Mėsos tyrimai Lietuvoje: Kokybės, saugos ir vartotojų teisų aspektai

Pastaraisiais metais vartotojai vis dažniau reiškia įvairias nuomones apie maisto saugą ir kokybę, o tai skatina nuolatinį dėmesį šiai sričiai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, maisto sauga ir kokybė yra prioritetiniai klausimai, kuriuos reguliuoja įvairios institucijos ir teisės aktai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra pagrindinė Lietuvos valstybinė maisto kontrolės institucija, atsakinga už vartotojų teisių apsaugą maisto ir su maistu susijusių paslaugų srityje. Tarnyba nuolat tobulina kontrolės organizavimo ir vykdymo sistemą, stiprina įvežamo ir Lietuvoje pagaminto maisto kokybės kontrolę. Šiame straipsnyje apžvelgiami mėsos tyrimai Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į kokybės rodiklius, saugos aspektus ir vartotojų teisių užtikrinimą.

Mėsos kokybės tyrimai: palyginamoji analizė

Praeitų metų gruodžio mėn. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto institute atliktas taikomojo tyrimo darbas „Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių gaminamų ir įvežamų iš kitų ES šalių mėsos gaminių kokybės rodiklių palyginamųjų tyrimų studija”. Šis tyrimas atskleidė įdomių įžvalgų apie Lietuvos ir kitų ES šalių, ypač Lenkijos, mėsos gaminių kokybę.

Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, nustatyta, kad iš 26 pavadinimų Lietuvos gamintojų pagamintų mėsos gaminių, 5 pavadinimų mėsos gaminiai (19 proc.) neatitiko nustatytų kokybės reikalavimų, o iš 15 pavadinimų Lenkijoje pagamintų mėsos gaminių, 5 pavadinimų (47 proc.) neatitiko kokybės reikalavimų. Šie duomenys rodo, kad importuojama mėsa ne visada atitinka aukščiausius kokybės standartus.

Neatitikimai aukščiausios rūšies gaminiuose

„Pagal Lietuvos standarto LST 1919 reikalavimus aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų (tarp jų ir krakmolo) bei mechaniškai atskirtos mėsos”, - sakė V. Septilkienė. Tyrimai atskleidė, kad kai kurie gamintojai nesilaiko šių reikalavimų.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad reikalavimų neatitiko šie aukščiausios rūšies gaminiai:

Taip pat skaitykite: Kiaulienos kepsnys su petražolių padažu receptas

  • UAB „Natanga” aukščiausios rūšies karštai rūkytos „Medžiotojų” dešrelės net pagal tris kokybės rodiklius neatitiko Lietuvos standarto reikalavimų. Minėtų dešrelių sudėtyje nustatyta 1,4 proc. krakmolo, kurio aukščiausios rūšies gaminiuose neturi būti, viršytas leidžiamas riebalų kiekis ir rastas mažesnis negu turi būti mėsos baltymų be kolageno kiekis.
  • AB „Krekenavos agrofirma” pagamintoje aukščiausios rūšies rūkytoje kiaulienos dešroje nustatyta 0,8 proc. krakmolo.
  • UAB „Utenos mėsa” pagamintoje aukščiausios rūšies virtoje dešroje „Lietuviškas standartas” - 1,4 proc. krakmolo.
  • Lenkijos gamintojo ZM Matczak (platintojas „Sorina”) aukščiausios rūšies virtose vaikiškose dešrelėse nustatyta 2,2 proc. krakmolo.
  • Lenkijos gamintojo ZAKLAD MIESNY LUX KAZIMIEROWICZ S. J. „JBB” I rūšies virtoje rūkytoje dešroje „Sočioji” krakmolo kiekis viršijo 0,5 proc. leistiną kiekį, o mėsos baltymų be kolageno dešroje vietoj 9 proc. buvo tik 6,24 proc.

KTU Maisto instituto tyrimai parodė, kad daugiausia mėsos gaminių neatitiko Lietuvos standarte nustatytų kokybės rodiklių reikalavimų pagal drėgmės kiekį. Kai kurie gamintojai į aukščiausios rūšies gaminius deda krakmolo, gamybai naudoja žaliavas turinčias daug riebalų.

Maistinė vertė ir žaliavų kokybė

Nustatyta, kad Lietuvoje pagamintų mėsos gaminių vidutinė maistinė vertė yra didesnė nei lenkiškų gaminių dėl santykinai didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio ištirtuose mėsos gaminiuose. Lietuvos gamintojų ištirtų dešrų biologinė vertė santykinai didesnė nei Lenkijos gamintojų dėl mėsos gaminių gamybai naudojamų mėsos žaliavų kokybės. Be to, tyrimo metu nustatyta, jog visos tirtos lenkiškos I ir II rūšies dešros ir dešrelės buvo pagamintos iš mechaniškai atskirtos mėsos, t. y. palyginti labai pigios mėsos žaliavos - piure konsistencijos mėsos ir nuograndų nuo kaulų masės.

Ženklinimo reikalavimų neatitikimas

Patikrinus mėsos gaminius, ar jie atitinka ženklinimo reikalavimus, nustatyta, kad 19 proc. Lietuvoje pagamintų (5 iš 26 pavadinimų), o įvežtų iš Lenkijos 60 proc. (9 iš 15 pavadinimų) mėsos gaminių nevisiškai atitiko Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas” ir LST 1919 „Mėsos gaminiai” reikalavimus. Kai kurių mėsos gaminių ženklinime gamintojai neteisingai nurodo mėsos gaminių sudėtines dalis, nenurodo jų kiekių ar netinkamai nurodo pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai naudoja mėsos pakaitalus ir pan.

Pavyzdžiui:

  • Lietuvos gamintojų UAB „Utenos mėsa” mėsos gaminio „Virtas jautienos kumpis” sudėties ženklinime nenurodytas gamyboje sunaudoto jautienos kumpio kiekis procentais.
  • UAB „Krekenavos agrofirma” aukščiausios rūšies virtų dešrelių „Ekstra pieniškos dešrelės” sudėtyje nėra pieno produktų.
  • Lenkiškų virtų rūkytų dešrelių „Vaikiškos” (gamintojas „JBB”) nenurodyta dešrelių rūšis, sudėties ženklinime nenurodyta kokio gyvūno riebalai, kokios rūšies krakmolas, kokios grupės sojos baltymai. „JBB”) sudėties ženklinime netinkamai nurodytas sudėtinių dalių eiliškumas.
  • Virtose II rūšies vištienos dešrelėse (gamintojas „HERMAR”) rasta 3,5 proc. krakmolo, o etiketėje nurodyta „bulvių miltai” 2,5 proc. Karol, platintojas UAB „ELKONA”) sudėties ženklinime nurodyta, kad sudėtyje yra konservanto E250 (natrio nitrito).

VMVT veiksmai ir tikslai

Apie mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir tyrimų išvadas informuotos apskričių, miestų ir rajonų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kurios tikrindamos mėsos gaminius sustiprins Lietuvos gamintojų ir įvežtų, ypač iš Lenkijos, mėsos gaminių kokybės ir ženklinimo reikalavimų kontrolę.

Taip pat skaitykite: Naujausi tyrimai: duona ir pyragai

Anot V. Septilkienės, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos mėsos gaminių kokybės kontrolės tikslas - užtikrinti, kad vartotojas, pirkdamas mėsos gaminį būtų tikras, kad perka kokybišką, standartus ir reikalavimus atitinkantį produktą. Ženklinime pateikiama informacija apie mėsos gaminių sudėtį negali klaidinti vartotojo dėl gaminio sudėties ir kokybės.

Kiti mėsos tyrimų aspektai

Be kokybės rodiklių ir ženklinimo, mėsos tyrimai apima ir kitus svarbius aspektus:

Laukinės gyvūnijos mėsos kokybė

Šio darbo tikslas įvertinti Lietuvoje medžiojamų laukinių gyvūnų mėsos kokybę, mikrobiologinę taršą ir cheminius mėsos rodiklius. Šis tyrimas yra svarbus, nes laukinės gyvūnijos mėsa gali būti vertingas maisto šaltinis, tačiau svarbu užtikrinti jos saugą ir kokybę.

Mėsos oksidacija ir stabilumas

Tyrimai rodo žemą MDA 2,18±0,14 µmol/kg, kas rodo šios mėsos mažą jautrumą oksidacijai. Tačiau nustatytas mažesnis mėsos stabilumas terminio apdorojimo metu.

Cholesterolio kiekis

Didžiausias cholesterolio kiekis 63,1±0,72 mg/100g nustatytas stirnos mėsos mėginių.

Taip pat skaitykite: Tyrimas: pagyvenusių žmonių nuomonė apie socialinę pagalbą

Riebalų rūgščių sudėtis

Tyrimai parodė, kad dominuoja sočiųjų RR kiekis stirnos mėsoje (>55 proc.), o polinesočiųjų RR kiekis - šerno ir elnio mėsoje (>30 proc.).

Maisto sauga ir falsifikavimas

Svarbu įvertinti galimą maisto užterštumą bakterijomis, grybais, virusais ir kitais per maistą plintančiais patogenais. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama maisto falsifikavimui tirti. Neretai susiduriama su problema, kai įvairūs maisto produktai yra pakeistos sudėties, taip kokybiškus ingredientus pakeičiant kuo pigesniais bei ne tokiais kokybiškais. Tai svarbu ne tik maisto pramonei ir verslo skaidrumui užtikrinti, bet ir siekiant išvengti bet kokių šalutinių poveikių žmogaus sveikatai. Galimas ir genetinis atsekamumas, kuris yra vienas svarbiausių kokybės ir saugumo garantų.

