Cukranendrių auginimas Pietų Amerikoje: pasaulinė apžvalga ir vietiniai ypatumai
Cukranendrės yra vienas iš populiariausių cukrinių augalų pasaulyje, sudarantis didžiąją dalį viso užauginamo cukraus kiekio. Šiame straipsnyje aptariami cukranendrių auginimo ypatumai, daugiausia dėmesio skiriant Pietų Amerikai, kur sutelkta didžioji dalis pasaulio cukranendrių pasėlių. Taip pat apžvelgiama pasaulinė cukrinių augalų auginimo situacija, derlius, kainos ir prekyba.
Cukranendrių paplitimas pasaulyje
Pasaulyje cukringieji augalai užima reikšmingą plotą žemės ūkio naudmenų. Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAOSTAT) duomenimis, 2020 m. cukringųjų augalų pasėliai pasaulyje siekė 30,4 mln. hektarų. Didžiąją dalį (85,3 proc.) sudarė cukranendrės, o likusią (14,3 proc.) - cukriniai runkeliai ir kiti cukringieji augalai, tokie kaip cukriniai klevai, arengai ir saldieji sorgai.
Nors praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje cukrinių runkelių pasėliai, palyginti su cukranendrių plotais, pasaulyje buvo mažesni tik apie 20 proc., tačiau paskutiniais dešimtmečiais jų sumažėjo dvigubai. Tuo tarpu cukranendrių pasėliai per pastaruosius 50 metų išaugo 2,5 karto.
Cukranendrių auginimas Pietų Amerikoje
Pietų ir Centrinė Amerika yra vienas iš pagrindinių cukranendrių auginimo regionų pasaulyje. 2020 m. šiame regione buvo sutelkta pusė visų pasaulio cukranendrių pasėlių plotų - beveik 13 mln. hektarų. Palyginti su 2015 m., šis plotas išliko beveik nepakitęs.
Brazilija yra dominuojanti šalis regione, joje auginama net 78 proc. visų Pietų ir Centrinės Amerikos cukranendrių. Meksika užima antrą vietą (6 proc.), o Argentina - trečią (4 proc.). Likusi dalis (12 proc.) tenka kitoms regiono valstybėms. Be cukranendrių, šiose šalyse auginama ir nedaug cukrinių runkelių - 0,3 proc. visų pasaulio pasėlių. Cukrinių runkelių pasėlių plotai Pietų ir Centrinėje Amerikoje 2020 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo apie 40 procentų. Jie auginti vos keliose šalyse, daugiausia Čilėje (12 tūkst. ha).
Taip pat skaitykite: Cukranendrių kelias: nuo lauko iki rinkos
Argentinos ūkis 1960-1995 m. buvo plėtojamas netolygiai. 1999 m. Argentina užėmė trečiąją vietą Lotynų Amerikoje (po Brazilijos ir Meksikos) pagal BVP vertę (pasaulyje - 14 vietą), pirmąją vietą Pietų Amerikoje pagal BVP dalį vienam gyventojui. 1999 m. BVP sudarė 298 mlrd. 2021 m., Pasaulio banko duomenimis, Argentinos BVP sudarė 491,493 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 1082,341 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 10 729 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą - 23 627 JAV doleriai).
Cukranendrių auginimas kituose žemynuose
Azijoje 2020 m. cukranendrių plotai sudarė 41,4 proc. visų pasaulio cukranendrių pasėlių. Palyginti su 2015 m., jų plotas sumažėjo 1 procentu. Didžiausi plotai buvo Indijoje (44,6 proc.), Tailande (17,1 proc.) ir Kinijoje (12,7 proc.). Cukrinių runkelių pasėliai 2020 m. Azijoje sudarė 16,5 proc. visų pasaulio cukrinių runkelių pasėlių ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 27 procentais. Daugiausia jų auginta Turkijoje (45,8 proc.).
Europoje 2020 m. auginta 65,1 proc. visų pasaulio cukrinių runkelių, o jų pasėlių plotai, palyginti su 2015 m., išaugo apie 2 procentus. Trečdalis visų Europos cukrinių runkelių pasėlių teko Rusijai. Prancūzijos ir Vokietijos pasėliai sudarė 13-15 procentų. Lietuvoje 2020 m. apsėta 15,1 tūkst. ha, kurie sudarė apie 0,5 proc. Europos pasėlių. Cukranendrių šiame žemyne auginta 2015 m. tik Portugalijoje (62 ha) ir Ispanijoje (7 ha).
Afrikoje augintos tiek cukranendrės, tiek cukriniai runkeliai, tačiau pastarųjų pasėliai 2020 m. buvo 5 kartus mažesni. Palyginti su 2015 m., cukringųjų augalų pasėlių plotai Afrikoje augo: cukrinių runkelių - 9,3 proc., o cukranendrių - 5,3 procento. Didžiausi cukranendrių plotai 2020-aisiais buvo Pietų Afrikos Respublikoje (17,8 proc. viso Afrikos cukranendrių ploto), Kamerūne ir Egipte (po 9 proc.), Madagaskare, Kenijoje ir Nigerijoje (po 6 proc.). Cukriniai runkeliai sėti tik keturiose valstybėse: 81,5 proc. - Egipte, 17,8 - Maroke, po 0,7 proc.
Šiaurės Amerikoje auginti ir cukriniai runkeliai, ir cukranendrės. Net 97 proc. visų cukrinių runkelių plotų 2020 m. buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), 3 proc. pasėlių teko Kanadai (Kanadoje 2020 m. cukrinių runkelių auginta 15,1 tūkst. ha - tiek pat, kaip Lietuvoje). Okeanijoje cukriniai runkeliai nesėti, o cukranendrės daugiausia augintos Australijoje - sudarė 87,7 proc.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Cukranendrių ir cukrinių runkelių derlius
Cukranendrių derlius pasaulyje 2020 m. buvo daugiau kaip 7 kartus didesnis nei cukrinių runkelių - sudarė 1,8 mlrd. tonų. Palyginti su 2015 m., cukranendrių derlius nekito, o cukrinių runkelių išaugo 5,1 procento.
Daugiausia cukranendrių užauginta Pietų ir Centrinėje Amerikoje, kur derlius 2020 m. siekė 51,7 proc. viso pasaulio derliaus. Didžiausi derliai buvo Brazilijoje (40,5 proc.), Indijoje (19,8 proc.), Kinijoje (5,8 proc.), Pakistane ir Tailande (po 4 proc.). Pagal 2020 m. cukrinių runkelių derlių šalys pasiskirstė tolygiau. Daugiausia jų užauginta Rusijoje (13,4 proc.), JAV (12,1 proc.), Vokietijoje (11,3 proc.), Prancūzijoje (10,4 proc.), Lietuvoje (0,4 proc.).
Cukringųjų augalų derlingumas yra didelis, palyginti su kitų žemės ūkio augalų derlingumu. Vidutiniškai pasaulyje cukranendrių prikertama daugiau kaip 70 t/ha, o cukrinių runkelių prikasama daugiau nei 57 t/ha. 2020 m. derlingiausios cukranendrės buvo Šiaurės Amerikoje, t. y. JAV. Čia jos augintos keturiose valstijose - Floridoje, Luizianoje, Teksase ir Havajuose. Tačiau dar 18-oje valstijų sėti cukriniai runkeliai. Iš viso JAV cukrų gamina daugiau kaip 142 tūkst.
Nors vidutinis Europos šalių cukrinių runkelių derlingumas žemesnis nei kitų žemynų ir aplenkia tik Afrikos vidurkį, tačiau reikėtų nagrinėti atskirų Europos valstybių derlingumą. Skirtumai tarp šalių dideli - skiriasi kelis kartus, pavyzdžiui, Ispanijoje cukrinių runkelių derlingumas - 88,1 t/ha, Belgijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje - daugiau nei 80 t/ha, Rusijoje - 37,1 t/ha, o keliose Balkanų šalyse nesiekia nė 30 t/ha. Lietuvoje cukrinių runkelių derlingumas 2020 m.
Cukrinių runkelių ir cukranendrių supirkimo kainos
Nagrinėjant FAOSTAT skelbiamas 27 pasaulio valstybių 2020 m. cukrinių runkelių supirkimo kainas pastebima, kad didžiausios buvo Irane - 170 JAV dolerių/ t (2019 m. - 99 JAV doleriai/t), Japonijoje - 99 JAV doleriai/t (tiek 2020 m., tiek 2019 m.), Šveicarijoje - 59 JAV doleriai/ t (2019 m. - 50 JAV dolerių/t). Mažiausia kaina 2020 m. buvo Kazachstane ir Baltarusijoje - 23 JAV doleriai už toną. Tačiau kai kuriose Europos Sąjungos šalyse kaina buvo tik vos didesnė, pavyzdžiui, Belgijoje - 25, Lenkijoje ir Prancūzijoje - 26 JAV doleriai/t. Cukranendrių supirkimo kaina 2020 m. mažiausia buvo Brazilijoje - tona kainavo 16 JAV dolerių. Nedidelės kainos buvo ir Tailande bei Paragvajuje - po 22 JAV dolerius/t.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Žaliavinio cukraus ir melasos gamyba
Žaliavinio cukraus (centrifuguoto pusgaminio) gamyba pasaulyje 2019 m. nekito, palyginti su 2014 metais. Jo pagaminta apie 178 mln. t, daugiausia Azijoje - 43,6 proc. viso 2019 m. kiekio. Azijoje beveik pusė viso pagaminto žaliavinio cukraus kiekio teko Indijai (44,3 proc.), Tailandui - 19,2, Kinijai - 15,2 procento. Pietų ir Centrinės Amerikos gamybos struktūroje apie 58,4 proc. Pastebėtina, kad cukranendrės Brazilijoje augintos ne tik cukrui, bet ir etanoliui gaminti, kuris šioje šalyje labai populiarus. Europoje žaliavinio cukraus pagrindinė gamintoja buvo Rusija, kuriai teko apie 40 proc. viso kiekio, Prancūzijai - 26, Ukrainai - 7,9 procento. FAOSTAT nepateikia duomenų apie Lietuvoje pagamintą žaliavinį cukrų, tačiau, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, rafinuoto baltojo cukraus 2020 m. mūsų šalyje pagaminta 139,5 tūkst. t - 18,4 proc.
Nagrinėjant pasaulinę melasos gamybą 2019 m., matyti, kad jos pagaminta 4,6 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lyginant pagal žemynus, melasos daugiausia pagaminta Azijoje. Kaip ir žaliavinio cukraus, jos gamyba labiausiai išplėtota Indijoje, Tailande ir Kinijoje panašiomis proporcijomis. Panašios melasos gamybos tendencijos buvo Pietų ir Centrinėje Amerikoje: Brazilijoje, Meksikoje ir Gvatemaloje. Europos melasos gamybos struktūroje dominuoja Rusija (46 proc.), Ukraina (15,6) ir Jungtinė Karalystė (7,9 proc.). Lietuvoje 2019 m. pagaminta melasa sudarė 0,9 proc.
Cukraus gaminių prekyba
Pasaulinėje cukraus gaminių prekyboje dominavo žaliavinis cukrus (centrifuguotas pusgaminis), kurio 2020 m. eksportuota beveik 42 mln. t už 11,4 mlrd. eurų. Tai sudarė apie pusę viso eksportuoto kiekio ir trečdalį visų eksportuotų cukraus produktų vertės. Rafinuoto cukraus eksportas sudarė apie trečdalį viso pasaulinio eksporto kiekio ir vertės. Nors eksportuotų cukrinių konditerijos gaminių kiekis buvo nereikšmingas (tik 4,4 proc.), tačiau šių produktų eksporto vertė siekė 28,8 proc. Daugiausia žaliavinio cukraus 2020 m. eksportavo Brazilija. Australija ir Tailandas nuo jos atsiliko 8 kartus. Rafinuoto cukraus 2020 m. daugiausia eksportavo Indija, Brazilija ir Tailandas. Lietuvos eksportas sudarė 96,8 tūkst. t - 0,4 proc. viso pasaulio rafinuoto cukraus eksporto. Didžiausios rafinuoto cukraus importuotojos buvo Sudanas, Italija ir JAV. Lietuva jo importavo 20,3 tūkst. t, tai sudarė 0,08 proc.
Cukraus istorija Lietuvoje
Lietuvoje cukraus gamyba pradėta plėtoti XIX a. pr., kai kuriuose dvaruose įrengus primityvius cukrinių runkelių perdirbimo fabrikėlius. Juose pagamintas cukrus daugiausia naudotas dvaro reikmėms. Tik vėliau bandyta gamybą plėsti, įkūrus kelias bendroves cukrui gaminti (1838 ir 1860 m.). Jos neklestėjo, todėl Lietuvos dvaruose iki 1914 m. Tarpukariu cukrus gausiai importuotas iki tol, kol pastatyti modernūs ir produktyvūs cukraus fabrikai Marijampolėje (1931 m.), Pavenčiuose (1935 m.) ir Panevėžyje (1940 m.). Jie stipriai apgriauti per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau 1944-1947 m. atstatyti. 1971-aisiais pastatytas naujas Kėdainių cukraus fabrikas. Siekiant sumažinti cukraus gamybos sezoniškumą, 1956- 1991 m.
Lietuvos ir Argentinos prekybos ryšiai
Lietuva į Argentiną 1999 eksportavo prekių už 0,6 mln. litų, importavo iš Argentinos už 66,8 mln. 2020 prekybos apyvarta tarp Argentinos ir Lietuvos sudarė 36,6 mln. eurų. Lietuva į Argentiną eksportavo prekių už 4 mln. eurų (daugiausia vatą, verpalus, virves, mineralinį kurą, optikos, matavimo, tiksliuosius medicinos prietaisus), importavo iš Argentinos už 32,6 mln. eurų (daugiausia išspaudas ir kitas kietas sojos pupelių aliejaus ekstrahavimo liekanas, neperdirbtą tabaką ir jo liekanas). Argentinos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2020 sudarė 0,09 mln. 2022 Lietuvos ir Argentinos prekybos apyvarta sudarė 46,96 mln. eurų. Lietuva į Argentiną eksportavo prekių už 11,79 mln. eurų (daugiausia trąšų ir mineralinio kuro), importavo prekių už 35,17 mln. eurų (daugiausia maisto pramonės liekanų, pašarų gyvūnams, tabako, riebalų ir aliejaus). Argentinos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 0,24 mln.
tags: #cukranendrės #auginimas #pietų #amerikoje