Dalijimosi duona ir gerumu receptai: nuo šeimos iki visuomenės

Meilės džiaugsmas, išgyvenamas šeimoje, atspindi ir Bažnyčios džiaugsmą. Nepaisant santuokos krizės ženklų, troškimas turėti šeimą tebėra gyvas, ypač tarp jaunuolių. Krikščioniškoji žinia apie šeimą yra geroji naujiena, atliepianti šį lūkestį. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip šeima, grįsta meile, gerumu ir dalijimusi, yra ne tik asmeninio džiaugsmo šaltinis, bet ir visuomenės gerovės pagrindas.

Šeima - Bažnyčios ir visuomenės pagrindas

Sinodinis kelias atskleidė šeimos padėtį dabartiniame pasaulyje ir iš naujo suvokė santuokos bei šeimos svarbą. Atsižvelgiant į tematikos sudėtingumą, būtina toliau gilinti dogminius, moralinius, dvasinius ir pastoracinius klausimus. Ganytojų ir teologų apmąstymai, ištikimi Bažnyčiai, sąžiningi, realistiški ir kūrybiški, padės pasiekti didesnį aiškumą. Ne visos diskusijos turi baigtis magisteriumo įsikišimu. Bažnyčioje būtinas vieningas mokymas ir praktika, tačiau tai nekliudo egzistuoti skirtingiems mokymo aspektų ir pasekmių aiškinimo būdams. Kiekvienoje šalyje ar regione galima ieškoti labiau įkultūrintų sprendimų, paisančių vietinių tradicijų bei iššūkių.

Šis paraginimas įgauna ypatingą reikšmę Gailestingumo jubiliejinių metų kontekste. Krikščioniškoms šeimoms jis pateikiamas kaip pasiūlymas branginti santuokos ir šeimos dovanas bei išlaikyti tvirtą ir pilnutinę meilę tokioms vertybėms kaip dosnumas, įsipareigojimas, ištikimybė ir kantrumas.

Šventojo Rašto įkvėpimas ir dabartinė šeimos padėtis

Tekstas pradedamas Šventojo Rašto įkvėpta pradžia, suteikiančia jam tinkamą toną. Atsiremiant į tikrovę, aptariama dabartinė šeimos padėtis. Priminsime kai kuriuos esminius Bažnyčios mokymo apie santuoką ir šeimą elementus, per tai atvesdami prie dviejų pagrindinių skyrių, kurie skirti meilei. Išryškinami kai kurie pastoraciniai būdai tvirtai ir vaisingai šeimai pagal Dievo planą statydinti ir vienas skyrius paskiriamas vaikų auklėjimui.

Dvejus metus trukusio Sinodo minčių turtingumas šiame paraginime skirtingais stiliais aptariama daug ir įvairių temų. Tuo galima paaiškinti neišvengiamai didelę dokumento apimtį. Todėl nerekomenduojama perskaityti greitai. Ir šeimoms, ir šeimų pastoracijos darbuotojams bus naudingiau, jei jie kantriai gilinsis skyrius po skyriaus arba ieškos to, ko reikia atitinkamomis konkrečiomis aplinkybėmis.

Taip pat skaitykite: Ruginės duonos receptai namuose

Biblija pilna šeimų, kartų, pasakojimų apie meilę ir šeimos krizes. Jėzaus minimais dviem namais, pastatytais ant uolos arba ant smėlio, vaizduojama gausybės šeimų situacija, sukurta jų narių laisvės.

Peržengus slenkstį tų giedrų namų, kur šeima susėdusi už šventiško stalo, centre išvystame porą, tėvą ir motiną, drauge ir visą jų meilės istoriją. Jie įkūnija pirminį planą, primygtinai primintą paties Kristaus: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį?“ (Mt 19, 4).

Dievo paveikslas šeimoje ir poros vienybė

Dviejuose didinguose Pradžios knygos pirmuosiuose skyriuose vaizduojama pamatinė žmonių poros tikrovė. Šiame pradiniame Biblijos tekste suspindi kai kurios esminės ištaros. Pirmoji, sutrauktai cituojama Jėzaus, skamba taip: „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos“ (Pr 1, 27). Stebėtina, kad „Dievo paveikslas“ čia susiejamas su pora, „vyru ir moterimi“. Pora, kuri myli ir duoda pradžią gyvybei, yra tikra gyva „skulptūra“, gebanti išreikšti Dievą Kūrėją ir Išganytoją. Todėl vaisinga meilė tampa Dievo vidinės tikrovės simboliu (plg. Pr 1, 28; 9, 7; 17, 2-5. 16; 28, 3; 35, 11; 48, 3-4). Tai atveria krikščioniškąjį požiūrį į Trejybę, įžvelgiančią Dieve Tėvą, Sūnų ir meilės Dvasią. Dievas Trejybė yra meilės bendrystė, o šeima - jo gyvas atspindys. Šeima nėra kas nors svetima pačiai dieviškajai esmei. Šis trejybinis poros aspektas naujaip išreiškiamas Pauliaus teologijoje, apaštalui porą susiejant su Kristaus ir Bažnyčios vienybės „slėpiniu“.

Tačiau Jėzus, apmąstydamas santuoką, primena mums kitą Pradžios knygos puslapį - antrą skyrių, kur pateikiamas nuostabus, iškalbingų smulkmenų turtingas poros paveikslas. Paminėsime tik dvi. Pirmoji yra žmogaus nerimas - jis ieško „sau tinkamo bendrininko“ (18. 20 eil.), gebančio išsklaidyti ramybės jam neduodančią vienatvę, kurios nenumaldo gyvūnų bei visos kūrinijos artumas. Tai - susitikimas su veidu, su „tu“, atspindinčiu Dievo meilę ir esančiu „didžiausiu savo vyro turtu, į jį panašia pagalbininke, ištikima parama“ (Sir 36, 24). Iš tokio susitikimo, išsklaidančio vienatvę, kyla nauja gyvybė ir šeima.

Štai antrasis momentas, kurį galime išryškinti: Adomas, kuris taip pat yra visų laikų ir visų mūsų planetos regionų žmogus, drauge su savo žmona duoda pradžią naujai šeimai, kaip, cituodamas Pradžios knygą, patvirtina Jėzus: vyras „glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu“ (Mt 19, 5; plg. Pr 2, 24). Per tai santuokinis susivienijimas išreiškiamas ne tik savo lytiniu bei kūniniu aspektu, bet ir kaip savanoriškas dovanojimasis mylint.

Taip pat skaitykite: Edukacinė pasaka apie vilką

Vaikai - šeimos gyvybingumas ir tikėjimo perdavimas

Namuose, kur už stalo sėdi vyras ir žmona, yra ir vaikų, kurie „lyg vynmedžio atžalos“ (Ps 128, 3), tai yra kupini energijos ir gyvastingumo. Tėvai yra tarsi namo pamatas, o vaikai - lyg šeimos „gyvieji akmenys“ (plg. 1 Pt 2, 5). Todėl 127 psalmėje vaikų dovana aukštinama įvaizdžiais, susijusiais ir su namo statyba, ir su socialiniu bei komerciniu gyvenimu, verdančiu prie miesto vartų.

Šeimos gyvenamoji erdvė gali virsti namų Bažnyčia, Eucharistijos, Kristaus, sėdinčio prie to paties stalo, artumo buveine. Tai - namai, kuriuose yra Dievas, bendrai meldžiamasi; todėl jie palaiminti Viešpaties.

Biblijoje šeima taip pat laikoma vaikų katekizavimo vieta. Todėl šeima yra vieta, kur tėvai savo vaikams tampa pirmais tikėjimo mokytojais. Tėvams tenka pareiga rimtai vykdyti savo auklėjamąją užduotį. Vaikai pašaukti priimti ir praktikuoti įsakymą: „Gerbk savo tėvą ir motiną“ (Iš 20, 12).

Evangelija mums irgi primena, kad vaikai nėra šeimos nuosavybė, bet turi nueiti savo gyvenimo kelią. Jėzus, klausydamas savo žemiškųjų tėvų, yra klusnumo jiems pavyzdys, lygiai taip pat neabejotina, jog jis sykiu rodo, kad vaiko gyvenimiškasis apsisprendimas ir jo paties krikščioniškasis pašaukimas gali pareikalauti atsiskyrimo dėl Dievo karalystės. Kita vertus, mažiems vaikams Jėzus rodo tokį dėmesį, kad dėl jų paprasto bei spontaniško pasitikėjimo kitais net siūlo suaugusiesiems iš jų mokytis: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus Karalystę.

Šeimos iššūkiai ir sunkumai

Idilija, pateikiama 128 psalmėje, nėra nesuderinama su karčia tikrove, ženklinančia visą Šventąjį Raštą. Ta tikrovė yra šeimos gyvenimą ir jos artimą gyvenimo ir meilės bendrystę draskantis skausmas, blogis, smurtas. Ne be pagrindo Kristaus kalba apie santuoką pateikta disputo dėl skyrybų kontekste.

Taip pat skaitykite: Kukurūzų miltų bananų duonos receptai

Kančios ir kraujo kelias driekiasi per daugelį Biblijos puslapių. Pats Jėzus gimė kuklioje šeimoje, netrukus turėjusioje bėgti į svetimą kraštą. Jis pažįsta šeimos būgštavimus bei įtampas ir įtraukia tai į savo palyginimus. Jam taip pat rūpi vestuvės, kurioms gali kilti keblumų. Jam pažįstamas neturtingos šeimos išgąstis praradus monetą.

Darbo svarba šeimos gerovei

128 psalmės pradžioje tėvas vaizduojamas kaip darbininkas, kuris savo rankų darbu palaiko šeimos fizinę gerovę ir giedrumą: „Maitinsies savo triūso vaisiais, - būsi laimingas ir tau seksis“ (2 eil.). Tai, kad darbas yra žmogaus oraus gyvenimo dalis, akivaizdu iš pirmųjų Biblijos puslapių. Darbas sykiu leidžia plėtotis visuomenei, išlaikyti šeimą, laiduoti jos tvirtumą ir vaisingumą. Patarlių knygoje taip pat pateikiama motinos užduotis šeimoje - jos darbas nusakomas visomis kasdienėmis smulkmenomis, už kurias ją giria sutuoktinis ir vaikai. Taigi galime suprasti nedarbo ar nuolatinio darbo stokos sukeliamus kentėjimus.

Dalijimasis gerumu: "Pyragų diena" kaip bendruomenės vienybės pavyzdys

Vakar paminėjus saldžiausią metų šventę - „Pyragų dieną“, jau 14 metų iš eilės gyvuojanti tradicija kviečia žmones dalintis ne tik pyragais, bet ir gerumu, ištiesiant pagalbos ranką „Išsipildymo akcijos“ herojams. Lapkričio 6-ąją visi geros valios žmonės kviečiami prisijungti prie „Pyragų dienos“ tradicijos. Ši tradicija jau puoselėjama daugybę metų, o jos metu skatinama kepti pyragus, dalytis gerumu bei paaukotus pinigus skirti paramos projektui „Išsipildymo akcija“. Kiekvieną rudenį pakvipus vanile ir cinamonu, Lietuvos gyventojai žino - atėjo metas ruoštis saldžiausia metų švente vadinamai „Pyragų dienai“. Jau 14 metų iš eilės gyvuojanti tradicija kviečia dalintis ne tik pyragais, bet ir gerumu, ištiesiant pagalbos ranką „Išsipildymo akcijos“ herojams.

