiaurės Korėjos keliamos grėsmės. Analitikė Emi Chiba ragina stiprinti žmogiškųjų išteklių skyrių budrumą, reguliariai tikrinti darbuotojų tapatybę ir užtikrinti, kad žmonės iš tikrųjų dirba iš ten, kur deklaruoja.
Per pastaruosius dvejus metus Teisingumo departamentas apkaltino dešimtis Šiaurės Korėjos piliečių ir neįvardytų bendrininkų, dalyvavusių šioje schemoje, kaltindamas juos amerikiečių tapatybės vagyste, sąmokslu pažeisti JAV sankcijas, sukčiavimu ir pinigų plovimu. FTB ieškomų kibernetinių nusikaltėlių sąraše yra mažiausiai 14 Šiaurės Korėjos IT darbuotojų, kurių ieško valdžios institucijos, o Valstybės departamentas paskelbė iki 5 mln. dolerių atlygį už informaciją apie susijusius asmenis.
Kaip apsisaugoti?
Šiaurės Korėjos IT darbuotojų schema yra vienas iš pavojingiausių šiuolaikinės kibernetinės grėsmės pavyzdžių. Ji išnaudoja nuotolinio darbo privalumus, DI technologijas ir žmogiškąjį patiklumo faktorių. Ateities iššūkis - ne tik technologinis, bet ir žmogiškas: įmonės turi aktyviai bendradarbiauti tarp IT ir žmogiškųjų išteklių skyrių, investuoti į tapatybės tikrinimą ir ugdyti darbuotojų kibernetinį sąmoningumą. Kitaip tariant, turime mokytis atskirti ne tik tapatybės kortelę nuo tikro žmogaus, bet ir tikslą nuo grėsmės.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #koreja #siaures #koreja #ispejamieji #suviai