Kas nutiko tamsoje: Daugirdo Vakarienės įžvalgos apie dvasinį gyvenimą ir tobulumą
Šis straipsnis apžvelgia kunigo K. A. Matulaičio knygą "Meilės Ugnis Kristui ir Bažnyčiai!", kurioje nagrinėjami dvasinio tobulėjimo keliai, remiantis Dievo apreikštomis tiesomis ir šventųjų patirtimi. Straipsnyje aptariamas tikėjimo pažinimas, Dievo meilės ugnis ir šventumo siekimas kaip kelias į amžinąją laimę.
Įvadas
Kiekvienas žmogus, pakrikštytas ir subrendęs tikėjime, kviečiamas pažinti Dievo apreiškimą, laikytis įsakymų ir naudotis šventaisiais Sakramentais, kad stiprėtų jo dvasinis gyvenimas. Svarbu nepasitenkinti paviršutinišku tikėjimu, bet nuolat siekti dvasinio augimo ir vengti nuodėmių. Šventos sielos, visiškai atsiduodančios Dievui, gali patirti Kūrėją nauja patirtimi ir tapti Jo visagalybės įrankiais.
Pažinimas tikėjimu: Kelias į Dievą
Tobulumas slypi tame, kas pilnai atitinka savo paskirtį, o žmogaus tikslas - pažinti Dievą, vykdyti Jo valią ir mylėti Jį visa savo esybe. Amžinasis gyvenimas prasideda žemėje, gilinant tikėjimo pažinimą ir vienijantis su Dievu meilėje. Pats Jėzus Kristus teigė: "Tai yra amžinasis gyvenimas: kad jie pažintų tave, vienatinį tikrąjį Dievą, ir kurį tu siuntei, Jėzų Kristų" (Jono 17, 3). Dievo pažinimas tobulina žmogaus protą ir asmenybę, skatina meilę, pagarbą ir džiaugsmą tarnauti Kūrėjui.
Žemėje Dievą pažįstame žmogišku būdu, per sąvokas ir žodžius, kylančius iš patirties. Dieviškam pažinimui reikalinga dieviška galia, kurią gauname per pašvenčiamąją Dievo malonę Krikšto ir Atgailos sakramentuose. Ši malonė įjungia žmogų į dieviškąjį gyvenimą, sudievina sielą ir galias, todėl tikėjimas tampa šviesesnis, gilesnis ir nenugalimas. Šventieji danguje regi Dievą tiesiogiai ir tobulai, kupini Jo meilės ir amžinos laimės. Jų gyvenimas atspindi Kristaus įsakymą: "Būkite, tat, tobuli, kaip ir jūsų dangiškasis Tėvas tobulas" (Mato 5, 48).
Dieviškoji ugnis: Meilė, kuri sudievina
Kaip ugnis įkaitina ir pakeičia medžiagą, taip Dievo meilės ugnis įkaitina ir sudievina žmogaus dvasią. Jėzus sakė: "Aš atėjau ugnies siųsti į žemę ir kogi norėčiau, jei ne kad kūrentųsi?" (Luko 12, 49). Dieviška meilė sujungia žmogų su Dievu, perima jo gyvenimą ir troškimus. Siela pradeda gyventi amžinąjį gyvenimą dar žemėje, karštai mylėdama Dievą. Ši meilė yra svarbiausias Dievo įsakymas: "Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visa savo mintimi. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis gi į jį panašus: mylėsi savo artimą, kaip save. Šitiedviem įsakymais remiasi visas įstatymas ir pranašai" (Mato 22, 37-40).
Taip pat skaitykite: Gastronominiai atradimai Kaune pagal Daugirdą Kauną
Meilei nereikia didelio mokslo ar turtų. Dėkinga siela garbina Dievą, stengiasi atsiteisti už nedėkingus žmones ir nori, kad Dievo valia būtų įvykdyta visame pasaulyje. Ligoniai, beturčiai ir nuskriaustieji gali greičiau pažinti ir mylėti Dievą. Savanaudžiai žmonės nepriima dieviškosios meilės ugnies, bet tie, kurie ją priima, pasikeičia, siekia tobulybės ir vienybės su Dievu, kad užsitikrintų amžiną laimę danguje. Šventai gyvendamas žemėje, žmogus jau pradeda amžinąjį gyvenimą, turėdamas visas būtinas sąlygas jam.
Kelias į tobulumą: Dorybės ir šventumas
Tobulos sielos pasiekia dangų, todėl turime norėti dvasios tobulybės ir laikytis laimės kelio žemėje. Tai darė tūkstančiai šventųjų, palikusių vertingų žinių apie šventumo siekimą. Tarp jų - šv. Tomas Akvinietis, šv. Teresė Avilietė, šv. Jonas nuo Kryžiaus ir kiti. Svarbu pažinti šį laimės kelią iš Bažnyčios mokytojų veikalų, tokių kaip arkiv. P. Antonii a Spiritu Sancto „Directorium mysticum“, kun. R. Garrigau-Lagrange „Christian Perfection“ ir prof. Ad. Tanquerey „Compedio di Teologia Ascetica e Mistica“.
Nors taurioms sieloms nelengva surasti dvasios vadovus ir išspręsti dvasinius sunkumus, kunigo K. A. Matulaičio "Meilės Ugnis" gali būti naudinga kiekvienam, nuoširdžiai siekiančiam tobulybės ir galvojančiam apie išganymą. Dievas pažadina dosnias sielas, kurios savo doru gyvenimu gydo žmonių dvasios žaizdas ir pasiekia asmeninio šventumo. Ši knyga skiriama joms ir visiems Dievą mylintiems, prašant artimai bendrauti su Dievu maldoje ir atminti autorių.
Išvados
"Meilės Ugnis Kristui ir Bažnyčiai!" skatina mus siekti dvasinio tobulumo per tikėjimo pažinimą ir Dievo meilę. Pašvenčiamoji Dievo malonė, dorybės ir šventumas yra būtini keliai į amžinąją laimę. Sekdami šventųjų pavyzdžiu ir skaitydami dvasinius veikalus, galime augti tikėjime ir meilėje, kad pasiektume Dievo mums pasiūlytą tikslą - amžinąjį gyvenimą danguje.
Papildoma literatūra
Straipsnyje minimi veikalai, kuriuos galima naudoti kaip papildomą medžiagą:
Taip pat skaitykite: Tamsaus restorano įspūdžiai
- Arkiv. P. Antonii a Spiritu Sancto „Directorium mysticum“
- Kun. R. Garrigau-Lagrange „Christian Perfection“
- Prof. Ad. Tanquerey „Compedio di Teologia Ascetica e Mistica“
- Šv. Teresės Avilietės "The Interior Castle", "The Life of St. Teresa of Jesus", "The Way of Perfection"
- "The Complete Works of St. John of the Cross"
- Kun. Pranciškaus Naval „Theologiae Asceticae et Mysticae cursus“
Giedros Radvilavičiūtės "Tekstų persekiojimas"
Giedros Radvilavičiūtės eseistikos knyga "Tekstų persekiojimas" (2018 m.) yra trečioji autorės esė rinktinė, po "Suplanuotos akimirkos" (2004 m.) ir "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos" (2010 m.). Autorė už savo eseistiką yra apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija ir Europos Sąjungos literatūros premija.
Knygos motto "Tik grožinis pasaulis atrodo rožinis" yra ironiškas, nes analizuojami tekstai nerodo gyvenimo "rožinio". Skaitytojas nardinamas į platesnes ir painesnes asociacijas, o perskaičius esė, jaučiamasi tarsi išėjus iš minties brūzgynų į šviesą. Knygoje nėra to vaizdingumo ir patrauklumo, kuris buvo "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos".
Esė "Nenorėčiau būti Alfonsas Andriuškevičius" neatskleidžia, kodėl autorė nenori būti šiuo asmeniu. Lietuvos tikrovės kritika pateikiama esė "Žiniasklaidos kuriama Lietuva" ir "Bėdų turgus Europos vidury". Visos esė vaizduoja Lietuvą per miglos šydą, todėl viskas atrodo lyg tikra, lyg netikra, keista ir reikalinga paaiškinimų. Kiekvienos esė prasmė yra pritemdyta, o autorė tarsi klaidina, norėdama kažką įteigti, ko skaitytojas niekaip nepagauna.
Gyčio Norvilo "Grimzdimas"
Gyčio Norvilo poezijos knyga "Grimzdimas" (2017 m.) yra ketvirtoji autoriaus knyga, nominuota 2017 m. geriausiai poezijos knygai. Ji yra išradinga, šmaikšti, provokuojanti ir sudaryta iš keturių dalių: "manevrai", "dykros", "kelio žymėjimas. ritualai" ir "dugnas". Visos dalys atskirtos "juodaisiais puslapiais" su keistais įrašais.
Rinkinio eilėraščiai stebina vaizdų ambivalentiškumu, reljefiškumu ir siurrealistiškumu. Pirmasis eilėraštis "desantas" prasideda oksimoronišku tylos nusakymu: "tą vakarą tyla galėjai pjaustyti akmenis…". Kiti eilėraščiai piešia realistiškesnį vaizdą, kuriame Antakalnyje ant blizgančio asfalto rangosi mašinos partrenktas katinas, kraujuoja sutraiškytas balandis. Drastišką vaizdą lyrinis "aš" apibendrina: "nėra jokio siurrealizmo, nėra dvasių ir anapusybės <…> yra tik intensyvi realybė ir aš - plėšraus laiko tampoma sausgyslė miesto pakrašty".
Taip pat skaitykite: Ką apsirengti vakarienei?
Penkių puslapių tekstas "europos litanija" yra tarsi centrinis visos knygos paveikslas, nusakantis mūsų šiandieninio pasaulio esmę. Emocingas klausimas mito mergelei: "… į kokius tvartus tave nusitempė jautis?". "Europa - vilkas, iškimštas dinamito dešrelėmis <…> Europa - tautų draugystė išmuštais dantim <…> Europa - lėktuvai, lėktuvai, lėktuvai / Europa - ėsti, ėsti, ėsti". "Europa - baimės akis, baimės širdis, baimės šnervės / mergele, mirki už mus". Šitoje "litanijoje" pasirodo "dievas", kuris guodžia lyrinį subjektą. "Litanija" kupina kartėlio ir meilės tiek "tai išsikankinusiai Europai, tiek "mano dievui" didele banginio širdimi, kūrenančiai laužą"… Čia "sakrum" susipynę su "profanum", kaip ir viskas šiame mūsų pasaulyje.
Eugenijaus Ališankos "Stuburo tik punktyrai"
Eugenijaus Ališankos eilėraščių rinkinys "Stuburo tik punktyrai" (2016 m.) yra jaukus, žaismingas ir eruditiškas. Skaityti reikėtų nuo paskutiniojo eilėraščio "Poezijos dekalogas", kuriame išvardyti reikalavimai poetui, norinčiam kurti originalią poeziją. Eilėraščiai yra rimti, ilgi, paremti autentiška patirtimi ir savais išgyvenimais. Visi jie turi prabangų "pamušalą" - garsių pasaulio poetų citatas - aforizmus. Kitų poetų mintys medituojamos ir žaismingai supinamos su savo paties patirtimi. Įdomios ir stiprios eilėraščių pradžios, vaizdai tapybiški, detalės taiklios.
Eilėraštyje "taikos balandžiai" "atneša taiką į sugriautą miestą alyvmedžio šakelė snape / vyrai traukias iš spintų šliūbinius kostiumus / moterys vyniojas aplink liesus kaklus šilkines skareles / vaikai su cukraus gabalėliais burnose ant surūdijusių dviračių". Eilėraščio žaismė - netikėtoje pabaigoje. Įdomu, jauku ir gera Eugenijaus Ališankos eilėraščiuose.
Tomo Vaisietos "Orfėjas. Kelionė pirmyn ir atgal"
Tomo Vaisietos romanas "Orfėjas. Kelionė pirmyn ir atgal" (2016 m.) yra išradingas ir keliantis daugybę prieštaringų jausmų ir minčių. Pagrindinis herojus, kartu ir pasakotojas, neturi nei "kūno", nei vyriškos sielos. Vienintelis teigiamas bruožas, kad rašo disertaciją, gyvena iš doktoranto stipendijos ir myli literatūrą bei meną.
Romane aprašoma tik viena Londono šiuolaikinio meno galerija ir "nupiešiamas" vienas paveikslas: leisgyvį vyrą už nugaros tempia nuoga moteris. Tai tampa kompozicijos dėmeniu - savotišku centru. Herojus nuo pat pradžios iki pabaigos yra atgrasus, nes nesusituokęs gyvena su šaunia, švedų kalbą studijavusia universiteto auklėtine, kuri yra kukli, drovi, bet turinti ambicingų svajonių.
Romane patraukia vyro psichologijos subtilus piešinys: keistas meilės moteriai jausmas susijęs su dar keistesne neapykanta, negalėjimu pakęsti jos artumo. Labai dramiškas elgesys, kai Londone sugedus traukiniui, leidžia moteriai važiuoti į viešbutį su nepažįstamais. Be to smulkaus psichologinio vyro portreto, romane patraukė įdomūs miesto gatvių ir namų vaizdai, ypač Sausio 13-osios žudynių paveikslas. Ryškios ir kraupios neįgalaus žmogaus slaugymo scenos. Tomas Vaisieta - meistras vaizduoti, kur nėra gražu. Jis įrodo, kad grožis gali būti bjaurus, ar kad bjaurumas gali būti gražus. Įdomūs peizažai, ypač debesų paveikslai - tikra debesų enciklopedija.
tags: #daugirdas #vakariene #kas #nutiko #tamsoje