Vyresnio amžiaus žmonių požiūris į socialines paslaugas: tyrimai ir įžvalgos
Įvadas
Straipsnio tema - vyresnio amžiaus žmonių požiūris į naudojimąsi socialinėmis paslaugomis. Šios temos tikslas - ištirti vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į naudojimąsi socialinėmis paslaugomis. Vyresnio amžiaus žmonių nuomonė turi būti svarbi paslaugų teikėjams, todėl turime rasti būdų, kaip ne tik pasiūlyti galimybę rinktis iš jau esamų, bet ir suteikti paslaugų vartotojams galimybę išreikšti savo poreikius ir lūkesčius, savo stipriąsias puses ir norimus rezultatus. Dėl to kyla probleminiai klausimai: 1) dėl kokių priežasčių vyresnio amžiaus žmonėms reikia naudotis socialinėmis paslaugomis ir 2) kokie pagrindiniai veiksniai lemia vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į naudojimąsi socialinėmis paslaugomis?
Socialinių paslaugų poreikis ir požiūrio formavimas
Siekiant užtikrinti kokybišką senėjimą, būtina atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir lūkesčius. Tai apima ne tik galimybę rinktis iš esamų socialinių paslaugų, bet ir suteikti jiems galimybę išreikšti savo individualius poreikius, stipriąsias puses ir norimus rezultatus.
Šios tesės tikslas - ištirti vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į naudojimąsi socialinėmis paslaugomis. Darbo uždaviniai yra šie: ištirti veiksnius, formuojančius vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į naudojimąsi socialinėmis paslaugomis; išanalizuoti vyresnio amžiaus žmonėms teikiamas socialines paslaugas; įvertinti vyresnio amžiaus žmonių požiūrį į naudojimąsi socialinėmis paslaugomis. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminė analizė, anketinė apklausa, statistinė tyrimo duomenų analizė.
Socialinių paslaugų prieinamumas ir informacijos trūkumas
Tyrimai rodo, kad didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių trūksta informacijos apie socialinių paslaugų prieinamumą. Beveik pusė respondentų susiduria su informacijos apie socialinių paslaugų prieinamumą trūkumu, nes negauna pakankamai informacijos. Dažniausi informacijos apie socialines paslaugas vyresnio amžiaus žmonėms šaltiniai yra socialiniai darbuotojai, socialines paslaugas gaunantys asmenys ir laikraščiai. Tai rodo, kad būtina gerinti informacijos sklaidą ir užtikrinti, kad informacija pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
Socialinių paslaugų atitikimas poreikiams ir savarankiškumo lygiui
Daugumai vyresnio amžiaus žmonių nepakanka socialinių paslaugų, kad būtų patenkinti jų poreikiai, jie nėra užtikrinti, kad socialinių paslaugų teikimo tvarka atitinka jų savarankiškumo lygį, o socialinės paslaugos, kurias jie gauna, yra iš dalies arba visiškai finansuojamos. Svarbu užtikrinti, kad socialinės paslaugos būtų pritaikytos individualiems poreikiams ir atitiktų vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumo lygį.
Taip pat skaitykite: Sveikatos patikra vyresniems
Aktyvus senėjimas ir dalyvavimas visuomenėje
Remiantis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Gyventojų padalinio (ang. - Population Unit of the UNECE) aktyvaus senėjimo indeksu, kuris leidžia palyginti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo aspektus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje aktyvaus senėjimo rodikliai nėra aukšti (Mikulionienė, Gedvilaitė-Kordušienė 2014). Lietuva pagal bendrą dalyvavimo darbo rinkoje rodiklį užima vidurinę poziciją tarp ES-27 šalių, nors vertinant ilgesniu laikotarpiu, vyresnio amžiaus žmonių integracijos į darbo rinką galimybės pagerėjo (Gruževskis, Pocius 2022).
Pagal dalyvavimo visuomenėje rodiklius (remiantis Aktyvaus senėjimo indeksu), Lietuvoje mažesnis dalyvavimas nustatytas vertinant įsitraukimą į savanorišką veiklą ir politinį dalyvavimą, tačiau aukštesni rodikliai nustatyti vyresnio amžiaus žmonėms prižiūrint šeimos narius (vaikus, anūkus ir vyresnio amžiaus žmones). Tai rodo, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės daugiau linkę dalyvauti šeimos sferoje negu visuomeninėse veiklose (savanoriška veikla, politinis dalyvavimas). Pagal mokymosi visą gyvenimą rodiklį Lietuva užėmė 20-tą vietą tarp ES šalių, tačiau pastaruoju metu siekis įtraukti vyresnio amžiaus asmenis į užimtumą pasitelkiant mokymosi visą gyvenimą priemones sulaukia vis didesnio paslaugų teikėjų, darbdavių dėmesio.
Technologinė atskirtis ir skaitmeninis raštingumas
Nustatyta, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės patiria didesnę technologinę atskirtį palyginti su kitomis socialinėmis grupėmis (Šuminas, Gudinavičius, Aleksandravičius 2018). 2019 metų duomenimis, net 53% Lietuvos gyventojų tarp 65-74 metų niekada nenaudojo interneto, kai daugelyje Šiaurės ir Vakarų Europos šalių tokių žmonių dalis svyravo tarp 2 ir 15 proc. (Eurostat 2019). Nors naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad šalyje informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas auga, tarp jauniausių ir vyriausių kartų atotrūkis išlieka ženklus. 2022 m. tik 34,5% 65-74 metų amžiaus žmonių turėjo išmaniuosius telefonus, tuo tarpu jaunesnėse kartose (16-34 metų) šis skaičius siekė nuo 98 iki 99,8% (Oficialiosios 2022). Panašiai, 2022 m. internetu naudojosi didžioji dauguma (daugiau nei 99 proc.) jaunesnių amžiaus grupių (16-34 m.), tuo tarpu 65-74 metų amžiaus žmonių dalis buvo žymiai mažesnė - 57,1 proc. (Oficialiosios 2022).
Atsižvelgiant į tai, kad vis daugiau paslaugų pereina į elektroninę erdvę, sumažėjęs skaitmeninis raštingumas gali didinti vyresnio amžiaus žmonių socialinę izoliaciją. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad modernios technologijos gali padėti tenkinti vyresnio amžiaus žmonių socialinius poreikius, pvz., sumažinti vienišumą ar socialinę atskirtį, ypač esant sumažėjusiam mobilumui (Bruggencate et al. 2018). Technologijos taip pat gali būti naudingos žmonėms, praradusiems socialinius ryšius vyresniame amžiuje dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, išėjus į pensiją ar netekus antrosios pusės (Cornwell et al. 2008). Nustatyta, kad skaitmeninės priemonės gali būti naudingos priežiūros institucijų gyventojams, patiriantiems socialinės izoliacijos riziką (Neves et al. 2015). Daugelis tyrimų patvirtina, kad skaitmeninių priemonių naudojimas teigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių gerovę, sumažindamas depresijos simptomus ir socialinę atskirtį (Cotten et al. 2014), stiprina pasitikėjimą savimi ir nepriklausomybę (Hill et al.
"Senjorų pasaulis": iniciatyva ir strategija
Dėl šių priežasčių Senjorų pasaulis inicijavo neformalaus suaugusiųjų švietimo nuotolinę veiklą. Šio straipsnio tikslas - remiantis atlikto žvalgomojo tyrimo duomenimis, išsiaiškinti vyresnio amžiaus žmonių Interneto naudojimo dažnumą, įvertinti vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą į Senjorų pasaulio veiklas ir pristatyti ilgalaikę 2023-2025 metams strategiją. Ruošdami „Senjorų pasaulis” ( toliau SP) ilgalaikę 2023-2025 metams strategiją, rėmėmės prieš metus pasiruoštu Pokyčių žemėlapiu. Jame įsivardijome sprendžiamą vyresnio amžiaus žmonių užimtumo ir įtraukimo į visuomenės gyvenimą problemą.
Taip pat skaitykite: Mikrobiologiniai tyrimai veterinarijoje
Tyrimo metodika ir rezultatai
Siekiant išsiaiškinti senjorų patirtis ir nuomonę apie SP organizuojamas nuotolines atviras paskaitas ketvirtadieniais, atlikome apklausą. Taikant netikimybinę atranką, 2023 m. balandžio -birželio mėn. atliktas žvalgomasis tyrimas - internetinė apklausa. Atsakiusiųjų amžius svyravo nuo 53 m. iki 88 m. Amžiaus vidurkis - 68.7 m. Vienas respondentas savo amžiaus nenurodė. Apklausai klausimyną padėjo sukurti Lietuvos socialinio mokslo centro darbuotojos - mokslininkės Sarmitė Mikulionienė, Gražina Rapolienė ir Margarita Gedvilaitė.
Užimtumas ir interneto naudojimas
Paklausti, kaip dažnai jaučiasi neturintys ką veikti, dauguma atsakiusiųjų į klausimą pripažino nenuobodžiaujantys. Panašūs rezultatai gauti matuojant veiklos trūkumą per savaitę 94 (71.8%) į klausimą atsakę senjorai nenuobodžiauja niekada arba retai jaučiasi neturintys ką veikti, kartais veiklų trūkumą patiria 30 senjorų(22.9%), dažnai - 7 (5.3%). Dauguma senjorų naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais kasdien naudojasi internetu (127 senjorai, 84.1% atsakiusiųjų), kas rodo gana aukštą skaitmeninį apklaustos grupės įtrauktumą 17 atsakiusių senjorų (11%) internetu naudojasi dauguma dienų, 5 (3.4%) - keletą kartų per savaitę. 2 senjorai paminėjo tik retkarčiais besinaudojantys internetu. Apklausos imtyje nebuvo respondentų, kurie niekada nesinaudoja internetu.
Apklausoje teirautasi, kokios informacijos apklaustieji ieško internete. Daugiausia pasikartojęs atsakymas (123 kartai) buvo naudojimasis e-bankininkystės paslaugomis. Panašus skaičius apklaustųjų, t.y. 122, internetu naudojasi mokymosi ir savišvietos tikslais. 113 respondentų internetu naudojasi ieškodami pramogų ir laisvalaikio praleidimo būdų. Senjorai dažnai internetu naudojasi norėdami paskaityti žiniasklaidos portalus (101 atsakymai) ar ieškodami informacijos apie gydymo įstaigas (84 atsakymai). Naudojimasis e-valdžios paslaugomis taip pat buvo gana dažnas pasirinkimas (pasirinkta 71 kartų). Kiek rečiau internetas naudojamas socialinių paslaugų paieškai (46 pasirinkusieji) ir rečiausiai - draugų paieškos socialiniuose tinkluose (17). Pusiau atviras klausimas leido respondentams įrašyti ir savo atsakymus, kokiais tikslais jie naudojasi internetu. Pavyzdžiui, atsirado teigiančių, kad internetu naudojasi norėdami apsipirkti. Kai kurie vyresnio amžiaus žmonės internete taip pat ieško naudingų patarimų, maisto receptų. Nurodytas atsakymas, kad internetas naudingas, norint pasidomėti apie organizuojamas keliones. Taip pat du atsakiusieji naudoja internetą darbiniais tikslais. Beveik visi apklausoje dalyvavusieji taip pat naudojasi socialiniais tinklais, t.y.
Dalyvavimas "Senjorų pasaulio" veikloje
Apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė, 94 žmonės (62.3% ) dalyvavo Senjorų pasaulio veikloje. 30.5% (46 žmonės) Senjorų pasaulio veikloje nedalyvavo ir naujienlaiškio neprenumeruoja. Dar 9 žmonės veikloje nedalyvavo, tačiau prenumeruoja Senjorų pasaulio naujienlaiškį. Vis dėlto, šios apklausos metu norą nuo šiol gauti naujienlaiškį išreiškė dar 52 žmonės, kurie iki tol arba nedalyvavo Senjorų pasaulio veikloje ir neprenumeravo naujienlaiškio, arba dalyvavo, bet naujienlaiškio neprenumeravo. Tų respondentų, kurie atsakė, kad jiems yra tekę dalyvauti Senjorų pasaulio veikloje, taip pat buvo klausta, kokiomis šios iniciatyvos teikiamomis paslaugomis teko naudotis. Beveik toks pats skaičius žmonių, kurie dalyvavo Senjorų pasaulio veikloje nurodė, kad ketvirtadieniais klausosi organizuojamų paskaitų Zoom platformoje (90 asmenys). 61 žmogus taip pat teigė šiuo metu priklausantys arba kada nors priklausę Senjorų pasaulio klubui. Panašus skaičius, 56 respondentai, paminėjo dalyvavę Senjorų pasaulio organizuojamuose renginiuose, t.y. nuotoliniuose mokymuose ar gyvuose susitikimuose.
Iš 88 senjorų, kurie atsakė, kad yra dalyvavę Senjorų pasaulio veikloje, 40 (45.5%) teigė, kad prisijungus prie šios iniciatyvos pagerėjo jų emocinė būklė. Dar 8 (9%) iš jų atsakė, kad emocinė būklė pagerėjo netgi labai. 36 (40.9%) respondentai teigia pokyčio nepastebėję. Tyrimo rezultatai apie psichinės ir emocinės sveikatos modulio, kuris padėtų susitvarkyti su neigiamomis emocijomis, integravimą Senjorų pasaulio veikloje parodė, kad kiek mažiau nei pusei toks modulis būtų reikalingas (41.4% , 60), o kiek daugiau nei trečdaliui (35.2%, 51) - nereikalingas. Taigi, tyrimo duomenys parodė, kad apklausoje dalyvavę vyresnio amžiaus žmonės gana aktyvūs ir įtraukti. Didžioji dalis nepatiria nuobodulio savo kasdienybėje, taip pat didižioji dalis naudojasi internetu.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai kulinarijos istorijos etapai
"Senjorų pasaulio" strategijos planavimas 2023-2025 metams
Remiantis apklausos rezultatais planavome veiklas 2023-2025 metams. SP klausytojų auditoriją sudaro skirtingo amžiaus, išsilavinimo, socialinio statuso, kaimo, miestų ir mažų miestelių gyventojai, turintys skirtingus poreikius, todėl siekiame, kad mokymosi ir savanorystės veiklose visi jie jaustųsi saugūs, gerbiami, reikalingi. SP tikslas - kokybiškos ir daugumai prieinamos paslaugos, todėl planuojama paruošti daugiau savanorių regionuose; plėtoti socialinį verslą ir jo teikiamas viešąsias paslaugas.
SP 2023-2025 metų strategijoje pažymėjome, kad savo veikloje remsimės šiais principais: pasirinksime veiklos kryptis, nukreiptas į ateitį ir naujoves; tikėdami, kad viskas prasideda nuo noro mokytis ir tobulėti vertinsime kiekvieną žmogų, jo individualumą ir patirtį. Konsultavimas visą gyvenimą yra atraminė veikla, plėtojant mokymąsi visą gyvenimą, kad mokymasis būtų labiau patrauklus, naudingas ir efektyvus. Ugdydami vyresnio amžiaus žmonių kūrybiškumą, kaip problemų sprendimo būdą savirealizacijos ir saviugdos procese, sieksime paruošti SP neformalaus ugdymo suaugusiems modulių programas. Nuolat tirsime mokymosi poreikius, ypatingą dėmesį skiriant informacinių technologijų įgūdžiams lavinti. Gerindami paskaitų kokybę, parengsime aprašą ir supažindinsime lektorius su paskaitų vyresnio amžiaus žmonėms specifika. Užmegsime ir palaikysime ryšius su vietos savivalda. Įtrauksime SP bendruomenės narius į darbo grupes, komisijas, kur sprendžiami vyresnio amžiaus žmonių klausimai. Socialinės integracijos ir ekonominės veiklos konsultavimo krypties įgyvendinimui informuosime SP narius bei susitikimų dalyvius apie senjorų socialinės įtraukties priemones bei ekonominės veiklos (įsidarbinimo) ir savanoriavimo galimybes. Tobulinsime savanorių, organizuojančių ir vykdančių vyresnio amžiaus žmonių mokymą, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas ir įgūdžius, ugdysime jų asmeninę iniciatyvą ir atsakomybę. Bendradarbiausime su Lietuvos mokslininkais (Lietuvos socialinių mokslų centru, Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu) aktyvaus senėjimo koncepcijos sklaidai bei tobulinimui. Nuolat ieškosime priemonių, kaip supažindinti su inovatyviomis mokymosi priemonėmis kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių ir įtraukti juos į SP bendruomenę. Vystydami socialinį verslą ir užtikrindami veiklos tęstinumą atnaujinsime jau turimų 5 modulių programas ir parengsime psichinės sveikatos modulį. Didindami SP darbo efektyvumą, tobulinsime darbuotojų kompetencijas. Sukursime ir išlaikysime 3 naujas darbo vietas: projektų vadovo, komunikacijos specialisto, informacinių technologijų administratoriaus. Gerindami SP įvaizdį viešojoje erdvėje ir plėtodami viešuosius ryšius parengsime ir įgyvendinsime komunikacijos strategiją. Nuolat tobulinsime svetainę, atnaujinant ir pritaikant vyresnio amžiaus žmonėms, kad jiems būtų patogu naudotis informacijos pateikimo kanalu. Sukursime aplikaciją, kuri taptų pagrindiniu informacijos kanalu. Priklausysime ir dalyvausime giminingų organizacijų tinkluose. SP plėtros ištekliai - ne kapitalas, technologijos, o žmogiškieji ištekliai, t. y. darbuotojai ir savanoriai, jų žinios, gebėjimai, kvalifikacija, kompetencija. Darbuotojai ir savanoriai, tobulindami savo žinias ir įgūdžius, nuolatos mokydamiesi, padeda prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios aplinkos. SP vadovaujančiojo personalo kokybei įtakos turi sukaupta ilgametė veiklos/ darbinė patirtis.
Pasitenkinimas gyvenimu ir finansinė padėtis
Naujausi Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimo (angl. Survey of Health, Ageing and Retirement in Europe - SHARE; www.share-eric.eu) duomenys atskleidžia, kad 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuo 2017 m. Vienas tyrimo koordinatorių Lietuvoje, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FSF) Psichologijos instituto mokslininkas doc. Antanas Kairys džiaugiasi, kad SHARE tyrimas Lietuvoje atliekamas jau trečiąjį kartą.
Europos senėjimo tyrimas atskleidžia, kad taip vadinamosios instrumentinės kasdieninio gyvenimo veiklos (angl. Instrumental activities of daily living - IADL) apimančios tokias sritis, kaip valgio ruošimas, tvarkymasis ar finansų valdymas, yra būtinos kokybiškam gyvenimui, tačiau jų atlikimas su amžiumi tampa vis sudėtingesnis. Analizuojant 2017 m. tyrime dalyvavusių 65-75 m. 1 pav. Po penkerių metų (2021-2022 m.) surinkti SHARE tyrimo duomenys parodė, tarp tų pačių žmonių, (kuriems jau sukako 69-81 m.) turinčiųjų bent vieną apribojimą, skaičius išaugo iki 22,8 %. Palyginimui, doc. A. Kairys pateikia Danijos pavyzdį, kur tarp tokio pat amžiaus žmonių tik 14,2 proc. susiduria su panašiais iššūkiais.
Nepaisant to, subjektyviai vertinama gyventojų sveikatos būklė Lietuvoje išlieka gana stabili. Mokslininkai analizuodami kitą sveikatos rodiklį - subjektyviai vertinamą sveikatą - kurią tyrimo dalyviai galėjo įvertinti nuo 1 (prasta) iki 5 (puiki), pastebėjo, kad šis rodiklis per penkerius metus pakito nežymiai. Tačiau Lietuvos gyventojai savo sveikatą vertina vis tiek prasčiau nei vidutinis SHARE tyrimo dalyvis ir ženkliai prasčiau nei, pavyzdžiui, jau minėtos Danijos gyventojai.
Viena tyrimo koordinatorių, VU FSF Psichologijos instituto doc. Olga Zamalijeva teigia, kad svarbus šio tyrimo pranašumas yra dar ir tai, kad jis leidžia ne tik įvertinti pokyčius, bet taip pat patikimai pasilyginti su kitomis šalimis, kurių pavyzdžiu norėtume sekti arba kurių gerąją praktiką būtų tikslinga pasinaudoti, pritaikant ją prie Lietuvos realijų.
Anot mokslininkų, tyrimo rezultatai taip pat rodo ir vyresnio amžiaus asmenų finansinės padėties gerėjimą. Per penkis metus vidutinės Lietuvos namų ūkio, kuriame gyvena 65 m. ir vyresnis tyrimo dalyvis, pajamos vienam asmeniui išaugo nuo 275 eurų (2017 m.) iki 412,5 euro (2021-2022 m.). Tačiau jos dar labai atsilieka nuo vidutinio tyrime dalyvavusio euro zonos namų ūkio, kur 2021-2022 m. vidutinės pajamos buvo 900 eurų. Subjektyvus pasitenkinimas pajamomis taip pat gerėja. Teigiančių, kad namų ūkiui sudurti galą su galu lengva per penkerius metus išaugo nuo 10 proc. (2017 m.) iki 16,6 proc. (2021-2022 m.) (2 pav.). Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis mano, kad teigiami pokyčiai nėra atsitiktiniai.
Pasak prof. B. Gruževskio, didelis šio tyrimo privalumas yra tas, kad jis labai kompleksiškai charakterizuoja tiriamą fenomeną, kas leidžia išvengti atsitiktinių ar nepagrįstų vertinimų.
Naujai išleisti 9-tos SHARE tyrimo bangos, apimančios 2021-2022 m., duomenys atskleidė, kad vyresnio amžiaus (65+ m.) Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuosekliai gerėja. Per penkerius metus vidutinis pasitenkinimas gyvenimu pakilo nuo 6,7 iki 7,6 (dešimtbalėje skalėje) (3 pav.). Tyrimo koordinatorius doc. A. Kairys džiaugiasi matydamas, kad per penkerius tyrimo metus vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas Lietuvoje stabiliai gerėjo beveik visose analizuotose srityse.
Psichinė sveikata ir gyvenimo kokybė
Gyvenimo kokybės tyrimai pasaulyje pradėti apie 60-uosius praeito amžiaus metus. Buvo vertinami įvairūs veiksniai, turintys įtaką žmonių gyvenimo kokybei: socialiniai, psichologiniai, susiję su žmogaus gyvenimo trukme ir sveikata ir t. t. Iki šiol yra atliekami tyrimai įvairių lėtinių ligų poveikiui žmonių gyvenimo kokybei nustatyti. Psichinė sveikata yra viena iš PSO apibrėžtos sveikatos dimensijų, turinti ryšį su fizine sveikata bei socialine gerove. Tiek fizinė, tiek socialinė, tiek ir psichinė sveikata turi įtakos gyvenimo kokybei. Tyrimo metodai - sisteminga straipsnių paieška ScienceDirect, PubMed ir Google Scholar duomenų bazėse. Gauti rezultatai parodė, kad emociniai sutrikimai apsunkina socialinį funkcionavimą ir prisitaikymą, gebėjimą dirbti, rūpintis namais ir poilsio galimybes, taip pat pablogina gyvenimo kokybę. Šie sutrikimai tiesiogiai susiję su pasitenkinimo gyvenimu, gebėjimo patirti pozityvius gyvenimo kokybės aspektus sumažėjimu. Sergant lėtinėmis ligomis, dažniau pasitaiko depresijos, nerimo būsenų, kitų emocinės sveikatos sutrikimų, blogėja gyvenimo kokybė.
tags: #pagyvenusių #žmonių #pagrindiniai #tyrimai