„Mokslo sriuba“: kas tai ir kodėl tai svarbu?

Tikriausiai visi esame girdėję apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, kurią lemia itin greiti technologiniai pokyčiai. Kaip žinome, pirmąją pramonės revoliuciją lėmė garas ir vanduo, antrąją - elektra, trečiąją - masinė gamyba ir automatizacija. O dabar matome skaitmenizacijos, daiktų interneto ir dirbtinio intelekto proveržį. Dirbtinis intelektas socialiniuose tinkluose parenka draugų įrašus ir įdomius vaizdelius, gali pakeisti televizijos laidų vedėjus ir atmerkti mūsų užsimerkusias akis nuotraukose. Dirbtinio intelekto algoritmai net kuria paveikslus. Šiame kontekste ypač svarbu populiarinti mokslą ir technologijas, kad visuomenė suprastų šiuos pokyčius ir galėtų juose dalyvauti. Būtent čia į pagalbą atskuba „Mokslo sriuba“.

Kas yra „Mokslo sriuba“?

„Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Tai keista, įdomi, nuotaikinga, kerinti mokslo populiarinimo televizija smalsiems žmonėms. Tai jaunų žmonių bendruomenė, susibūrusi populiarinti mokslą visuomenėje.

Misija ir tikslai

Pagrindinis „Mokslo sriubos“ tikslas - mokslo populiarinimas, siekiant kelti visuomenės sąmoningumą ir plėsti žinių visuomenę. Jų misija - kūrybiškai ir įdomiai plačiajai visuomenei pateikti aktualijas apie Lietuvos ir viso pasaulio mokslo pasiekimus. „Mes siekiame žmonėms parodyti visai kitokį pasaulį nei daugelis jį įsivaizduoja. Ne tik apie tai, kas mūsų laukia ateityje, o kokios galimybės jau yra šiandien."

Veiklos sritys

„Mokslo sriuba“ apima įdomiausius viso pasaulio mokslininkų išradimus, neįtikėtinus eksperimentus, tyrimus, projektus, vystomas naujausias technologijas, revoliucines idėjas bei iššūkius žmonijos pažangai. Jie kuria mokslo populiarinimo laidas, populiarina mokslą socialiniuose tinkluose ir kitaip.

Kodėl „Mokslo sriuba“ yra svarbi?

„Mokslo sriuba“ mano, kad mokslo populiarinimas yra reikšminga investicija ne tik į visuomenės mentalitetą, bet ir į švietimo bei mokslo ateitį. Jie siekia aukščiausios turinio kokybės ir kelia sau iššūkį, kad kiekviena nauja laida būtų geresnė nei prieš tai buvusi. Jų tikslas - kad „Mokslo sriuba“ būtų pati geriausia mokslo populiarinimo laida pasaulyje.

Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis

Informacijos prieinamumas

„Mokslo sriuba“ siekia į Lietuvą atnešti naujos informacijos, kuri yra neprieinama lietuvių kalba. Visas laidas jie kuria remdamiesi tik patikimais šaltiniais.

Bendradarbiavimas ir atvirumas

„Mokslo sriuba“ yra atvira visiems norintiems prisidėti prie laidos kūrimo. 2012 m. spalio 1 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas laidai „Mokslo sriuba“ suteikė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos patronažą (projekto globą). Globa baigta 2015 m.

Kaip galite „ragauti“ „Mokslo sriubą“?

„Mokslo sriubą“ galima „ragauti“ kiekvieną šeštadienį 9:30 val. per LRT Kultūrą, o išalkus dar - per www.youtube.com paskyrą.

Pavyzdžiai iš „Mokslo sriubos“ laidų

Minimalizmas

Viena iš tokių iniciatyvų - sparčiai populiarėjantis minimalizmas, kuris ragina atsigręžti į darną su gamta ir žmonėmis, neprisirišti prie materialių dalykų. Minimalistės Lauros Pievelytės-Juknės teigimu, atsisakius nereikalingų daiktų, gyvenime atsiranda daugiau vietos asmeniniams potyriams. Toks gyvenimo būdas yra atsakas vartotojiškos visuomenės sukeliamoms problemoms ir orientuotas į sąmoningą savo vietos pasaulyje suvokimą. „Mokslo sriubos“ tinklalaidėje L. Prievelytė-Juknė papasakojo, kad minimalistų yra įvairių - nuo tokių, kurie gyvena toli nuo miestų ir stengiasi viskuo apsirūpinti patys, iki mieste gyvenančių entuziastų, kurie rūšiuoja, kompostuoja ir perka tik kokybiškus daiktus.

Pokalbio su L. Prievelyte-Jukne apie minimalizmą, ir kaip jis praturtina gyvenimą, galima klausytis „Mokslo sriubos“ „Youtube“ paskyroje, „Spotify“ bei „Soundcloud“ platformose.

Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje

Atliekų deginimas

Vis dar gaji nuomonė, jog atliekų deginimas yra itin pavojingas sveikatai. Tačiau ar labai nustebtumėte sužinoję, jog atliekų deginimas moderniose termofikacinėse elektrinėse yra itin švarus procesas, kuomet į aplinką išmetamas kenksmingų medžiagų kiekis yra kelis kartus mažesnis nei nustatytos ribos? Išsivysčiusios Vakarų Europos bei Skandinavijos šalys atliekų į sąvartynus veža labai mažai: šiukšlės deginamos ar perdirbamos. Lietuva, tuo tarpu, į sąvartynus gabena daugiau nei 70 proc. visų atliekų.

„Tam, jog perdirbtum plastikinį butelį nuo aliejaus ar, dar blogiau, kokio nors tepalo, visų pirma turi jį išvalyti. Ekonominė logika sako, kad švarios atliekos turėtų būti perdirbamos, nešvarios - deginamos“, - sako termofikacinės jėgainės „Fortum Klaipėda“ atstovas Andrius Kasparavičius. Atliekos gali virsti kuru ir tokiu būdu aprūpinti gyventojus elektra bei šiluma. Pastačius „Fortum“ jėgainę, Klaipėdos sąvartyne atliekos jau nepilamos, o 40 proc.

„Mokslo sriubos“ kūrėjai klausia, kaip išvalomi dūmai, kad iš termofikacinių elektrinių kaminų į aplinką patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų, kaip vyksta pats deginimo procesas. Koks yra skirtumas tarp nepilno ir pilno degimo ir kodėl pastarasis - mažiau žalingas mūsų sveikatai?

Mažų molekulių enciklopedija

Tyrėjas domisi mažų cheminių molekulių struktūromis. Jei paimsime medžiagos kristalą ir jį apšviesime rentgeno spinduliais, tam tikru impulsu, įvyks įdomus dalykas. Rentgeno spinduliai atsispindės nuo atomų labai tiksliais kampais, kuriuos greitų detektorių dėka įmanoma išmatuoti. Tačiau, fizikas susidūrė su iššūkiu. Įvairiausių molekulių duomenys yra saugomi duomenų bazėse, kurios yra komercinės. Jei nori prieiti prie šių duomenų, turi susimokėti.

„Licenzija draudžia platinti netgi rezultatus, padarytus naudojantis duomenų bazę. O tai mano požiūriu yra nepriimtina. Mokslo tikslas - tekti žinias. Ir tada aš pagalvojau - padarykime kaip hakerių bendruomenėje, kur kiekvienas parašo programą, o naudojasi visi bendrai“ - kaip kilo idėja kurti duomenų bazę pasakoja Saulius Gražulis. Plačiau apie tai žiūrėkite „Mokslo sriubos“ laidoje.

Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“

Išvados

„Mokslo sriuba“ - tai svarbi iniciatyva, kuri populiarina mokslą ir technologijas Lietuvoje ir pasaulyje. Jų laidose nagrinėjamos įvairios temos - nuo minimalizmo iki atliekų deginimo ir mažų molekulių tyrimų. „Mokslo sriuba“ siekia, kad mokslas būtų prieinamas ir įdomus kiekvienam, taip prisidedant prie visuomenės sąmoningumo ir žinių plėtros.

tags: #mokslo #sriuba #kas #tai

Populiarūs įrašai: