Pagrindiniai tyrimai vyresniems nei 65 metų asmenims
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius tyrimus, kurie yra svarbūs vyresniems nei 65 metų asmenims, siekiant užtikrinti gerą jų sveikatą ir savijautą. Straipsnyje bus apžvelgiamos dažniausios ligos, rizikos veiksniai ir profilaktinės priemonės, kurios gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms gyventi ilgą ir kokybišką gyvenimą.
Širdies ir kraujagyslių ligų patikra
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių vyresnių nei 65 metų asmenų grupėje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ši liga kasmet diagnozuojama vis didesniam skaičiui pacientų. Statistikos duomenimis, širdies nepakankamumas paveikia apie 2% suaugusiųjų, o vyresniems nei 65 metų asmenims šis skaičius išauga iki 10%. Todėl reguliarūs širdies ir kraujagyslių tyrimai yra itin svarbūs.
Nemokamas širdies ir kraujagyslių ištyrimas: Pacientai, turintys privalomąjį sveikatos draudimą ir priklausantys didelei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, gali pasinaudoti nemokamu ištyrimu. Norėdami sužinoti, ar gali pasinaudoti nemokamu ištyrimu, pacientai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Širdies nepakankamumo stebėsenos kabinetas: VšĮ „Krikščionių medicinos centre“ įsikūręs širdies nepakankamumo stebėsenos kabinetas skirtas specializuotai širdies nepakankamumu sergančių pacientų priežiūrai ir sveikatos būklės stebėsenai. Kabinetas skirtas ne tik užkirsti kelią širdies nepakankamumo paūmėjimams, bet ir padėti pacientams tapti savarankiškesniems, tinkamai prižiūrint savo sveikatą.
Kardiologo konsultacijos ir tyrimai: Konsultacijų metu pacientams suteikiama išsami informacija apie širdies nepakankamumo gydymo galimybes, gyvenimo būdo koregavimo būdus, ligos valdymą ir simptomų stebėjimą. Kabinete stebimas vaistų poveikis ir, esant reikalui, koreguojamos dozės. Širdies nepakankamumu sergantiems pacientams padedama sekti sveikatos būklę, fiksuojami pagrindiniai simptomai, matuojamas kraujospūdis, svoris bei atliekami kiti būtini tyrimai. Pacientams teikiami rekomendacijos sveikai gyvensenai: patarimai dėl mitybos, fizinio aktyvumo planavimo, skysčių vartojimo ribojimo ir kt.
Taip pat skaitykite: Mikrobiologiniai tyrimai veterinarijoje
Kardiologo atmintinė prieš priėmimą: Bendradarbiaujant su gydytojais sukurta atnaujinta kardiologo atmintinė prieš priėmimą. Tai naudingų patarimų ir rekomendacijų rinkinys, kuris pravers prieš vizitą.
Rizikos įvertinimas: Gydytojas kardiologas konsultuoja sveikus pacientus, norinčius įvertinti savo riziką ir sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kardiologiniai tyrimai: Gydytoja nuolat tobulinasi užsienyje ultragarsinės diagnostikos srityje. Pati atlieka širdies ultragarsinį tyrimą, kaklo kraujagyslių ultragarsinį tyrimą (aterosklerozės išplitimo kaklo kraujagyslėse vertinimas), atlieka veloergometriją (fizinio krūvio mėginį), vertina Holterio monitoravimo tyrimą.
Onkologinių ligų patikra
Onkologinės ligos yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių vyresniems nei 65 metų asmenims. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai pagerinti išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę.
Profilaktinės programos: Klinikoje atliekamos išsamios tyrimų programos: Moters profilaktinio ištyrimo programa (Mini, Midi, Maxi) ir Vyro profilaktinio ištyrimo programa (Mini, Midi, Maxi). Klinikoje kas ketvirtį atnaujinamos tyrimų akcijos, taikomos įvairioms ištyrimo programoms. Dėl detalesnės informacijos kviečiama kreiptis telefonu.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai kulinarijos istorijos etapai
Infekcinių ligų patikra ir vakcinacija
Infekcijos yra viena iš pagrindinių trečdalio vyresnių nei 65 metų asmenų mirties priežasčių. Įvairūs biologiniai, kultūriniai ir visuomenės veiksniai lemia didesnį vyresnio amžiaus žmonių imlumą infekcijoms ir prastesnes išeitis jomis užsikrėtus.
Imuninė senatvė: Pagrindiniai kiekybiniai ir kokybiniai imuninio atsako pakitimai, atsirandantys žmogui senstant, vadinami imunine senatve. Dažniausi su amžiumi susiję pokyčiai, mažinantys apsaugą nuo infekcijos vyresnio amžiaus pacientams, yra:
- Natūralių barjerų pokyčiai, lengvinantys patogeninių organizmų invaziją.
- Ląstelinio ir humoralinio imuniteto pokyčiai, įskaitant sumažėjusią specifinių ląstelių populiaciją, imuninių ląstelių gebos proliferuoti praradimą, specifinių citokinų gamybos sumažėjimą.
- Sutrikusi imunoglobulinų gamyba ir sutrikęs antikūnų atsako specifiškumas, susijęs su sumažėjusiu naiviųjų B limfocitų kiekiu.
- Imuninės sistemos funkcija taip pat pažeidžiama su amžiumi didėjant sergamumui.
Rizikos veiksniai: Išsivysčiusiose šalyse infekcijos pavojus dar labiau didėja vyresnio amžiaus asmenims, gyvenantiems socialinėse institucijose. Institucionalizacija yra pagrindinis rizikos veiksnys ne tik susirgti infekcine liga, bet ir užsikrėsti antibiotikams atspariais organizmais. Pacientams, turintiems bet kurios rūšies implantų, ypač didelė rizika susirgti infekcinėmis ligomis.
Antibiotikų vartojimas: Pagrindiniai atsakingo antibiotikų vartojimo strategijos žingsniai apima asimptominės bakteriurijos gydymo vengimą ir dėmesio sutelkimą į trumpiausią veiksmingą gydymo trukmę.
Bendrieji infekcijų diagnozavimo ir gydymo klausimai: Daugelį šimtmečių žinoma, kad vyresnio amžiaus žmonėms sunkios infekcinės ligos gali neturėti tipiškų požymių ar simptomų. Karščiavimas, pagrindinis visų infekcijų bruožas, nepasireiškia 30-50 proc. silpnų vyresnio amžiaus žmonių, net sunkių infekcijų metu.
Taip pat skaitykite: Kultūrinis „Riešutų duonos“ fenomenas
Karščiavimo apibrėžimas: Didesnė nei 38 °C temperatūra rodo galimą sunkią infekciją, o hipotermija, palyginti su bazine kūno temperatūra, gali reikšti ne tik sunkią infekcinę ligą, bet ir sepsį.
Vakcinacija: Klinikoje atliekama vakcinacija visais Lietuvoje patvirtintais skiepais.
- Profilaktiniai skiepai vaikams (prisirašę vaikai nemokamai skiepijami pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birželio 12 d. Įsakymu Nr.
- Skiepai nuo pneumokokinės infekcijos (sergantiems tam tikromis ligomis, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V-1130 „Dėl pneumokokinės infekcijos rizikos grupių patvirtinimo“.
- Nėščiųjų skiepijimas sudėtine kokliušo komponentą turinčia vakcina - stabligės, difterijos ir kokliušo neląsteline, komponentine, sumažinto antigenų kiekio vakcina (Tdap). Skiepijimo laikas: rekomenduojamas skiepijimas kokliušo komponentą turinčia (Tdap) vakcina 27+0−36+0 nėštumo savaitę.
- Kelionėms į užsienį rekomenduojama pasiskiepyti nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų, būdingų konkretiems regionams.
Plaučių ligų patikra
Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra klastinga liga, kuri gali prasidėti nuo įprasto peršalimo ir sukelti rimtą pavojų sveikatai.
Priežastys: Ši liga dažnai atsiranda, kai komplikuojasi ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, peršalimas ar bronchitas. Gydytojai pneumonijos tipą nustato pagal susirgimo aplinkybes.
- Ligoninėje įgyta pneumonija: Šio tipo plaučių uždegimu susergama būnant ligoninėje, slaugos namuose, sanatorijose. Paprastai tai yra rimtesnė nei visuomenėje įgyta pneumonija, nes ją dažnai sukelia antibiotikams atsparios bakterijos, tokios kaip meticilinui atsparus auksinis stafilokokas (MRSA).
- Visuomenėje įgyta pneumonija: Kai plaučių uždegimu susergama už sveikatos priežiūros įstaigos ribų, tai vadinama visuomenėje įgyta pneumonija. Ją gali sukelti bakterijos, virusai, grybeliai (pelėsiai) ir protozojai. Tai taip pat apima aspiracinę pneumoniją, kuri atsiranda, kai įkvepiamas maistas, skystis ar kitos medžiagos.
Simptomai: Plaučių uždegimo požymiai ir simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo tokių veiksnių kaip infekciją sukeliantys mikroorganizmai, amžius ir bendra sveikatos būklė.
Rizikos veiksniai: Vaikams didesnė rizika susirgti yra jaunesniems nei 5 metų. Nepriklausomai nuo amžiaus, asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, yra didesnėje rizikoje susirgti pneumonija. Žmonės su nusilpusia imunine sistema yra didžiausios rizikos grupėje.
Gydymas: Pneumonijos gydymas skirtas infekcijos šalinimui ir komplikacijų prevencijai.
- Antibiotikai: Skiriami bakterinės pneumonijos gydymui.
- Antipiretikai: Skiriami, kai žmogus patiria diskomfortą dėl karščiavimo ar skausmo infekcijos metu.
- Lašelinės: "Drops Clinic" šeimos klinika siūlo atvykti į kliniką, pasikonsultuoti su šeimos arba vidaus ligų gydytoju, kuris paskirs individualią lašelinę. Skiriami tik tie vaistai, kurie yra būtini, o jų įsisavinimas per kraują yra daug greitesnis nei geriant tabletes. Be vaistų, "Drops Clinic" pacientams skiria ir didelę vitaminų dozę, kuri stiprina nusilpusį organizmą.
- Intensyvioji terapija: Intensyviosios terapijos skyriuje gali būti gydomi pacientai, kuriems reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos arba turintys sunkius simptomus.
Atsigavimas: Atsigavimas po plaučių uždegimo gali būti ilgas procesas. Nors kai kuriems žmonėms sveikata pagerėja per savaitę, kitiems gali prireikti mėnesio ar daugiau, kol jie jausis geriau. Visą mėnesį gali išlikti nuovargis, kosulys, energijos stoka, todėl labai svarbu suteikti kūnui pakankamai laiko atsigauti.
Rekomendacijos atsigavimui:
- Poilsis: Tinkamas poilsis yra ypatingai svarbus visiškam atsigavimui.
- Higiena: Laikykitės kosėjimo ir čiaudėjimo higienos, tai daryti į servetėlę, delną ar alkūne.
- Priešuždegiminė Lašelinė: Ne tik mažina uždegimą, bet ir stiprina imunitetą, ramina nervų sistemą bei suteikia energijos.
- Vitaminų Lašelinės: Tai greitas, saugus ir efektyvus būdas aprūpinti organizmą visais reikalingais vitaminais bei mineralais.
- Imuniteto stiprinimas papildomais būdais.
Neuropsichologinė patikra
Alzheimerio liga yra progresuojanti degeneracinė nervų sistemos liga, kurios metu plonėja ir nyksta nervų skaidulų jungtys, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai ir sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.
Priežastys: Alzheimerio priežastys iki šiol nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai mano, kad šios ligos vystymuisi įtakos turi keletas veiksnių. Pirmasis iš jų - genetika: tam tikri genai gali padidinti riziką susirgti šia liga. Be to, yra nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių sveikata taip pat gali turėti įtakos šios ligos vystymuisi.
Simptomai: Alzheimerio simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos stadijos, tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie dažnai pasireiškia ankstyvosiose stadijose ir intensyvėja, progresuojant ligai. Pirmieji Alzheimerio požymiai apima atminties, ypač trumpalaikės, sutrikimus. Kitas būdingas simptomas - sunkumai, atliekant įprastas kasdienes veiklas. Kognityviniai sutrikimai, tokie kaip orientacijos laike ir erdvėje praradimas, taip pat yra dažni. Galiausiai, gali pasireikšti elgesio ir asmenybės pokyčiai.
Eiga: Alzheimerio ligos eiga yra lėta ir palaipsniui progresuojanti. Pradinė stadija dažnai praeina nepastebėta, nes simptomai yra lengvi ir gali būti priskirti senėjimo procesui. Vidurinė stadija yra dažniausiai pastebima, nes ligos simptomai tampa akivaizdūs ir trukdo įprastai veiklai. Pažengusi ligos stadija yra sunkiausia tiek pacientams, tiek jų globėjams.
Diagnostika: Alzheimerio ligos nustatymas yra sudėtingas procesas, apimantis išsamią medicininę apžiūrą, kognityvinius testus, kraujo bei neurologinius tyrimus, tokius kaip kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija.
Gydymas: Nors Alzheimerio visiškai išgydyti negalima, įvairūs gydymo metodai gali sulėtinti šios ligos progresavimą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Prevencija: Nors nėra galimybės visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos, yra keletas būdų, kurie gali padėti sumažinti susirgimo riziką arba atitolinti ligos pradžią. Tai apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, psichinę veiklą, socialinę veiklą, sveiką miegą ir streso valdymą.
Lėtinės limfocitinės leukemijos (LLL) patikra
LLL sergant, ne visi leukocitai supiktybėja, o tik tam tikras jų tipas - B limfocitai. Normaliai B limfocitų gamyba prasideda kaulų čiulpuose, brendimas vyksta limfmazgiuose, o subrendę B limfocitai patenka į kraujotaką ir dalyvauja kovojant su infekcija. LLL metu subrendę B limfocitai gaminami nekontroliuojamai, dėl to ilgainiui iš limfmazgių bei kaulų čiulpų „išstumiami“ sveiki limfocitai, tad galų gale sutrikdoma ir pagrindinė šių kraujo ląstelių funkcija, t.y. limfocitai praranda gebėjimą kovoti su infekcija.
Simptomai: LLL požymiai vystosi lėtai. Dažniausiai ankstyvų stadijų metu liga nepasireiškia simptomais, neveikia paciento savijautos ir yra nustatoma tik atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus. Tačiau simptomatika ilgainiui išryškėja. Dažnai nustatomi mažakraujystės požymiai: greitas nuovargis, energijos stoka, išblyškimas. Limfmazgių padidėjimas (limfadenopatija). Didžiajai daliai pacientų nustatomas neskausmingas limfmazgių padidėjimas. Dažniausiai pažeidžiami kaklo, viršraktikauliniai ar pažastų limfmazgiai. Blužnies ir kepenų padidėjimas. Maždaug pusei LLL sergančių pacientų nustatomas blužnies ar kepenų padidėjimas. Pasikartojančios infekcijos.
Diagnostika: Dažniausiai LLL įtariama, kai atsitiktinai atlikus bendrą kraujo tyrimą vyresnio amžiaus pacientui nustatomas padidėjęs limfocitų skaičius. LLL diagnozuojama, kai kraujyje nustatoma, kad limfocitų skaičius viršija 5 x 109/l ir šie limfocitai yra vienodi.
Tyrimai:
- Imunofenotipavimas (tėkmės citometrija), kurio metu nustatomas limfocitų tipas.
- Kaulų čiulpų aspiracija ir trepanobiopsija.
- Citomorfologinis tyrimas.
- Imunoglobulinų koncentracijos nustatymas.
- Citogenetiniai tyrimai (pvz.: FISH metodas).
Gydymas: LLL gydymas gali būti labai įvairus: nuo „stebėjimo ir laukimo“ taktikos iki intensyvios chemoterapijos ir/arba kaulų čiulpų transplantacijos.
tags: #pagrindiniai #tyrimai #vyresniems #nei #65 #metų