Kulinarinis Kelionė po Lietuvą: Nuo Alytaus bandų iki Lazdijų seliavų

Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį. Nuo šiol vykdami į vieną ar kitą kraštą turistai jau žinos, kaip jo geriau paragauti visomis prasmėmis. Šiame skonių žemėlapyje - ne tik istorinės virtuvės pavyzdžiai, turintys ilgas tradicijas, bet ir kūrybiški bei žaismingi pasiūlymai gurmanams, padedantys identifikuoti vietoves per išskirtinius patiekalus kavinėse, restoranuose, sodybose ar gastronominėse edukacijose. Šis straipsnis kviečia leistis į kulinarinę kelionę po Lietuvą, pradedant nuo Alytaus ir Lazdijų, ir atrasti kiekvieno regiono unikalius skonius.

Alytus: Dzūkiškas paveldas ir šimtalapio istorija

Vykdami į etnografinio Dzūkijos regiono sostinę Alytų, nuteikite skrandį dzūkų kulinariniam paveldui. Šiame krašte jį ryškiausiai atstovauja bulvinės bandos. Keptų bulvinių bandų, patiekiamų su spirgučiais ir dzūkiška smetona arba spirgučių ir grietinėlės mirkalu, galima užsisakyti restorane „Dzūkijos dvaras“ (Alytaus r.), tik penktadieniais-sekmadieniais. Alytaus mieste bulvinėmis bandomis gardžiausiai kvepia „Dzūkų alaus restorane“. Turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti šalia restorano esantį Audiovizualiųjų menų centrą - buvusią sinagogą.

Pasak Alytaus turizmo informacijos centro, tai yra šio krašto desertas iš didžiosios raidės ir primena totorių, atsikėlusių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę dar XIV a., istoriją. Pyrago, kurį totoriai kepdavo daugiausia šventėms, galima įsigyti beveik visose Alytaus bei Alytaus rajono kepyklėlėse.

Kur Ragauti Alytuje?

  • Restoranas „Dzūkijos dvaras“: Radžiūnų g., Alytaus r. (bulvinės bandos)
  • „Dzūkų alaus restoranas“: Vilniaus g., Alytus (bulvinės bandos)
  • Kepyklėlė „Šimtalapė“: Tvirtovės g., Alytus (šimtalapis)

Lazdijai: Dzūkiškos tradicijos ir rūkytos seliavos

Dzūkiškos bulvinės bandos - viso Dzūkijos regiono gastronominė pažiba, tad suprantama, jog jomis didžiuojasi ne vienas dzūkų miestas. Juk bandos - senovės dzūkų kulinarinis paveldas. Kepamos duonkepyje, iškūrentame beržinėmis malkomis, ant kopūsto lapų.

Lazdijų turizmo informacijos centras nustebina iš Lazdijų siūlydamas parsivežti žvynuotų ir uodeguotų lauktuvių. Kiekvienas Lazdijų gyventojas žinojo turgų, kuriame būdavo galima nusipirkti ką tik išrūkytų seliavų. Dabar senąsias receptūras atgaivino „Metelių Žuvų“ įkūrėja Neringa Radžiukynienė su vyru Ramūnu. Jie atgaivino šviežių žuvų - karšių, karpių, šamų, seliavų, upėtakių ir kitų - rūkymo tradiciją.

Taip pat skaitykite: Apžvalga: „City Pica“

Kur Ragauti Lazdijuose?

  • „Rimos seklyčia“: Lakštingalų g. 6, Varnėnų k., Lazdijų r. (bulvinės bandos)
  • Restoranas „Liepų ratas“: Danieliaus Sadausko g., Lazdijai (bulvinės bandos)
  • Restoranas „Gojus“: Kauno g., Lazdijai (bulvinės bandos)
  • „Metelių Žuvys“: (rūkytos seliavos ir kitos žuvys)

Kelionė po kitus Lietuvos regionus: Skonių įvairovė

Nors šis straipsnis akcentuoja Alytų ir Lazdijus, Lietuva turi daug daugiau ką pasiūlyti. Štai keletas kitų regionų ir jų kulinarinių simbolių:

  • Akmenė: Desertas „Karštas bučinys“ sodyboje „Viliošiai“.
  • Anykščiai: Lietuviškos arbatos ir kavos iš „Arbatos magijos krautuvėlės“ bei obuolių sūris iš „Marijos trobelės“.
  • Birštonas: Mineralinis vanduo iš Geltonosios biuvetės ir „Kvepiantis Birštono banginiukas“ iš Birštono sakralinio muziejaus.
  • Biržai: Alaus sriuba Rinkuškių alaus daryklos restorane „Alaus kelias“ ir „Senolių“ duona iš kepyklos „Biržų duona“.
  • Druskininkai: „Šiuškės“ (bulvių bandelės su padažu ir dzūkiškais baravykais) ir „Romnesos“ šakotis.
  • Ignalina: Aukštaitiška žuvienė Ginučiuose ir medus iš Bitininkystės muziejaus Stripeikiuose.
  • Jonava: Monardų arbata Barborlaukio dvare.
  • Joniškis: Virtiniai, ypač Žiemgalos krašto tradicinis patiekalas virtieniai iš „Virtienių restoranėlio“ ir zaptė iš Žagarės vyšnių festivalio.
  • Jurbarkas: Kepti žiobriai ir sūriai iš šeimos sūrinės „Sūrio džiazas“.
  • Kaišiadorys: Kakorai ir skaruliniai blynai iš Žaslių tradicinių amatų centro bei sūris „Mėtinis kmynas“ iš sūrinės „Ostvalds fabrica“.
  • Kalvarija: Kugelis iš Aistiškių kaimo bendruomenės.
  • Kaunas: Spurgos iš legendinės „Spurginės“.
  • Kazlų Rūda: Kropeliai iš Būdos kaimo muziejaus ir šakočiai iš „Dalytės kepyklėlės“ bei „Senamiesčio šakotynas“.
  • Kelmė: Kelmės pyragas.
  • Kėdainiai: Kėdainių blynai iš kavinės „Beneto karčema“ ir agurkų džemas iš parduotuvės „Gurkė“.
  • Klaipėda ir Klaipėdos rajonas: Klaipėdos senamiesčio sūrio piršteliai iš baro „Klaipėdos senamiestis“ ir cepelinai Gargžduose iš valgyklos „Bulvė“.
  • Kretinga: „Grafo“ šokoladas su spirgais iš Kretingos žiemos sodo Vandens malūne esančios „Dvaro saldaininė“ ir Salantų pyragas.
  • Kupiškis: Senasis pakišuolis ir „Pagrabinės“ bandelės iš Adomynės dvaro.

Slapukai: Kaip jie veikia ir kodėl jie svarbūs

Svarbu paminėti, kad daugelis svetainių, įskaitant ir tas, kurios susijusios su turizmu ir maistu, naudoja slapukus (angl. Cookies). Slapukas - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai padeda svetainei prisitaikyti prie Jūsų poreikių ir norų, užtikrindami funkcionalumą.

Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt., sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.

Taip pat naudojamos „Pixel“ žymos - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. Ši informacija persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.

Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapuko tipo galiojimo trukmė gali būti įvairi (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. Įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.

Taip pat skaitykite: Žiediniai kopūstai „Gan Bei City“ stiliumi

Taip pat skaitykite: „Sushi City“ meniu

tags: #miestas #pica #alytus #lazdijai

Populiarūs įrašai: