Konditerijos Gaminių Vežimo Reikalavimai Lietuvoje
Šiame straipsnyje aptariami konditerijos gaminių gabenimo ir pakavimo reikalavimai Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais. Straipsnyje pateikiama informacija, aktuali maisto tvarkymo subjektams, gamintojams, tiekėjams ir kitiems asmenims, susijusiems su konditerijos gaminių gamyba, prekyba ir transportavimu.
Bendrieji Maisto Tvarkymo Reikalavimai
Maisto tvarkymo subjektai, įskaitant tuos, kurie gamina ir tiekia konditerijos gaminius, privalo laikytis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 reikalavimų, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus. Šis reglamentas yra kertinis akmuo užtikrinant maisto saugą visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą. Pagrindinis tikslas - apsaugoti vartotojų sveikatą ir interesus, užtikrinant aukštą maisto saugos lygį visuose maisto gamybos ir tiekimo etapuose.
Reglamentas apibrėžia maisto sąvoką, nustato maisto tvarkymo subjekto atsakomybę už maisto saugą ir įpareigoja maisto tvarkymo subjektus užtikrinti atsekamumą. Atsekamumas reiškia galimybę atsekti bet kurį maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ar bet kurią kitą medžiagą, skirtą įmaišyti į maistą ar pašarus, visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose.
Be to, būtina taikyti individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą, parengtą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 nuostatas dėl maisto produktų higienos. RVASVT sistema yra sistemingas požiūris į maisto saugos užtikrinimą, kuris apima potencialių pavojų nustatymą, kritinių valdymo taškų nustatymą, valdymo priemonių nustatymą ir monitoringą.
Maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys nepakuotą maistą (išskyrus prekybos, mažas ir labai mažas maisto gamybos ir perdirbimo įmones, viešojo maitinimo, vaikų ugdymo, socialinės globos, asmens sveikatos priežiūros įstaigas, maisto pakavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, paskirstymo ir tiekimo įmones), turi atlikti tvarkomo maisto laboratorinę savikontrolę. Tai reiškia, kad įmonės turi reguliariai tirti savo produkciją, siekdamos užtikrinti, kad ji atitinka nustatytus saugos reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Konditerijos pramonė Lietuvoje
Receptūros ir Technologiniai Aprašymai
Maisto tvarkymo subjektų gaminami rinkai tiekiami maisto produktai ir viešojo maitinimo įstaigose realizuojami patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi būti pagaminti pagal maisto tvarkymo subjekto ar viešojo maitinimo įstaigos atsakingo asmens patvirtintas receptūras, technologinius aprašymus. Tikslių receptūrų ir technologinių aprašymų laikymasis yra būtinas norint užtikrinti, kad gaminiai būtų vienodos kokybės ir saugūs vartoti. Šis reikalavimas netaikomas viešojo maitinimo veikloms, susijusioms su labdara, edukacinėmis ir bendruomeninėmis maisto tvarkymo veiklomis, kai maistas ruošiamas retkarčiais ir nedideliais kiekiais.
Higienos Reikalavimai
Asmenys, kurie tvarko maistą, turi iš anksto pasitikrinti sveikatą ir vėliau nustatytu dažnumu tikrintis periodiškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tai apima medicinines apžiūras ir tyrimus, siekiant nustatyti, ar asmuo neserga užkrečiamosiomis ligomis, kurios gali būti perduotos per maistą. Maisto tvarkymo vietose neturi būti kačių, šunų ar kitų gyvūnų augintinių ir su maisto tvarkymu nesusijusių asmenų, kurie gali kelti grėsmę maisto saugai. Patalpoms, įrangai ir tualetams valyti turi būti naudojamos atskiros pagal paskirtį atitinkamai paženklintos priemonės, kurios turi būti laikomos atskirai. Tai padeda išvengti kryžminio užteršimo.
Temperatūros Režimas
Maistas apdorojamas šiluma, šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas teisės aktų arba gamintojų, tais atvejais, kai maisto tvarkymo temperatūra nėra nurodyta teisės aktuose, nustatytoje temperatūroje. Tinkamos temperatūros palaikymas yra labai svarbus siekiant užkirsti kelią bakterijų augimui ir maisto gedimui. Užšaldant didžiausios kristalizacijos zona įveikiama kaip galima greičiau, o nuolat palaikoma galutinė produkto temperatūra (po terminės stabilizacijos) visuose taškuose yra -18 °C arba žemesnė. Užšaldoma pagal nustatytus techninius reikalavimus. Šaldymo įrenginiuose turi būti kontroliniai termometrai. Termometrų naudojimas leidžia nuolat stebėti temperatūrą ir užtikrinti, kad ji atitinka reikalavimus. Apdorojant šiluma maistą, skirtą valgyti tik apdorotą šiluma, būtina pakaitinti jį taip, kad temperatūra jo viduje pasiektų ne mažiau kaip +75 °C, išskyrus patiekalus, kuriems dėl kulinarinių ar technologinių priežasčių numatyta kitokia šiluminio apdorojimo temperatūra, jei tai neturi įtakos produkto saugai. Atvėsintas karštas maistas laikomas šaldytuve esant ne aukštesnei kaip +4 °C temperatūrai ne ilgiau kaip 24 valandas. Tai padeda išvengti bakterijų dauginimosi.
Draudimai ir Apribojimai
Kepimui negalima naudoti kepti neskirtų riebalų arba riebalų, pakeitusių jiems būdingą spalvą, kvapą, skonį. Įmonės, kuriose šiluminiam maisto produktų apdorojimui skirti riebalai yra naudojami daugiau kaip vienai gaminių partijai gaminti, laisvųjų riebalų rūgščių koncentracija turi būti tikrinama specialiais tam skirtais testais. Laisvųjų riebalų rūgščių koncentracija riebaluose neturi viršyti 2,2 proc. Kiaušinius prieš naudojant maisto gamybai privaloma nuplauti specialiais arba paviršinio aktyvumo medžiagų plovikliais. Draudžiama prekiauti sudužusiais kiaušiniais (kurių lukštas įskilęs, o polukštinė plėvelė įtrūkusi ir matomas kiaušinio turinys). Tai susiję su didesne užsikrėtimo salmonelioze rizika.
Maistas, skirtas vartoti neapdorotas šiluma ir nenuplautas, parduodamas supakuotas arba apsaugotas taip, kad laikant parduotuvėje ar pirkėjui renkantis nebūtų užkrėstas ar užterštas. Užšaldyti maisto produktai, skysti pieno produktai ir kiaušiniai parduodami tik supakuoti į gamintojo pakuotę. Nefasuotais gyvūninio maisto produktais ir nefasuotomis raugintomis, sūdytomis, marinuotomis daržovėmis ar grybais iš statinių ir kitų talpyklų prekiaujama tik aptarnaujant parduotuvės personalui. Savitarnos skyriuose šie produktai parduodami tik fasuoti (supakuoti). Maisto prekių kainų etiketės tvirtinamos taip, kad nebūtų pažeistas maisto pakuotės sandarumas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos konditerija
Tinkamumo Vartoti Terminai
Tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis. Tinkamumo vartoti terminus nustato maisto gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis. Tinkamumo vartoti terminas nurodo laikotarpį, per kurį maistas išlieka saugus ir tinkamas vartoti, jei laikomasi nurodytų laikymo sąlygų. Labdarai ir paramai skirtas maistas turi būti tvarkomas pagal Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašo reikalavimus.
Savikontrolė ir Laboratoriniai Tyrimai
Maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys nepakuotą maistą, turi atlikti tvarkomo maisto laboratorinę savikontrolę. Produktai, kuriems teisės aktuose nenustatyti konkretūs laboratorinės kontrolės reikalavimai, turi būti tikrinami priklausomai nuo jų pobūdžio bei rizikos gyventojų sveikatai laipsnio. Tyrimų dažnį ir tiriamus rodiklius maisto tvarkymo subjektas nusistato atsižvelgdamas į gautus tyrimų rezultatus, siekdamas užtikrinti, kad į rinką tiekiamas maistas atitiktų teisės aktų reikalavimus.
Geros Higienos Praktikos Taisyklės
Geros higienos praktikos taisykles (įskaitant pirminės gamybos taisykles) rengia ir platina maisto verslo sektorių atstovai. Parengtų taisyklių projektai teikiami įvertinti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Apie įvertintas ir atitinkančias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 reikalavimus geros higienos praktikos taisykles Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja Europos Komisiją.
Specialūs Reikalavimai
Joduota Druska
Siekdami saugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, galinčių atsirasti dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio jodo trūkumo, mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose parduodama, o viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse naudojama tik valgomoji druska, turinti 20-40 mg/kg jodo. Jodas yra būtinas žmogaus organizmui, ypač skydliaukės funkcijai.
Acto Rūgštis
Mažmeninės prekybos parduotuvių maisto skyriuose gali būti parduodamas ne didesnės kaip 9 proc. koncentracijos acto rūgšties (E 260) vandeninis tirpalas.
Taip pat skaitykite: Šviežios uogos konditerijai Lietuvoje
Teisės Aktai
Šiame straipsnyje remiamasi šiais teisės aktais:
- 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus.
- 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos.
- 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo.
- 1998 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyva 98/28/EB, leidžianti nukrypti nuo kai kurių Direktyvos 93/43/EEB dėl maisto produktų higienos nuostatų, susijusių su nefasuoto žaliavinio cukraus gabenimu jūra.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-392 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena“ tvirtinimo“.
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. V-255 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.
tags: #konditerijos #gaminių #vežimo #reikalavimai