Vaistai nuo depresijos: receptiniai preparatai, poveikis ir alternatyvos

Depresija - tai rimta psichikos sveikatos būklė, kuri paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant nuolatinį liūdesį, energijos trūkumą, miego sutrikimus ir susidomėjimo veikla praradimą. Nors depresiją galima gydyti įvairiais būdais, vienas iš labiausiai paplitusių yra receptinių vaistų vartojimas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime receptinius vaistus nuo depresijos, jų veikimo mechanizmus, galimą šalutinį poveikį ir alternatyvius gydymo būdus.

Receptiniai vaistai nervų sistemai

Receptiniai vaistai nervų sistemai apima platų spektrą medikamentų, skirtų įvairioms neurologinėms ir psichiatrinėms būklėms gydyti. Šie vaistai naudojami smegenų kraujotakai gerinti, galvos svaigimui mažinti, pažinimo sutrikimams šalinti, psichikos ligoms gydyti bei nervų sistemos skausmams malšinti.

Dažniausiai gydytojo skiriami receptiniai vaistai nervų sistemai:

  • Betaserc (betahistinas): dažnai skiriamas esant galvos svaigimui, spengimui ausyse ir gydant Menjero ligą. Jis veikia gerindamas vidinės ausies kraujotaką, taip mažindamas svaigimo epizodų kiekį ir kitus su vestibuliariniais sutrikimais susijusius simptomus.
  • Tiapridal (tiapridas): yra antipsichozinis vaistas, naudojamas gydant elgesio sutrikimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir esant judėjimo sutrikimams, tokiems kaip chorėja ar tikai. Tai raminantis vaistas, kuris gali padėti efektyviai valdyti agresiją ir nerimą.
  • Pramistar (pramiracetamas): yra nootropinis vaistas, skirtas gerinti pažinimo funkcijas ir atmintį. Jis dažnai skiriamas senyvo amžiaus žmonėms, turintiems atminties sutrikimų, arba po insulto, siekiant padėti smegenims greičiau atsistatyti.
  • Skudexa (deksketoprofenas ir tramadolio hidrochloridas): yra analgetikas, skirtas stipriam nervų sistemos skausmui malšinti. Jis veikia kombinuodamas dvi veikliąsias medžiagas, kurios kartu užtikrina greitą ir veiksmingą skausmo kontrolę, ypač esant neuropatiniam skausmui.
  • Phezam (piracetamas ir cinarizinas): skiriamas siekiant pagerinti smegenų kraujotaką ir pažinimo funkcijas. Jis dažnai naudojamas smegenų kraujotakos sutrikimams gydyti, padeda gerinti atmintį ir mažinti galvos svaigimą.
  • Cavinton Forte (vinpocetinas): skiriamas psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomų, atsiradusių dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, mažinimui. Šis vaistas gali padėti mažinti simptomus, susijusius su smegenų kraujotakos sutrikimais, pvz., atminties praradimą ar koncentracijos sunkumus.
  • Nervų sistemą atpalaiduojantys vaistai: tokie kaip benzodiazepinai (pvz., diazepamas), dažnai skiriami esant padidėjusiam nerimui, stresui ar miego sutrikimams. Jie veikia mažindami centrinės nervų sistemos aktyvumą ir gali suteikti raminantį poveikį.

Antidepresantai: kas tai ir kaip jie veikia?

Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas ir kt. Sergant depresija ir nerimo sutrikimais, šių medžiagų trūksta tik tam tikrose smegenų srityse, tuo tarpu apskritai visame organizme tokio trūkumo nebūna.

Antidepresantų veikimo mechanizmas

Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais.

Taip pat skaitykite: Migdomųjų vaistų gidas

Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.

Antidepresantų poveikis gali būti dvejopas:

  1. Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
  2. Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y. sumažėjus depresijos ir nerimo simptomams, tampame aktyvesni, geriau miegame ir valgome, tampame socialesni.

Antidepresantų tipai

Šiuo metu Lietuvoje naudojama apie 20 skirtingų antidepresantų rūšių. Jie skirstomi į kelias pagrindines grupes:

  • Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): tai populiariausia antidepresantų grupė, kuri veikia blokuodama serotonino reabsorbciją smegenyse. Tai padidina serotonino kiekį, kuris gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą. Populiarūs SSRI:
    • Cipralex arba Escitalopram
    • Sertralin arba Asentra, Zoloft
    • Cipramil arba Pram, Ciral
  • Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI): šie antidepresantai veikia blokuodami serotonino ir noradrenalino reabsorbciją smegenyse. Tai padidina abiejų šių neuromediatorių kiekį, kuris gali padėti pagerinti nuotaiką, energiją ir koncentraciją. SNRI:
    • Venlafaksinas
    • Desvenlafaksinas
    • Duloksetinas
  • Tricikliai antidepresantai (TCA): tai senesnės kartos antidepresantai, kurie veikia blokuodami serotonino ir noradrenalino reabsorbciją, taip pat veikia kitus neuromediatorius. Dėl didesnio šalutinio poveikio rizikos jie paprastai skiriami tik tada, kai kiti antidepresantai neveikia. TCA:
    • Amitriptilinas
    • Anafranilis
    • Imipraminas
    • Doksepinas
  • Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI): tai dar viena senesnės kartos antidepresantų grupė, kuri veikia blokuodama fermentą monoaminooksidazę, kuris skaido serotoniną, noradrenaliną ir dopaminą. Dėl galimos sąveikos su maistu ir kitais vaistais jie retai skiriami. MAOI:
    • Selegilinas
    • Moklobemidas
  • Kiti antidepresantai: į šią kategoriją patenka antidepresantai, kurie veikia kitais mechanizmais, pavyzdžiui, agomelatinas (veikia melatonino medžiagų apykaitą), mirtazapinas (veikia per noradrenalino alfa receptorius), bupropionas (NDRI).

Svarbu žinoti apie antidepresantus

  • Antidepresantai nėra "laimės piliulės". Jie veikia normalizuodami neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse, bet nepadaro žmogaus laimingu per prievartą.
  • Antidepresantų poveikis nepasireiškia iš karto. Reikia palaukti kelias savaites, kol pradės jaustis pagerėjimas.
  • Antidepresantai gali sukelti šalutinį poveikį. Svarbu aptarti galimą šalutinį poveikį su gydytoju.
  • Negalima nutraukti antidepresantų vartojimo staiga. Tai gali sukelti nutraukimo simptomus.
  • Antidepresantai nėra vienintelis depresijos gydymo būdas. Psichoterapija ir gyvenimo būdo pokyčiai taip pat gali būti veiksmingi.

Raminamieji vaistai: kada jie reikalingi?

Raminamieji vaistai, tokie kaip benzodiazepinai (pvz., diazepamas, temazepamas, nitrazepamas), yra skirti slopinti nerimą, depresiją ir gerinti miegą. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Jie sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją.

Pavojai ir priklausomybė

Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių.

Taip pat skaitykite: Spaudimo mažinimas be recepto

Svarbu žinoti apie raminamuosius vaistus

  • Negalima vartoti kartu su alkoholiu. Poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
  • Vartojantiems negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais.
  • Gali sukelti priklausomybę. Vartoti tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikytis jo nurodymų.
  • Nėra skirti ilgalaikiam gydymui. Jie paprastai naudojami trumpalaikiam simptomų palengvinimui.

Antidepresantai be recepto: mitas ar realybė?

Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymus visi antidepresantai (cheminiai vaistai), raminamieji ir migdomieji, vaistinėse parduodami griežtai pagal receptą. Tačiau yra nereceptinių vaistų ir papildų, kurie gali turėti antidepresinį poveikį.

Jonažolės preparatai

Be recepto parduodami Jonažolės (Hypericum perforatum) preparatai. Tai nereceptiniai vaistai, kurių kartais vartoja pacientai savarankiškai, net šalia antidepresantų. Jie veiksmingesni už placebą, tinkami lengvai depresijai gydyti. Poveikis panašus į mažos triciklių antidepresantų dozės. Kadangi jonažolės preparatai veikia kaip silpni MAOI, nerekomenduojama jų derinti su antidepresantais, nes tikėtinas serotoninerginis sindromas. Vaistinėje galima be recepto įsigyti natūralių antidepresantų iš jonažolės - Cesradyston 425mg kapsulės.

Kiti papildai, turintys antidepresinį poveikį

  • Triptanas: maisto papildas, kuriame gausu 5-HTP, kuris yra pagrindinis serotonino prekursorius.
  • Oksitriptanas Triptosanas: didina serotonino koncentraciją galvos smegenyse ir taip mažina depresiją.
  • Magnis: šalia kitų gerų savybių širdžiai ir kraujotakai turi ir antidepresinį poveikį.
  • Milgamma N: vitaminai B1 ir B6, svarbūs nervų sistemos veiklai.
  • Thiogamma: alfa lipoinė rūgštis, svarbi medžiaga smegenų ląstelių regeneracijai.
  • Omega 3 žuvų taukai: turi teigiamą poveikį smegenų veiklai ir nuotaikai.
  • Valerijonų tinktūra: nervinės įtampos simptomams malšinti.
  • Valeradix, Neuromed kapsulės: valerijono šaknų, apynių spurgų ir paiflorų žolės sausojo ekstrakto kapsulės, skirtos nervų sistemai raminti.

Svarbu paminėti, kad šie preparatai nėra tokie stiprūs kaip receptiniai antidepresantai ir gali būti neveiksmingi esant sunkiai depresijai. Prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasitarti su gydytoju.

Antidepresantai ir alkoholis: pavojingas derinys

Antidepresantai ir alkoholis - nesuderinami dalykai. Alkoholio skilimo produktai dirgina nervų sistemą ir turi disforinį efektą. Alkoholis trikdo REM miego stadijas, todėl, nors ir snaudžiame, bet neišsimiegame. Visa tai tik dar labiau blogina depresiją.

Antidepresantai ir nėštumas: ką reikia žinoti?

Antidepresantai nėštumo metu nėra rekomenduojami. Buvo nustatyta, kad nėštumo metu antidepresantus vartojančioms moterims maždaug 60 proc. padidėja persileidimo rizika. Taip pat nuo 40 iki 100 proc. Todėl pagal galimybes jų vartojimą nėštumo metu reikėtų nutraukti. Jei vis dėl to vaistai yra reikalingi reikėtų vartoti jau laiko patikrintus triciklius antidepresantus arba fluoksetiną.

Taip pat skaitykite: Kaip vartoti vaistus nuo uždegimo?

Jeigu paskutinius 3 nėštumo mėnesius vartojote Cipralex, turėtumėte žinoti, kad Jūsų naujagimiui gali pasireikšti šis šalutinis poveikis: sunkumas kvėpuoti, odos mėlis, priepuoliai, kūno temperatūros kitimas, sunkesnis žindymas, vėmimas, gliukozės sumažėjimas kraujyje, sustirę ar išglebę raumenys, ryškesni gyvybiniai refleksai, drebulys, pašiurpimas, irzlumas, apsnūdimas, nuolatinis verksmas, mieguistumas ir sunkumas užmigti.

Jei tokių vaistų kaip Sertralin Actavis vartojama nėštumo metu, ypač paskutiniais 3 mėnesiais, gali padidėti sunkaus naujagimio sutrikimo, vadinamo naujagimių persistuojančia plautine hipertenzija (NPPH), rizika (kūdikis gali pradėti dažniau kvėpuoti ir pamėlti).

Prieš vartojant bet kokius vaistus nėštumo metu, būtina pasitarti su gydytoju.

Alternatyvūs depresijos gydymo būdai

Daugeliu lengvų ir vidutinio sunkumo depresijų atvejų antidepresantai nėra reikalingi. Problemą gali išspręsti psichologo pagalba ir psichoterapija. Su psichologine pagalba Jūs išmoksite problemas spręsti be vaistų. Psichoterapeuto konsultacija kur kas sveikesnė, nes nėra pripratimo ar pašalinių reiškinių.

Kiti alternatyvūs gydymo būdai:

  • Gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas, streso valdymas.
  • Šviesos terapija: naudojama sezoninei depresijai gydyti.
  • Meditacija ir joga: padeda sumažinti stresą ir nerimą.
  • Akupunktūra: gali padėti sumažinti depresijos simptomus.

tags: #vaistai #nuo #depresijos #receptiniai

Populiarūs įrašai: