„Biržų Duona“: Tradicijos ir Inovacijos Istorija
„Biržų duona“ - viena seniausių ir didžiausių kepyklų Lietuvoje, įkurta 1953 m. Šiemet kepykla švenčia savo 70-metį. Nuo pat pirmųjų veiklos žingsnių „Biržų duona“ ypatingą dėmesį skyrė partnerystėms. 1996 metais naują etapą pradėjęs, tradicijas puoselėjantis verslas ilgainiui kito kartu su istorija. Įmonės šūkis „Tradicija kurti“ atspindi jos vertybes ir augimo kelią.
Įkūrimas ir Pirmieji Metai
1953 m. UAB „Biržų duona“ pradėjo savo veiklą. Tuo metu kepykla buvo vadinama „Biržų pramkombinatu“ ir priklausė Biržų apskrities vartotojų kooperatyvų sąjungai. Tuo laikotarpiu kepykloje veikė 3 žarijinės krosnys, kurias kūreno malkomis ir dyzeliniu kuru.
70-ųjų pabaigoje duonos kepykla jau nepajėgė aprūpinti rajono gyventojų duonos gaminiais, todėl 1977 m. pradėtas statyti naujas kepyklos kompleksas Plento gatvėje, kuris pradėjo veikti 1978 m. rugpjūčio 1 d. Asortimentą sudarė 35 gaminiai, o kepykloje jau dirbo 90 darbuotojų. Tuo metu per parą pagaminta 40 tonų produkcijos.
Nuo 1995 m. balandžio 3 d. Biržų rajono savivaldybėje buvo įregistruotas naujas duonos kepyklos pavadinimas UAB „Biržų duona“.
Naujas Etapas ir Šeimos Verslo Tradicijos
Dabartinis kepyklos etapas prasidėjo 1996-aisiais, kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas jai vadovauti. „Lietkoopsąjungai“ priklausanti valstybinė kepykla tuomet vos alsavo. Įmonės atgimimą siejame su 2001-aisiais, kai ją privatizavo Kurganovų šeima, iki šiol visa širdimi įsiliejus į kepyklos gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir inovacijos „Biržų Duona" veikloje
Natalija Kurganovė prisimena, kad prie „Biržų duonos“ pati prisijungė tapusi Kurganovų šeimos dalimi. „Pati taip pat užaugau verslą valdančioje šeimoje, tačiau mano patirtis nebuvo teigiama. Nors turėjau reikiamų žinių, praktikos ir patirties, užtruko, kol sutikau prisijungti prie „Biržų duonos“ komandos - tiesiog bijojau, kad tai turės neigiamos įtakos santykiams šeimoje.“
„Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, tai buvo geriausias sprendimas mūsų šeimai. Dirbame tarp Biržų ir Vilniaus, vyras nuolat važinėja, ir šitas modelis, kai kartu dirbame ir auginame šeimą, mums labai pasiteisino, - vertina N. Kurganovė. - Kitas privalumas, kuris leidžia sėkmingai dirbti kartu, yra sutampančios pamatinės vertybės. Šeimos versle paprastai nėra lengva atskirti šeimos vertybes nuo verslo vertybių. „Žvelgiant iš komunikacijos ir sprendimų priėmimo perspektyvos, sutampančios vertybės leidžia lengviau ir greičiau dirbti.
Nuo 2003-iųjų „Biržų duona“ ėmė kilti. 2010 m. „Biržų duona“ gavo „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje.
Kalbant skaičių kalba, 2000 m. Kurganovų šeimai priklausančios UAB „Biržų duona“ apyvarta buvo apie 0,5 mln. Eur, 2015 m. - 8,3 mln. Eur. Per parą įmonė iškepa apie 20 tonų kepinių.
Prekės Ženklas ir Dizainas
1999 m. buvo sukurtas pirmasis įmonės logotipas, kurį nupiešė Biržų dailės mokytojas. Laikui bėgant, jis kito, kol galiausiai buvo išgrynintas iki dabartinio, atspindinčio įmonės vertybes ir tradicijas. Šiandien neatsiejama logotipo dalimi tapo ir visą įmonės augimo kelionę atspindintis šūkis „Tradicija kurti“.
Taip pat skaitykite: Apie „Biržų duonos“ produkciją
2011 m. pradėtas glaudus bendradarbiavimas su dizaineriu Edvardu Kavarsku, kurio kurti drąsūs ir modernūs pakuočių dizainai pelnė ne vieną apdovanojimą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Beje, Edvardas prisidėjo ir prie žymiųjų „Grissini“ pakuočių. 2014 m. „Grissini“ pakuotė Milane vykusiame tarptautiniame dizaino konkurse laimėjo „Red Dot“ apdovanojimą.
Plėtra ir Asortimento Augimas
Dar Tarybų sąjungos laikais buvo įkurta pirmoji duonos parduotuvė Rotušės gatvėje Biržuose, kurią 2000-aisiais atnaujino. Nuo tada prasidėjo aktyvi firminių parduotuvių plėtra. Pirmieji skyreliai atsidarė Rokiškyje, Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose ir mažesniuose miesteliuose. Šiuo metu „Biržų duona“ turi apie 20 firminių skyrelių.
2015 m., iš didelės meilės produkcijai, Vytenis Vilniuje atidarė ir pirmąją Biržų duonos draugų krautuvėlę „Kmyninė“, veikiančią franšizės pagrindu. Šiuo metu turima apie 10 draugų parduotuvių.
2006 m. buvo įrengtas bandelių cechas - kompleksas, kuriame gaminamos ne tik bandelės, bet ir pynės, pynutės, saldūs pyrago kepiniai. Sulig nauju cechu trigubai išaugo ir šios pagaminamos produkcijos kiekiai. 2010 m. buvo įrengtas sausainių cechas. Prie Biržų duonos asortimento prisidėjo sausainiai ir plokštainiai. O 2012 m. komercijos direktorius Andrius iš parodos parsivežė macarons bei kaneles.
2013 m. įkurtas naujas duonos kepimo cechas. Pristatytos papildomos patalpos, kurių plotas daugiau nei 1000 kvadratinių metrų. Taip galėta modernizuoti gamybą, sumontuotos naujos krosnys, valdomos roboto. Bet išlaikant savo vertybes, neatsisakyta ir tradicinės duonos kepimo technologijos. Iš esmės duonos kepimo procesas nelabai ir skiriasi nuo to, koks jis buvo prieš šimtus metų.
Taip pat skaitykite: Biržų Duonos tradicijos ir adresai
„Biržų duona“ - viena iš nedaugelio pramoninių kepyklų Lietuvoje, kurioje duona kepama pagal senuosius receptus - gaminami plikiniai, į tešlą maišomas natūralus, pačių užsiaugintas raugas (jų turima net 4 rūšis), tešla fermentuojama, kepaliukai formuojami rankomis, o duona kepama ant akmeninio pagrindo.
Savo itin platų gaminių krepšelį, pritaikytą labai skirtingiems vartotojų segmentams, 2019 m. dar labiau praplėtė. Stebint tarptautinę rinką ir gyvendinant į sveiką mitybą orientuotą strateginę kryptį, kepykloje atidarytas begliutenis cechas. Gaminių be glitimo asortimentas Biržų duonoje nuolatos auga: duona, sausainiai, bandelės ir netgi kūčiukai.
Tvarumas ir Inovacijos
2015 m. įmonėje buvo įdiegta šiluminės energijos taupymo sistema. Įdiegta pažangi technologija užtikrina mažesnį gamtinių dujų sunaudojimą, tad į aplinką išskiriamas mažesnis kiekis aplinką teršiančių dalelių.
2020 m. pavasario laukta kaip niekada - kiekvienas saulės spindulys reiškė naują etapą. Tvarios verslo idėjos vedami šalia kepyklos įrengta 450 kW saulės jėgainė, kuri pagamins apie 30% metinio įmonės elektros energijos poreikio. Jėgainė išsiskiria tuo, kad jos saulės moduliai sumontuoti taip, jog galėtų sekti ne tik saulės judėjimą horizonte - iš rytų į vakarus, bet ir keisti savo padėtį priklausomai nuo saulės pakilimo aukščio virš horizonto. Saulės elektrinės atidarymo renginio metu taip pat pristatyta unikali menininkės Agnės Kišonaitės rugio instaliacija, kurią smalsuoliai geriausiai galėjo apžiūrėti skriedami danguje.
2021 m. įkurtas bitynas šalia Biržų duonos saulės jėgainės. Savo kepyklos pievoje apgyvendintos 15 bičių šeimų. Aviliai įkurdinti tarp saulės jėgainės kolektorių, esančių laukuose greta kepyklos. Bityną įrengti padėjo ir juo iki šiol rūpinasi krašto smulkieji verslininkai, broliai Ignas ir Vilius iš įmonės „Brolių medus“.
2022 m. Kepyklos kieme įrengtas tikriausias zero waste Biržų duonos daržas! Šios idėjos įgyvendinimui susirinko Biržų duonos kolegos iš visos Lietuvos. Negana to, dar ir poilsio zonos baldelius šalia sumeistravo.
Investicijos į naujas technologijas ir saulės parkai
Unikalius gaminius, su pagarba lietuviškoms tradicijoms ir aplinkai nuo 1953-ųjų gaminanti legendinė „Biržų duona“ - viena pirmųjų Lietuvoje pasistatė itin modernų saulės elektrinės parką iš ES investicijų. „Viena dalis saulės parko kolektorių yra standartiniai, o kiti sukiojasi pagal saulės kryptį, todėl dirba maksimaliai. Paskaičiuota, kad pastarieji dirba 3 kartus efektyviau“, - teigia „Biržų duonos“ marketingo vadovė Natalija Kurganovė.
Bendradarbiavimas
Viena tokių ilgai besitęsiančių draugysčių yra su kitu, Pasvalio krašto šeimos verslu, UAB „Indritus“. Vasario 11 dieną partneriams sukanka net 20 veiklos metų. Panevėžio regiono vadovas Salvijus Vanagas pritaria, kad bendradarbiavimas su šiuo šeimos verslu yra ypatingas: „Indritus“ - vienas unikaliausių klientų visoje Lietuvoje. Jų dėka žinomas ne tik „Biržų duonos” prekės ženklas, bet ir visas Aukštaitijos kraštas.
„Biržų Duona“ Šiandien
Šiandien „Biržų duona“ yra sėkmingai veikianti įmonė, kasmet nuosekliai auginanti savo pardavimus, plečianti gaminių asortimentą ir vis atrandanti naujų galimybių augti.