Inovatyvūs tyrimo metodai

Maisto kokybės vertinimui siūloma inovatyvi kapiliarinės elektroforezės sistema Qiagen QIAxcel, leidžiančią analizuoti DNR, RNR ir baltymus specialiai paruoštuose geliuose (iki 96 mėginių per vieną instrumento paleidimą), o programinė įranga leidžia greitai ir efektyviai analizuoti tyrimų duomenis. Pavyzdžiui, tiekiame pasaulyje ypač populiarius Qiagen komercinius PGR rinkinius, dažniausiai pasitaikantiems maisto patogenams identifikuoti: Salmonella, E. coli, L.

Maisto netoleravimo tyrimai

Myfoodprofile (216 produktų) yra maisto netoleravimo tyrimas, atliekamas iš kraujo mėginio. Paletę sudaro 216 maisto produktų ir priedų.

Kodėl verta rinktis Myfoodprofile 216 produktų tyrimą?

  • Atliekamas iš veninio kraujo.
  • Prieš atliekant tyrimą nebūtina specialiai pasiruošti - galima valgyti, gerti, vartoti medikamentus. Tyrimo rezultatams tai įtakos neturi.
  • Rezultatai pateikiami pacientams patogia forma: pagal imuninės reakcijos stiprumą ir maisto kategorijas.
  • Tinka vaikams nuo 2 m. amžiaus.

Myfoodprofile (216 produktų) nustato reakciją šioms produktų grupėms:

  • Daržovės
  • Riešutai ir sėklos
  • Ankštiniai augalai
  • Vaisiai ir uogos
  • Žuvis ir jūros gėrybės
  • Mėsos produktai
  • Pieno produktai ir kiaušiniai
  • Grūdai be glitimo ir alternatyvus maistas
  • Glitimo turintys grūdai
  • Žolelės ir prieskoniai
  • Įvairūs

Jei tyrimo metu nustatyta teigiama reakcija tam tikriems maisto produktams, eliminavus juos iš savo mitybos galima ženkliai pagerinti savo savijautą.

Kiti tyrimai, susiję su mėsos kokybe ir sauga

Straipsnyje pateikiami ir kitų mokslinių tyrimų, susijusių su mėsos kokybe ir sauga, pavyzdžiai:

  • 2022 RIEŠUTĖ, Reda; ŠALOMSKIENĖ, Joana; ŠALAŠEVIČIENĖ, Alvija; MAČIONIENĖ, Irena. “Effect of Anolyte on S. Typhimurium and L. monocytogenes Growth in Minced Pork and Beef Cuts.” Foods 11, no.
  • 2021 MAŽEIKIENĖ, Ingrida; FRERCKS, Birutė; BUROKIENĖ, Daiva; MAČIONIENĖ, Irena; ŠALAŠEVIČIENĖ, Alvija. “Endophytic community composition and genetic-enzymatic features of cultivable bacteria in Vaccinium myrtillus L. in forests of the Baltic-Nordic region.” Forests 12, no.
  • 2021 RAZAVIZADEH, Seyedmahmood; ALENCIKIENE, Gitana; SALASEVICIENE Alvija, VAICIULYTE - FUNK, Lina; ERTBJERG, Per; ZABULIONE, Aelita. “Impact of fermentation of okara on physicochemical, techno-functional, and sensory properties of meat analogues.” European Food Research and Technology 247, no.
  • 2018 ROKAITYTE, Anita; ZABORSKIENE, Gintare; GUSTIENE, Sonata; RAUDONIS, Raimondas; JANULIS, Valdimaras; GARMIENĖ, Galina; STIMBIRYS, Artūras. Effect of taxifolin on physicochemical and microbiological parameters of dry-cured pork sausage // Czech journal of food sciences.
  • 2018 GUSTIENE, Sonata; ZABORSKIENE, Gintare; ROKAITYTE, Anita; RIEŠUTE, Reda. Effect of biofermentation with taxifolin on physicochemical and microbiological properties of cold-smoked pork sausages // Food Technology and Biotechnology.
  • 2018 DOMINGUEZ-HERNANDEZ, Elisa; ŠALAŠEVIEČIENĖ, Alvija; ERTBJERG, Per. Low-temperature long-time cooking of meat: eating quality and underlying mechanisms // Meat Science.

Šie tyrimai apima įvairius aspektus, tokius kaip antimikrobinių medžiagų poveikis, endofitinės bendruomenės sudėtis, fermentacijos įtaka mėsos analogams, taksifolino poveikis mėsos gaminiams ir žemos temperatūros gaminimo įtaka mėsos kokybei.

tags: #mėsos #tyrimai #Lietuvoje

Populiarūs įrašai: