Blynu kepimo gildijos istorija ir tradicijos Lietuvoje
Ar jaučiate ore tvyrantį cukraus pudros ir šiltų gardėsių aromatą? Vasario mėnesį, ypač jo pradžioje, šie saldūs kvapai kutena vilniečių nosis, primindami apie artėjančias Užgavėnes ir su jomis susijusias tradicijas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip blynai ir kiti gardėsiai įsiliejo į Lietuvos kultūrą, apžvelgsime Užgavėnių papročius ir žydų kulinarinio paveldo įtaką lietuviškai virtuvei.
Vilniaus Stiklo kvartalo istorija: nuo amatininkų gildijų iki gardėsių šventės
Prieš 600 metų Vilniaus Stiklo kvartalas buvo žinomas kaip Lotynų kvartalas, nes jame gyveno amatininkai ir pirkliai iš Vakarų ir Pietų Europos. Prieš daugiau nei 500 metų čia įsikūrė pirmoji auksakalių gildija. Šalia stovėjo Didžiojo Kunigaikščio monetų kalykla, todėl kvartale namus statėsi auksakaliai, kurie buvo vieni turtingiausių amatininkų. Prieš 450 metų čia pradėtas gaminti ir pardavinėti stiklas, todėl ilgainiui kvartalas įgavo dabartinį Stiklo pavadinimą.
Šiandien Stiklo kvartalas mena įvairias istorijas iš skirtingų šimtmečių, tradicijų ir kultūros paveldo. Kūrybinga kvartalo bendruomenė sumanė netradiciškai paminėti žiemos pabaigą, surengdama sotaus maisto šventę, kuri sutampa su Užgavėnėmis.
Užgavėnės Lietuvoje: blynai, spurgos ir kitų tautų tradicijos
Nuo seno tikėta, kad per Užgavėnes riebiai ir sočiai prisivalgęs būsi stiprus visus metus. Po Užgavėnių prasideda Pelenų diena - Gavėnios pradžia, kuomet tikintieji iki pat Velykų sekmadienio susilaiko nuo persivalgymo.
„Kol dar turime likusias dvi savaites, kviečiu ragauti ir išlaikyti skirtingų tautų senąsias maisto tradicijas, bei šitaip išvaryti žiemą iš Vilniaus senamiesčio kiemų. Festivalyje kartu išrinksime skaniausius blynus ir spurgas“, - teigia Stiklo kvartalo idėjos autorė ir vietokūros dizainerė Julija Janus.
Taip pat skaitykite: Receptai ir paslaptys: čirviniai blynai
Nors Lietuvoje Užgavėnių tradicinis patiekalas yra blynai, šventės organizatoriai nusprendė paįvairinti skanumynų valgiaraštį, įtraukdami kitų šalių Užgavėnių tradicinius valgius - spurgas ir pyragėlius. Šventės dalyviai gali ragauti įvairių skonių gardėsių: čiuros, blynelių su ikrais, krevetėmis, varške, beigelių su stirniena, kopūstais ir grybais įdarytų spurgų. Taip pat siūlomos itališkos Užgavėnių spurgos bomboloni su vaniliniu kremu, lazdyno riešutų kremu arba namų gamybos vyšnių uogiene, prancūziški crepe siuzette, belgiški vafliai su ledais ir tradiciniai amerikietiški donuts spurgų riestainiai. Visi norintys gali skanauti purių varškės spurgyčių su mėlynių džemu, apipiltų sūrios karamelės padažu, skrudintų migdolų drožlėmis ir šviežiomis uogomis. Ant stalų garuoja mieliniai namų gamybos blyneliai ir tradicinės spurgos, įdarytos plakta grietinėle.
Šio festivalio simboliu tapo daniškos Užgavėnių bandelės fastelavnsbolle, puoštos marcipanais ir įdarytos saldžia plakta grietinėle. Skandinavijoje ši bandelė tradiciškai valgoma iki pat Pelenų trečiadienio, todėl ji dar vadinama „stora antradienine bandele“. Vietos, dalyvaujančios festivalyje, pažymėtos plakatu su šios bandelės nuotrauka.
Žydų kulinarinio paveldo įtaka: nuo chalos iki silkės
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė aktyviai puoselėja savo tradicijas, įskaitant ir kulinarinį paveldą. Žydų virtuvė Lietuvoje turi gilias šaknis ir yra neatsiejama nuo bendruomenės istorijos ir kultūros.
Chala - šventinė duona
Chala - tai ypatinga duona, kepama žydų šeimose Šabo (Šabo) ir švenčių proga. Visa paruošimo, atplėšimo ir kepimo reikšmė glaudžiai siejasi su tradicijomis ir religija. Pavadinimas pirmiausia reiškė kepalėlį ar paplotėlį iš atskirto atnašai pirmosios tešlos gabalėlio, kaip rašoma Tanakhe, knygoje Bamidbar (Skaičių). Tai vienas pirmųjų įsakų izraelitams, jiems ruošiantis dykumoje įeiti į Pažadėtąją žemę: „Iš pirmosios tešlos atidėsite atnašai chalą kaip atidedate atnašą kūlės grūdų“.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kasmet organizuoja chalos kepimo šventes, kurių metu bendruomenės nariai ir svečiai gali kartu kepti šią tradicinę duoną, dalintis bendruomeniškumo ir žydiškos tradicijos šiluma.
Taip pat skaitykite: Kaip iškepti plonus blynus
Chanuka ir tradiciniai patiekalai
Chanuka, arba Šviesų festivalis, yra dar viena svarbi žydų šventė, švenčiama nuo II a. pr. Kr. Šventės metu tradiciškai valgomi aliejuje kepti patiekalai, simbolizuojantys stebuklą, kai šventyklos aliejus degė aštuonias dienas.
Per Chanuką žydų bendruomenės nariai susėda prie bendro šventinio stalo, vaišinasi tradiciniais žydiškais patiekalais, latkėmis (bulviniais blynais) ir spurgomis. Šiaulių krašto žydų bendruomenė, net ir pandemijos metu, stengėsi išlaikyti tradicijas, organizuodama šventines vakarienes kiekvieno nario namuose, su tradiciniais patiekalais: kapota silke (foršmaku), vištienos kepenėlėmis, vištienos vyniotiniu, bulvinių blynų tarke, paruošta blynų kepimui, bei spurgomis su džemu.
Silkė - kasdienis ir šventinis patiekalas
Silkė užima ypatingą vietą Lietuvos žydų (litvakų) virtuvėje. Sakoma, kad Lietuvos žydai suvalgydavo bent po vieną silkę kasdien, todėl yra galybė receptų, kaip ją ruošti: marinuoti, kapoti, kepti. Silkių kapotiniai, gardinti smulkintais svogūnais, obuoliais, džiūvėsiais, actu, grietine ar citrinų sultimis - vienas tradicinių litvakų patiekalų, visuomet užimantis garbingą vietą tarp kitų šventinių valgių.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė šiemet ieško žydiškos virtuvės sąsajų su įvairių tautų virtuvėmis, gamindama kultinį foršmaką ir silkę žydiškai.
Kiti žydų virtuvės akcentai
Be jau minėtų patiekalų, žydų virtuvėje svarbūs beigeliai, jautienos troškiniai, įvairūs kepiniai su medumi, džiovintais vaisiais, kmynais ir sezamais.
Taip pat skaitykite: Dietistės patarimai dėl blynų
Blynų kepimo gildijos istorija: nuo senų tradicijų iki modernių interpretacijų
Nors konkrečios „blynų kepimo gildijos“ istorijos Lietuvoje nėra, blynai kaip patiekalas turi gilias tradicijas ir yra svarbūs įvairiose kultūrose. Lietuvoje blynai tradiciškai kepami Užgavėnių proga, simbolizuojant saulę ir artėjantį pavasarį. Tačiau blynai taip pat yra populiarus kasdienis patiekalas, gaminamas įvairiais būdais ir su įvairiais priedais.
Žydų virtuvėje latkės (bulviniai blynai) yra tradicinis Chanukos patiekalas, o chala (šventinė duona) dažnai patiekiama su įvairiais užtepais, įskaitant ir silkę.
Šiandien blynai išgyvena renesansą, atsiranda vis daugiau vietų, siūlančių įvairių rūšių blynus su netikėtais priedais: nuo tradicinių lietuviškų blynų su varške ir uogiene iki prancūziškų crepe su įvairiais įdarais ir amerikietiškų pancakes su klevų sirupu.
Festivaliai ir šventės: galimybė patirti kulinarinį paveldą
Lietuvoje vyksta įvairūs festivaliai ir šventės, kurių metu galima susipažinti su skirtingų kultūrų kulinarijos tradicijomis. Pavyzdžiui, Vilniaus Stiklo kvartalo Užgavėnių šventė siūlo paragauti ne tik tradicinių lietuviškų blynų, bet ir kitų šalių gardėsių. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja chalos kepimo šventes ir Chanukos vakarus, kurių metu galima susipažinti su žydų virtuvės tradicijomis.
Klaipėdos šviesų festivalis, nors ir nesusijęs tiesiogiai su maistu, taip pat prisideda prie bendruomenės burimo ir kultūrinės patirties praturtinimo.
tags: #blynu #kepimo #gildija #istorija