Nusibodo klasikiniai kakavos, varškės ar obuolių pyragai? Pats laikas pradžiuginti šeimą nauju receptu. Šį kartą dalijamės citrininio sausainių pyrago receptu. Itališkąjį rikotos sūrį ima mėgti vis daugiau lietuvių. O ar žinojote, kad su šiuo sūriu galima gaminti ne tik makaronus ir pizas, bet ir pyragus? Laukiate svečių? Kas gali būti geriau už vakarą draugų būryje? O, kad būtų dar smagiau, pavaišinkite juos neprilygstamu kriaušių ir varškės pyragu! Ruduo mus džiugina gausiu derliumi, tad kodėl gi neišbandžius ko nors naujo? Siūlome paruošti šviežių morkų pyragą, kuriuo pasimėgaus visa šeima. Ruduo - obuolių metas. Gali būti, kad jūsų sode užderėjo tokia gausybė obuolių, kad jau net nebežinote kur juos dėti. Turime jums pasiūlymą - kaitinkite orkaitę, griebkite indą tešlai ir išbandykite apačioje pateiktą gardžiausio obuolių pyrago receptą. Jei norite išbandyti kažką visai naujo, pats laikas virtuvėje paskleisti Italija dvelkiančio pyrago aromatą.

Kas sakė, kad pyragas gali būti tik saldus? Įprastai mėgaujamės saldžiais obuolių, šokolado ar aguonų pyragais. Vis dėlto, pyragas gali būti ir sūrus bei atstoti pagrindinį pietų patiekalą. Šį kartą dalijamės lašišos su žalumynais pyrago receptu, kuris nepaliks abejingų. Obuolių pyragas - klasikinis rudens kepinys, tačiau šį kartą norime jums pasiūlyti receptą su netikėtais ingredientais. Tai puiki galimybė išbandyti virtuvėje kažką naujo, tad dalinamės šiuo įdomiu obuolių pyrago receptu! Turite pernokusių bananų? Turite pernokusių bananų, o nežinote, ką su jais daryti? Tai puikus metas išbandyti bananų duonos receptą! „Vienas pyragas keičia kitą“, - rašo tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė Ingrida.

Kiaušinius išsukame su cukrumi ir cinamonu, kol masė pabals ir patrigubės. Supilame kefyrą, aliejų. Įsijojame miltus ir kepimo miltelius. „Lenkijoje turbūt vienas populiariausių. Mes valgėme su ledais, skanu buvo visiems“, - rašo tinklaraščio „Skanus gyvenimas“ autorė Ilona. „Mano namuose pyragais kvepia nedažnai, bet, kai kvepia - tai kvepia. Šį skanutėlį varškės pyragą kepiau dar vasaros viduryje, bet receptą publikuoju tik dabar. Uogas naudokite kokias turit, net iš kompoto vyšnios čia“, - rašo tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta. TV3 televizija jau 13 metų iš eilės ragina dalintis gerumu minint „Pyragų dieną“. Šiemet šią tradiciją švęsti kviečiama nuo lapkričio 4-osios iki pat savaitgalio pabaigos. Šios „Išsipildymo akcijos“ dalimi tapusios tradicijos jau ne vienerius metus su visa savo šeima nepraleidžia ir Gian Luca Demarco. Virtuvės šefas kviečia kepti pyragus ir nesijaudinti, kad jie gali pavykti ne visai tobulai.

Ši diena pažymėta dalijimosi ženklu. Kai mes savo džiaugsmu dalijamės su kitais, tas džiaugsmas mumyse tampa nesustabdoma versme. Dalytis tikėjimo džiaugsmu, tuo, ką patyrė ir išgyveno, ne tik duona kasdiene, bet ir meile, tiesa, gerumu - viskuo, ką mums davė Dievas, praturtinti tomis dovanomis vieni kitus, nes tik dalydamiesi patys praturtėjome.

Tikėjimo svarba šeimos gyvenime

Katalikiškos bendruomenės „Gyvieji akmenys“ vadovė Rūta Šlaševičienė įsitikinusi, kad geriausia, kuo gali dalytis katalikai - tai tikėjimas, ta patirtis, kurią turime ir galime patvirtinti savo gyvenimais. Labai dažnai tikėjimas būna sau, o gyvenimas - sau. Tikime, kad Dievas yra, o gyvename be jo pagalbos, kapstomės savo jėgomis, prisimindami Dievą tik tuomet, kai prispaudžia nelaimės. Kartais reikia tik pavyzdžio, paskatinimo gyventi tikėjimu - garsiai pasakyti, kaip mes mylime Jėzų, ir mūsų kasdienybė pasikeičia. Ryšys su Dievo sūnumi yra gyvas, tikras, nors mes jo nematome, bet galime atpažinti. Nuo to, kiek esame atviri šiai patirčiai, priklauso, kiek ramesnis, džiugesnis, prasmingesnis tampa mūsų gyvenimas.

Pristatydama bendruomenę „Gyvieji akmenys“, R. Šalaševičienė ir jos vyras Antanas susirinkusiuosius skatino garsiai ištarti Dievui „Taip“ ir pasidalyti tais pojūčiais, kuriuos suteikia tikėjimas. Šiandien mums užduotas klausimas: ką galime pasiūlyti šeimai? Mes siūlome dalytis tikėjimu. Visi jį turime, bet kai pasidalijame, galime dar daugiau praturtėti.

Kai klausomės, kaip Dievas veikia kitų žmonių gyvenimus, atpažįstame savo patirtį, suprantame, kad mums irgi yra taip pat arba kitaip - ir pajuntame poreikį ta savo patirtimi pasidalyti. Kol nekalbame, patirtis neturi žodžių. Žodžiai veikia žmogų, daro jam įtaką. Geroji naujiena apie išganymą yra tikra - tai žmogui vilties, tikėjimo, meilės žinia.

Jaunimo iniciatyvos ir kūrybiškumas

Rugpjūčio 29 d. Čia gyvai pirmą kartą susitiko visos projekte dalyvavusios mokyklos ir jų komandos. Dėkojame ,,Žurnalistikos laboratorijos” organizatoriams ir rėmėjams už galimybę paragauti tikros žurnalisto duonos. Projektą „Mokymasis tyrinėjant“ užbaigė penkių dienų stovykla Dzūkijos nacionaliniame parke.

Birželio 10 - 22 dienomis gimnazijoje vyko vaikų vasaros poilsio stovykla „Krėviukai“. Pirmą dieną vaikai stovykloje susipažino, kūrė atributiką, elgesio taisykles, žiūrėjo filmukus apie saugų elgesį, klausėsi Varėnos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, Agnės Jonaitytės patarimų, ką daryti ištikus nelaimei, susižeidus, mokėsi kaip padėti draugui. Stovyklos metu vaikai susipažino su Krėvės kūryba, patys kūrė ir iliustravo knygeles, lankėsi Vinco Krėvės - Mickevičiaus memorialiniame bute - muziejuje, kuriame 1940-1944 m. gyveno rašytojas. Druskininkų miesto muziejuje vaikai užsuko „Į svečius pas kurorto vaistininką“. Visi pasigamino po „stebuklingą“ produktą: vandenyje tirpdomą, iš natūralių medžiagų, senoviniu būdu pagamintą tabletę. Vaikams įspūdį paliko Birštono centriniame parke stovinčio originalios architektūros paviljono sienomis tekantis mineralinis vanduo, kuris yra naudingas kvėpavimo ligų profilaktikai. Su Kneipo terapija susipažino ir mūsų stovyklautojai. Birštono muziejuje edukacijos metu „Įmink paslaptį ir surask lobį metu“ vaikai tapo istorijos detektyvais ir turėjo galimybę pakeliauti po muziejų, įveikti užduotis, įminti mįsles. Įvykdę visas užduotis, suprato, jog didžiausias lobis yra jie patys. Stovyklos metu vaikai sužinojo, kuo ypatinga birželio 14 d. - Gedulo ir vilties diena.

