Buvusios tvirtovės kelias Pietų Fredoje: istorijos vingiai
Pietų Freda, Kauno miesto dalis, turi turtingą ir įvairialypę istoriją. Ši vietovė, kadaise buvusi svarbi tvirtovės dalis, šiandien yra žinoma dėl savo gamtos grožio ir istorinio paveldo. Straipsnyje panagrinėsime svarbiausius Pietų Fredos istorijos etapus, pradedant Užnemunės laikotarpiu po Prūsais ir baigiant XX amžiumi.
Užnemunė po Prūsais (1795-1807 m.)
XVIII amžiaus pabaigoje, po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, Užnemunė, įskaitant ir Kauno apylinkes, atiteko Prūsijai. Šis laikotarpis truko nuo 1795 iki 1807 metų. Tuo metu Kaunas tapo svarbiu pasienio miestu, o per Nemuną buvo nutiestas tiltas, jungiantis Senamiestį su Aleksotu, kuris tuo metu priklausė Rusijai. Šis tiltas simbolizavo politinę ir ekonominę ribą tarp Prūsijos ir Rusijos imperijų.
Napoleono žygis (1812 m.)
1812 metais Kaunas tapo svarbiu punktu Napoleono žygyje į Rusiją. Birželio 24 dieną per Nemuną buvo nutiesti keturi tiltai, per kuriuos persikėlė Napoleono kariuomenė. Imperatorius Napoleonas I stebėjo persikeliančią kariuomenę nuo kalvos, esančios greta Jiesios upelio, kuri dabar vadinama Napoleono kalnu. Šis įvykis įamžintas įvairiuose istoriniuose šaltiniuose ir dailės kūriniuose. Deja, po sėkmingo žygio į Rusiją, Napoleono kariuomenė patyrė katastrofą, o Kaunas vėl tapo svarbiu traukimosi punktu. Gruodžio 7 dieną Napoleonas grįžo į Paryžių per Kauną.
XIX amžiaus Kaunas: ugniagesyba, paštas ir sukilimai
XIX amžiuje Kaunas sparčiai augo ir vystėsi. 1850 metais miesto Rotušės bokšte buvo įrengtas gaisrininkų stebėjimo postas. 1884 metais įkurta Kauno miesto savanorių ugniagesių draugija, kuriai 1887 metais pastatyta gaisrinė E. Ožeškienės gatvėje.
Be to, Kaunas tapo svarbiu pašto centru. XIX amžiuje veikė Kauno arklių pašto stotis, kuri užtikrino greitą susisiekimą su kitais miestais. Iki šių dienų išliko buvusios pašto stoties pastatų kompleksas, kuris yra svarbus Kauno senamiesčio architektūros paminklas.
Taip pat skaitykite: Piešiame apie duoną
Kaunas taip pat buvo svarbus 1831 ir 1863-1864 metų sukilimų centras. Šiuose sukilimuose dalyvavo vietos gyventojai, siekę išsilaisvinti iš Rusijos imperijos valdžios.
Karo ligoninė
1853-1855 metais Kaune pastatytas pagrindinis ligoninės korpusas. 1919 metais ligoninės pastatuose įsikūrė Lietuvos kariuomenės karo ligoninė, kuriai 1926 metais suteiktas dr. Jono Basanavičiaus vardas. Ligoninė veikė įvairiais istoriniais laikotarpiais: 1940-1941 m., 1944-1993 m. ją administravo Sovietų Sąjungos (vėliau Rusijos), 1941-1944 m. Vokietijos okupacinės kariuomenės. 1993 metais ligoninė grįžo į Lietuvos Respublikos jurisdikciją.
Gubernijos laikotarpis (1843-1915 m.)
1843 metais Kaunas tapo Kauno gubernijos centru. Rotušės aikštėje atidengtas paminklas Rusijos pergalei prieš Napoleoną 1812 metais. Mieste buvo pastatyti Gubernatūros rūmai, kuriuose 1919-1940 metais buvo įsikūrusi LR prezidentūra, o 1940 metais - LTSR Aukščiausios tarybos prezidiumas.
1863 metais į naujas patalpas persikėlė gubernijos gimnazija, kuri vėliau tapo Kauno Maironio gimnazija.
Karmelitų kapinės
XIX amžiuje Kaune veikė Karmelitų kapinės, kurios buvo padalintos į tris dalis: stačiatikiams, katalikams ir evangelikams liuteronams bei musulmonams. Čia buvo palaidoti I-ojo pasaulinio karo Vokietijos ir Rusijos kariai, žymūs Lietuvos visuomenės, kultūros, valstybės veikėjai, kariai, lakūnai, 1941 m. birželio sukilėliai ir kt. Kauno gyventojai. 1959 metais kapinės buvo uždarytos, o dalis palaikų perkelta į kitas Kauno kapines. Šiuo metu čia yra Ramybės parkas.
Taip pat skaitykite: Duonos gamybos procesas
Kauno knygų leidyba
XIX amžiuje Kaunas tapo svarbiu lietuviškos knygos leidybos centru. Čia buvo leidžiamos knygos lietuvių kalba, kurios padėjo puoselėti tautinę savimonę ir kultūrą.
Alaus daryklos
XIX amžiuje Kaune įsikūrė kelios alaus daryklos, tokios kaip „Engelman alaus darykla ir salyklo fabrikas“ (1860 m.) ir „Bliumental“ alaus darykla (1861 m.). 1927 metais „I. B. Volfas“ ir „Engelman“ alaus daryklos buvo sujungtos į vieną bendrovę, kuri vėliau tapo „Ragutis“. 2011 metais bendrovei grąžintas istorinis vardas AB „Volfas Engelman“.
XX amžius: gatvių pavadinimai ir miesto plėtra
XX amžiuje Kaunas sparčiai plėtėsi, o naujoms gatvėms buvo suteikiami įvairūs pavadinimai. Gatvių pavadinimai atspindėjo to meto politines ir kultūrines tendencijas. Pavyzdžiui, tarpukariu Kaune atsirado gatvės, pavadintos tuometinių Lietuvos prezidentų A. Smetonos, A. Stulginskio ir K. Griniaus vardais.
Taip pat Kaune atsirado gatvės, pavadintos Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių vardais, tokių kaip J. Naujalio, J. Vienožinskio, A. Jakšto, Maironio ir M. Jankaus.
Taip pat skaitykite: Pamoka: robotukai ir duonos gamyba
tags: #buvusios #tvirtoves #kelias #pietus #freda #istorija