Tapo aišku, kad šiuolaikinė biblioteka yra ne tik knygų, spaudinių skaitymo erdvė, bet ir bendravimui, laisvalaikiui skirta vieta. Direktorius mums rekomendavo ir tik birželio 8 dieną startavusi žaidimą, paruoštą Varėnos informacijos centro, ,,Varėnos miesto pažintinė trasa”. Per valandą spartaus ėjimo aplankėme geležinkelio stotį, paminklą į tremtį ir lazerius išvesties gyventojams atminti, šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią. Legendų ir padavimų parke apžiūrėjom skulptūras, pasportavom, kas kaip norėjo.

Šiandien, birželio 20 dieną, susitikome su mūsų mokyklos IT specialistu Dainiumi Žaguniu, kuris mus supažindino su 3D spausdintuvu ir jo galimybėmis bei maketavimo programomis („Sketch up“ ir „Tinkercad“). Kadangi šis prietaisas susilaukė didelio susidomėjimo, todėl nutarėme nuo rugsėjo mėnesio pradėti lankyti IT būrelį, kad galėtume praplėsti savo žinias ir pasigamintume suvenyrų, kuriuos galėsime realizuoti.

Šiandien 5 klasės mokiniai dalyvavo ekoterapijos programoje Marcinkonyse. Keliaujant Dzūkijos nacionalinio parko takais mokėmės pajusti mišką įvairiais pojūčiais, išmokome meditacijos, streso įveikos būdų, taip pat sustiprinome savo fizinę ir psichinę sveikatą. OUTSIDE projektas, kuriame jau antrus metus dalyvauja Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos komanda kartu su Kroatijos, Italijos, Belgijos mokyklomis, orientuotas ne tik į tvarumą, aplinkosaugą, bet ir į tapatybės puoselėjimą. Kurdami žaliojo verslo planus galvojame, kaip parodyti Lietuvos išsirtinumą. Todėl vienas iš mūsų ruošiamų verslo planų yra tradicinių žaislų gamyba. Visas šias paslaptis mums atskleidė tautodailininkas Gintaras Turonis. Su svečiu darėme lengvai pasigaminamus tradicinius žaisliukus. Drožinėjome, pjaustėme, rišome… Visi pasigaminome po žaislą, kuri sukant ir traukiant gali išgirsti burzgiantį, keistą garsą.

Birželio 15 dieną matematikos mokytojos 5-8 klasių mokinius pakvietė į matematikos popietę „Linksmoji matematika“, kur į matematiką galėjome pažvelgti kitu kampu - įdomiai ir linksmai. Popietės metu komandoms teko nemažai išbandymų: reikėjo pagalvoti, pamąstyti, spręsti netradicinius, loginius uždavinius. Mokiniai draugiškai dirbo grupėse, atsakinėjo į klausimus. Visos komandos buvo aktyvios ir labai kūrybingos. Popietės metu mokiniai įsitikino, kad matematika nėra nei „sausa”, nei nuobodi, tačiau be matematikos - nė žingsnio.

Birželio 15 d., trečiadienį, trijų klasių gimnazistai - pirmokai, antrokai ir trečiokai - klausėsi paskaitos apie režisieriaus Jono Jurašo gyvenimą ir kūrybą. Šiuo metu Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės ,,Šalcinio” galerijoje vyksta įspūdinga paroda ,,Jonas Jurašas. Būties kaina”. Dvi valandas klausėmės nuostabios lektorės. Pasididžiavimo jausmą, jog istorinėje Merkinės žemėje, prie pat nuostabiosios santakos, vasaromis laiką leidžia pasaulinio garso režisierius Jonas Jurašas. Didingos ir laisvos dvasios žmogus, niekada netapęs konformistu sovietinėje sistemoje ir toks pat maištingas išlikęs iki šių dienų.

Šiandien gimnazijoje tvyro azartiška nuotaika. Visa netradicinio ugdymo diena skirta sportui. Bėgimo, estafetės, tinklinio, futbolo, baudų ir tritaškių mėtymo, kvadrato varžybos, strėlyčių mėtymas į taikinį - visa tai maloniai nuvargino. Patyriminės dienos metu mokiniai teorines žinias bandė pritaikyti atlikdami kasdienes užduotis. Užsiėmimai vyko trijose sekcijose: kalbų, socialinių mokslų ir gamtos bei tiksliųjų mokslų. Vasaros gaudynės Merkinės gimnazijoje įgavo pagreitį. IIIg klasės mokiai kaitrią penktadienio dieną leido gamtoje. Turistinis žygis - kas gali būti geriau.

Priešmokyklinės grupės vaikai kartu su tėveliais praleido paskutinę popietę darželyje. Vaikai juk ruošėsi mokyklai ir ruošėsi smagiai! Kartu su tėveliais išbandė interaktyvias grindis: žaisdami ir judėdami mokėsi. O klasėje tėvelių laukė užduotis: sukonstruoti mašiną, gyvūną ir kosminį dangaus kūną. Baigiantis mokslo metams visi 1 - 4 klasių mokinukai iškeliavo į turistinę išvyką „Mokomės gamtoje“ prie Nemuno. O svarbiausia nebuvo nei mašalų, nei uodų. Eidami mokėmės pažinti augalus pievose, pamiškėje. Vyresnių klasių mokiniai buvo greitesni, vikresni, stipresni, bet dažniausiai laimėdavo „draugystė“.

Šaunus būrys gimnazistų ir jų mokytojų, Merkinės gimnaziją bei Varėnos kraštą garsinančių rajoninių olimpiadų bei konkursų laimėjimais. Septintokai literatūros pamokose jau visą savaitę kalba apie kelionių literatūrą, tad sumanėme į pamoką pasikviesti žurnalistą, keliautoją, jau ,,vieciniu” tapusį Vytarą Radzevičių.

Tradicijų puoselėjimas ir bendruomenės stiprinimas

Birželio 1d. Senoliai prisiminė ir pasakojo, apie Sekminių šventės papročius ir tradicijas. Besibaigiant mokslo metams, žiedais pasidabinusi vasara, pakvietė pirmokėlius į Abėcėlės šventę. Mažieji deklamavo eilėraščių posmus, prasidedančiomis įvairiomis raidelėmis, dainavo, šoko. Visiems palinkėjo linksmų, saulėtų ir įdomių atostogų: neleisti laiko veltui, keliauti, tyrinėti, stebėti, skaityti knygas. Sekminės - šventė, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Mūsų gimnazijos 1-4 klasių mokiniai prisiminė Piemenėlių šventę. Sveikiname IIIg klasės mokinę Astą Bubnelytę, respublikiniame konkurse „Fizikos bandymai aplink mus“ PPT sekcijoje ,,Tvermės dėsniai mechanikoje” laimėjusią I - ąją vietą.

Pirmosiomis vasaros dienomis susitiko ,,Outside“ komanda. Tačiau susitikom ne džiaugtis atėjusia vasara, bet rimtai padirbėti su žaliojo verslo planais. Iki šiol buvome sumąstę verslo idėjas, jas aptarę ir išsigryninę, susiradę parnerius ir prijaučiančius tvarumui, todėl susitikę aptarėme kiekvieno žaliojo verslo plano stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes (SSGG). Apsvarstę ir pasvėrę visus pliusus ir minusus, galėjome lengvai pildyti verslo drobes, Canvas, tačiau neapsėjome be diskusijų apie tai, koks bus mūsų biudžetas, kas taps mūsų pajamų šaltiniu ir kokie šių verslo modelių išskirtiniai pranašumai.

tags: #Dalijames #duona #ir #gerumu #receptai

Populiarūs įrašai: