Bergenas: Aukštis virš jūros lygio ir kvapą gniaužiantys Norvegijos nuotykiai

Norvegija, garsėjanti savo įspūdingais kalnais ir fiordais, yra tikras rojus keliautojams. Ramybę galima pasiekti apsistojus sodyboje ar pasistačius palapinę prie vandens telkinio, miškingoje vietoje ar kalnuose. Visur, išskyrus aptvertose vietose, leidžiama turistams rengti stovyklavietes. Ne veltui Norvegija garsėja žygiais po kalnus, kurie turi tokius įspūdingus objektus, kurie priverčia žmones žingsniuoti dešimtis kilometrų, kad tik galėtų išvysti šiuos gamtos sukurtus stebuklus. Vienas žygis gali suteikti neišdildomų įspūdžių, tačiau kodėl nemetus sau iššūkio ir nepabandžius įveikti 3 kalnų žygių? Ir ne bet kokių, o žymiausių Norvegijoje. Ilgi atstumai, statūs šlaitai, lietus, vėjas - ir tai ne viskas, su kuo gali tekti susidurti kelionės metu, tačiau įveikus užsibrėžtą tikslą, užplūsta beprotiškai geras jausmas. Kvapą gniaužiantys vaizdai, adrenalinas ir iššūkiai sau pačiam - visa tai gali suteikti žygis į Trolltungą, Kjerago akmenį ir Sakyklos uolą, kuri yra įtraukta į Pasaulio geriausių žygių sąrašą. Kiekvienas pakeri ne tik savo išskirtinumu, bet ir svaiginančiu aukščiu. Šiame straipsnyje mes pasinersime į Bergeno miesto ypatumus, jo geografinę padėtį ir apžvelgsime įžymius žygius, kuriuos verta įveikti kiekvienam keliautojui.

Bergenas: Miestas tarp kalnų ir fiordų

Bergenas, įsikūręs Norvegijos pietvakarinėje dalyje, yra antrasis pagal dydį šalies miestas, kuriame 2023 metais gyvena apie 269 500 žmonių. Miesto plotas - 91,2 km2. Iki pat XIV a. miestas didžiavosi šalies sostinės statusu. Bergenas yra svarbus žvejybos, prekybos ir keleivių uostas, turintis Fleslando tarptautinį oro uostą, kuris jungia miestą su pasauliu.

Miestas įkurtas apie 1070 m. (iš pradžių vadintas Bjørgvinu). 12-13 a. - Norvegijos karalių rezidencija ir vyskupijos centras. Nuo 13 a. - tarptautinės prekybos uostas. Nuo 18 a. antros pusės - mokslo ir kultūros centras, iki 19 a. vidurio didžiausias šalies miestas. 1702, 1855, 1916 nuniokotas gaisrų, apgriautas per II pasaulinį karą (1940-45 okupuotas vokiečių). Po 1855 - dabartinis miesto planas. 20 a.

Bergenas žavi turistus senąja architektūra iš XII-XIII amžių, išlikusiais viduramžių pastatais, kultūrine vertybe - medinių namelių rajonu greta uosto. Mieste veikia universitetas (įkurtas 1948), aukštoji prekybos mokykla (įkurta 1936), konservatorija, Norvegijos teatras (nuo 1863), Liaudies teatras (nuo 1876) ir simfoninis orkestras. Kasmet vyksta tarptautiniai muzikos festivaliai (nuo 1953; juos 1898 pradėjo E. H. Griegas) ir Norvegijos muzikos bei folkloro festivaliai.

Bergenas Norvegijoje man yra labai įdomus, spalvingas miestas, kurio lengvas dvelksmas lyg jaučiasi mūsų Klaipėdos stiliuje. Visi turistai, su kuriais man teko kalbėtis apie keliones į Norvegiją, apsilankę Bergene įsimyli šį jaukų, romantišką, atrodytų paprastą, tačiau labai didingą savo architektūra, istorija ir kultūra miestą.

Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis

Klimatas Bergene

Bergene klimatas yra jūrinis su drėgnomis, šaltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Miestas yra pietvakarių Norvegijoje, švelniausio ir lietingiausio šalies klimato dalyje. Čia žiemos šaltos, debesuotos, lietingos. Aukščiausia temperatūra žiemos metu gali būti apie 8-10 laipsnių Celsijaus, tačiau dažnai purškia lietus ar vyrauja stiprūs vėjai. Sausio, vasario mėnesiais naktimis temperatūra gali nukristi iki -12 laipsnių Celsijaus, dienomis gali būti apie -7. Vasaros Bergene švelnios, taip pat su dažnais lietumis, temperatūra laikosi gana maloni - apie 20-23 laipsnius šilumos, o kartais pasitaiko labai karštų dienų, kai temperatūra gali šoktelti iki 30 laipsnių šilumos.

Ruošiantis keliauti į Bergen’ą, reikėtų prisiminti vieną svarbų dalyką - čia lyja vidutiniškai 240 dienų per metus. Teigiama, jog lietingiausi mėnesiai - rugsėjis ir spalis, tačiau kritulių čia netrūksta ištisus metus. Šiuo atveju, vieni įsimintiniausių metų buvo 2006, kuomet nuo spalio 29 -osios neperstojamai lijo 85 (!!!) dienas - iki pat 2007 sausio 21 dienos.

Transportas Bergene

Bergeno miesto centre pats geriausias būdas keliauti yra vaikščiojimas. Taip pamatysite daugybę įdomybių, įvertinsite siaurų gatvelių unikalumą, pasigėrėsite miesto pėsčiųjų ir dviračių takais, vedančiais į gamtą. Iš oro uosto į Bergeno miesto centrą atvykti galėsite autobusu, pavadintu Flybussen. Bilietus galite įsigyti internetu iš www.visitbergen.com internetinio puslapio. Mieste galite naudotis autobusais, kurių bilietus įsigysite kioskuose arba turizmo informacijos centre. Taip pat labai patogus būdas keliauti yra naudotis tramvajaus pirma linija, kuri nuveš jus į pagrindines turizmo vietas ir muziejus. Rekomenduoju pirkti ne pavienius transporto bilietus, o įsigyti Bergeno kortelę, su kuria galėsite viešuoju transportu naudotis neribotą kiekį kartų. Jeigu norite aplankyti fiordus, keliaukite su laivais ir keltais.

Apgyvendinimas Bergene

Tvarkingas 4 žvaigždučių viešbutis 500 m. iki miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 100 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti. Grand Hotel Terminus. Įmantraus modernaus ir senovinio stilių derinio 3 žvaigždučių viešbutis 600 m. iki miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 115 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti. Šviesus ir tvarkingas 3 žvaigždučių viešbutis 600 m. iki miesto centro. Dvivietis kambarys - apie 110 eur. nakčiai. Pusryčiai įskaičiuoti.

Patarimai keliautojams

  • Bergene lankytis rekomenduoju nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio, kuomet oro temperatūra yra maloni ir leidžia puikiai praleisti laiką tyrinėjant miestą. Šilčiausias mėnuo būna liepa, o geriausias metas maudytis yra rugpjūčio mėnuo, vanduo šį mėnesį yra šilčiausias.
  • Bergenas, taip pat kaip ir kiti Norvegijos miestai, yra gana brangus. Čia jums reikės turėti apie 120 eurų dienai. Maistui per dieną išleisite apie 50 eurų, 9 eurus išleisite viešajam transportui, lankytinoms vietoms reikės skirti apie 40 eurų per dieną ir 21 euro prireiks kitoms pramogoms ir suvenyrams.
  • Gerų apgyvendinimo pasiūlymų bus įmanoma rasti, jei apgyvendinimo ieškosite bent dviem mėnesiais anksčiau negu planuojama kelionė. Tuomet nakčiai dviviečiame kambaryje su įskaičiuotais pusryčiais gali užtekti apie 100 eurų.
  • Mano rekomendacija yra įsigyti Bergeno kortelę - Bergen Card. Bergeno kortelė vienai parai kainuoja 32 eurus suaugusiam asmeniui ir 8,5 euro vaikui ar senjorui. Galėsite nemokamai arba su didelėmis nuolaidomis lankytis miesto muziejuose ir galerijose, naudotis neribotu viešuoju transportu bei nuolaidomis restoranuose ir kitose pramogų vietose. Taip pat su kortele galėsite nemokamai atvykti iš oro uosto į miesto centrą traukiniu.
  • Prisiminkite, kad nemažai turistinių vietų, muziejų Bergene gali neveikti ne turistinio sezono metu, t.y. Parekomenduoti kiek dienų reikia pažintinei, kiek dienų poilsinei kelionei.

Ką pamatyti Bergene?

  • Briugeną (Tyskebryggen): Bergeno prieplauka - bryggen - įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Norintiems pajusti viduramžių dvasią tai - puikiausia vieta. Ryškiaspalviai namukai tarsi tvarkingai surikiuoti į vieną eilę, išties, džiugina miesto svečių akis.
  • Ulrikeno kalną (Alreken): Aukščiausias Bergeno miesto kalnas, kurio aukštis 636 m. virš jūros lygio. Kitas būdas pamatyti miestą iš aukštai - pakilti į aukščiausią Begeno kalną - Ulriken (643 m.).
  • Flojeno kalną (Floyfjellet): Turistų ir vietinių pasivaikščiojimų mėgstama vieta, kalnas Bergene, kurio aukščiausia vieta yra 400 m. Bene geriausia miesto vizitinė kortelė - jo panoraminė aikštelė. Pakilus į šią apžvalgos aikštelę, rekomenduočiau, vien tik ja neapsistoti. Kalno višūnėje yra ne vienas - puikiai sutvarkytas ir aiškiai pažymėtas - pasivaikščiojimo takas, kur galima pailsinti akis, išlaisvinti apsunkusias mintis ar tiesiog - pakvėpuoti grynu oru.
  • Lysen salą ir vilą (Lysoen).
  • Hakono rezidenciją (Hakonshallen Bymuseet i Bergen): Didžiulė XIII a.
  • Bergenhuso tvirtovę (Bergenhus festning).
  • Senojo Bergeno muziejų (Nasjonalmuseet): Muziejus po atviru dangumi, kuris patiks ir jūsų vaikams. Čia galėsite išsiaiškinti, kaip Bergeno gyventojai gyveno, rengėsi, ką valgė nuo XVIII a.
  • Bergeno Universiteto muziejų (Universitetsmuseet i Bergen).
  • Bergeno katedrą (Bergen domkirke): XII a.
  • Bergeno akvariumą (Akvariet i Bergen): Vaikus ir suaugusius sužavės didžiausias Norvegijoje akvariumas su didžiule jūros gyventojų įvairove. Bergeno akvariumas idealiai tinka šeimoms, keliaujančioms su vaikais. Jame galima pamatyti aibę įvairiausių vandens (ir ne tik!) gyvūnų. Vos tik įėjus pro vartus, lankytojus pasitinka bene patys mieliausi pingvinai, ruoniai ir jūrų liūtai.
  • Grygo muziejaus kompleksą (Troldhaugen): Bene populiariausiu laikomas kompozitoriaus E. Griego muziejus.
  • Brygeno muziejų (Bymuseet i Bergen).
  • Bergeno turgaus aikštę (Torgallmenningen).
  • Vakarų Norvegijos meno muziejų- KODE 1 (Permanenten Vestlandske kunstindustrimuseum).
  • Bergeno mokslo centrą (Vilvite).
  • Žuvies turgus: Visiems žinoma, jog Bergenas neatsiejamas nuo jūros gėrybių. Greičiausiai, būtent dėl šios pražasties, žuvies turgus, visada - įtraukiamas į lankomiausių objektų penketuką.

Žygiai aplink Bergeną: Iššūkiai ir įspūdžiai

Norvegija garsėja savo įspūdingais gamtos objektais, kurie pritraukia žygeivius iš viso pasaulio. Štai keletas populiariausių žygių, kuriuos verta įveikti:

Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?

Trolltunga (Trolio liežuvis)

Trolltunga (liet. Trolio liežuvis) - tai ledynų suformuota uola, išsikišusi apie 700 metrų virš Hardangerio ežero ir apie 1100 metrų virš jūros lygio. Kelią Trolio liežuvio link drąsiai galima vadinti tikru iššūkiu, kurį įveikus, viskas atrodys įmanoma - žygis yra beveik 28 kilometrų ilgio. Pirmieji 4 kilometrai yra asfaltuotas, labai status ir vingiuotas kelias, į kurį sunku ne tik kopti, bet ir grįžtant leistis. Įveikus jį, prasideda tikras kalnų kelias - iš pradžių lygus, bet pelkėtas, vėliau status, vietomis akmeniniais laiptais nuklotas takas. Teks ne kartą sustoti ilsėtis, norint įveikti pirmuosius 9 kilometrus, o likę 5 kilometrai iki Trolio liežuvio atrodys tarsi pasivaikščiojimas gamtoje, be to, atsivers nuostabaus grožio panorama.

Trolio liežuvį pasiekti galima per 7-10 valandų, ir dar tiek pat trunka kelionė atgal, tačiau pabuvimas ant unikalios uolos padės pamiršti nuovargį. Pasiekus galutinį tašką neišsigąskite, kad nematote Trolio liežuvio iš karto. Pirmiausiai turistus pasitinka milžiniška uola, ant kurios renkasi gausybė žmonių ilsėtis, piknikauti ar džiaugtis įveiktu atstumu, bet tai jie daro atstovėję fotografuotis norinčiųjų eilę prie Trolio liežuvio, kuris stūkso šiek tiek žemiau kalno viršūnės. Norėdami turėti išskirtines nuotraukas, turistai gerbia vieni kitus ir sudaro eilę, kad įsiamžintų po vieną ar su visa šeima.

Šis žygis yra įveikiamas per dieną, tačiau po tokios kelionės žmonės nebepanašūs į žmones, jie atrodo kaip zombiai - nekalbūs, be emocijų, nutįsusiomis rankomis, kai kurie be batų, suplyšusiais drabužiais, žaizdotomis kojomis - vaizdas šokiruojantis ir priverčiantis suprasti, ką nuspręsta įveikti. Pasirinkus keliauti vieną dieną, pradėti reikia ne vėliau kaip 5-7 valandą ryto, nes kelionė į abi puses gali užtrukti netgi 20 valandų. Starto pozicijoje įrengta kavinė, informacijos centras ir automobilių parkingas, kurio kainos stebinančios - 12 valandų parkingas kainuoja beveik 31 eurą (300 NOK), o 24 valandų - 62 eurus (600 NOK). Šis žygis turistams leidžiamas tik nuo birželio vidurio iki rugsėjo vidurio. Kovo - birželio ir spalio mėnesiais rekomenduoja žygiuoti tik su gidu grupelėse. Žiemos metu žygis į Trolio liežuvį draudžiamas.

Svarbiausia, ką reikia turėti ruošiantis į šį žygį - tvirtus, specialiai kalnų žygiams pritaikytus batus, nes daugelis mano įveiksiąs tokį kelio ruožą su paprastais sportiniais bateliais ar net basutėmis, ir, aišku, yra tokių, kurie įveikia, bet grįžta su nutrintomis kojomis ir suplyšusiais batais, kartais net be jų. Taip pat labai svarbu pasirūpinti šiltais, neperlyjamais drabužiais, maistu ir skysčiais bei pirmosios pagalbos vaistinėle. Vandens atsargas žygio metu galima pasipildyti tyru kalnų vandeniu, tačiau tokių tekančio vandens šaltinių nėra gausu, tai priklauso nuo metų laiko. Rekomenduotina turėti žemėlapį ir kompasą, o prieš pradedant žygį vertėtų patikrinti orų prognozę, nes per stiprų lietų, rūką ar vėją, nelaimingų atsitikimų rizika išauga šimtus kartų, be to, nepamatysite stulbinančio vaizdo, dėl kurio sukorėte tokį kelią.

Vis dėlto geriausias būdas įveikti šį žygį nepervargus - pasiimti miegmaišį, palapinę, termo drabužių, kelioninę mini viryklę ir likti miegoti kalnuose įveikus pirmuosius 7-9 kilometrus. Pailsėjus ir antrą dieną pradėjus žygiuoti anksti ryte, Trolio liežuvį pasieksite pirmoje dienos pusėje. Aišku, yra ir minusų žygiuojant dvi dienas. Pirmiausia, net ir vasaros naktį temperatūra krenta žemiau nulio, antra, reikia nešti didelį svorį su savimi bent dalį kelio. Žygeiviai turi nerašytą taisyklę - jie gerbia savo ir kitų daiktus, todėl palapines, miegmaišius ir kitus sunkius daiktus tiesiog palieka įsirengtoje stovyklavietėje ir pasiima juos tik žygiuojant atgal. Reikia nepamiršti, kad kalnų viršūnėse liepos mėnesį galima pamatyti visko - saulės, vėjo, tiršto rūko, lietaus ir net sniego. Kelias į Trolio liežuvį sužymėtas raudonomis T raidėmis ant lentelių arba akmenų, taip pat yra ženklai, rodantys, kiek kilometrų liko iki galutinio taško, todėl pasiklysti sunku. Kalnuose įrengti du pirmosios pagalbos nameliai, kuriuose galima surasti būtiniausius reikmenis atsitikus nelaimei arba iškviesti pagalbą, o jos prireikia gana dažnai, nes žmonės neįvertina žygio sudėtingumo.

Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui

Kjeragbolten (Kjerago akmuo)

Kjeragbolten (liet. Kjerago akmuo) visiems žinomas kaip įstrigęs akmuo tarp dviejų uolų 1000 metrų aukštyje. Tai sudėtingas ir pavojingas žygis, reikalaujantis fizinio pasiruošimo ir drąsos. Įveikus kalnus laukia dar sudėtingesnė užduotis - peržengti savo baimes ir apsispręsti, ar esi pakankamai pasiruošęs lipti ant akmens, po kuriuo atsiveria bedugnė. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad esant blogoms oro sąlygoms, akmuo pasidaro itin slidus, o vėjo gūsiai gali išmušti iš pusiausvyros. Ne dažnas turistas, pasiekęs tikslą, išdrįsta tai padaryti, nes pagalbinių priemonių laikymuisi, tokių kaip virvės ar grandinės, nėra.

Užlipus ant akmens jauti širdies dūžius ir per kūną bėgantį virpulį, bet jautiesi neapsakomai laimingas. Tai be galo rizikingas pasirinkimas, todėl jeigu turistai vis tik pasiryžta peržengti savo baimes ir jaudulį, svarbiausia - susikaupimas. Nulipęs nuo akmens žmogus pajunta pasiekęs svarbią pergalę.

Atvykus savo automobiliu už parkingą teks pakloti 26 eurus (250 NOK). Kvapą atims jau patys pirmieji statūs 500 metrų, nes pareikalaus alpinistinių sugebėjimų, todėl kalnų batai yra būtini. Tai kelias su iššūkiais, nes įkopus į pirmąjį sudėtingą kalną, galima atsikvėpti leidžiantis žemyn, bet po to laukia dar 2 kalnai. Kelias driekiasi aukštyn-žemyn siaurais ir slidžiais pramintais keliukais, reikalaujančiais atsargumo ir bendražygių pagalbos. Sulėtinus tempą darosi vėsu, nes oro temperatūra dažnai kinta, tačiau daugelyje kelio atkarpų skubėti tiesiog neišeina dėl stačių ir itin slidžių kelio ruožų, o aukščiausio kalno viršuje - dėl gūsingo vėjo. Vasaros metu nuo kalnų viršūnių tirpstantis sniegas sunkina praėjimo galimybes, nes šlapias dirvožemis ir akmenys yra slidūs. Metaliniai strypai su grandinėmis sukalti keliose vietose, kad sudėtingiausias atkarpas padarytų įveikiamas, tačiau grandinėmis pasitikėti 100 proc. negalima, nes vietomis metaliniai strypai klibantys, o grandinės sutrūkusios. Verta žinoti, kad kito kelio iki įstrigusio akmens nėra, todėl pasiryžus šiam žygiui, reikia tinkamai pasiruošti. Įkopus į paskutinįjį kalną, žygiuoti reikia dar apie 2 kilometrus kalno viršūne, kurioje oro temperatūra dažnai yra žemiau nulio ir jaučiamas stiprus vėjas. Prieš pat finišą teks praeiti ir upelį, kurio sraunumas priklauso nuo oro sąlygų bei pašokinėti per didelius akmenis. Galiausiai priėjus įstrigusį akmenį, daugelis nustemba jo dydžiu, nes dažniausiai nuotraukose jis atrodo didingai, o iš tikrųjų yra mažas apie 5 kubiniai metrai.

Įsiamžinus prie ar ant akmens, galima paėjėti 300 metrų atgal ir žingsniuoti į šiaurinę pusę milžiniškų skardžių link, nuo kurių atsiveria Lysefjorden, vienas gražiausių Norvegijos fiordų. Tai mažai aprašyta vieta, apie kurią atsitiktinai prasitarė sutiktas turistas iš Australijos. Atsistoti ant skardžio, ištiesti rankas į šonus, giliai įkvėpti ir sušukti - „Aš čia“ - tai neapsakomas jausmas. Esant geroms oro sąlygoms, nuo skardžio galima pamatyti turistų pamėgtą Sakyklos uolą. Užsibūti ant kalno ilgai negalima, ypač lietingomis oro sąlygomis, todėl antroje dienos pusėje žygiuojančių turistų prie įstrigusio akmens ar skardžių sutikti beveik neįmanoma.

Preikestolen (Sakyklos uola)

Preikestolen (liet. Sakyklos akmuo) - 8 kilometrų žygis, kuris įtrauktas į „Explore magazine“ 50 geriausių žygių pasaulyje sąrašą. Tai - daugiau nei 600 metrų aukščio uola, kurios plotas net apie 600 kvadratinių metų. Stovint ant jos atsiveria nuostabus Lysefjord fiordas. „CNN Go“ ir „Lonely Planet“ šią Preikestolen uolą įvardijo kaip vieną iš įspūdingiausių panoraminių vaizdų pasaulyje.

Žygiuoti prie šios uolos rekomenduojama nuo balandžio iki spalio, o atvažiavus savo automobiliu teks sumokėti 21 eurą (200 NOK) už neriboto laiko parkingą. Palyginus šiuos tris žygius, tai trumpiausias ir lengviausias kalnų kelias, pritaikytas žygiuoti visokio amžiaus žmonėms - nuo vaikų iki senolių. Daugelyje šio kelio atkarpų iš akmenų sudėti laiptai su turėklais, pelkėtose vietose įrengtas medinis takelis, kai kuriose vietose praėjimas gana siauras, todėl esant gausiam turistų antplūdžiui, paskubėti nepavyks. Įveikus didžiąją kelio dalį ar žygiuojant atgal, žmonės sustoja pavalgyti ar pasideginti prie pačioje kalno viršūnėje susiformavusio vandens telkinio, kuris vilioja išsimaudyti, tačiau jo vanduo ledinis. Paskutinėje atkarpoje turistai susiduria su nemenku iššūkiu. Siauras, apie metro pločio takelis driekiasi palei pat skardį, todėl žvilgtelėjus žemyn, galva gali apsvaigti ne vienam. Palengva praėjus pavojingąjį ruožą, turistai išvysta Sakyklos uolą, kuri nuolat pilna turistų. Vėjas ant šios uolos dažnai būna itin stiprus, todėl prieiti iki pat krašto beveik neįmanoma, saugiai žvilgtelėti žemyn galima tik atsigulus. Turint daugiau laiko, galima užlipti truputį aukščiau ir pamatyti Sakyklą bei turistų gausą iš viršaus.

Kelionės po Norvegiją traukiniais

Siūlome patogiai ir greitai keliauti po Norvegiją traukiniais ir aplankyti gražiausias vietoves. Pavyzdžiui, Bergeno maršrutas yra žinomiausias ir vaizdingiausias traukinių maršrutas yra 290 km ilgio Bergeno geležinkelis, nutiestas per aukštas kalnų grandines tarp Oslo ir Bergeno, keliautojus stebinantis supančia žmogaus nepaliesto kraštovaizdžio panorama. Aukščiausias taškas yra Fagernut, 1237 m virš jūros lygio. Kelionės metu galite išvysti įspūdingą gamtą: krioklius, stačius kalnus, ledyną, miškus ir tipišką norvegų kaimą. Kelionės trukmė ~6-7 valandos. Arba Flam maršrutas Tai viena gražiausių visame pasaulyje geležinkelio linijų. Leiskitės į neįtikėtiną kelionę traukiniu iš kalnuose esančios Myrdal geležinkelio stoties iki Flåm stoties, įsikūrusios giliausiame Aurland fiordo kampe. Traukinys trumpam sustoja šalia Kjosfossen krioklio, gaminančio elektros energiją visai Flåm geležinkelio linijai. Kiekvienais metais šį geležinkelio ruožą atranda turistai iš viso pasaulio. Per 20 km kelionę traukiniu Flåm maršrutu atrasite įspūdingą Norvegijos gamtovaizdį, išvysite laukinį kalnų peizažą, snieguotas viršūnes, vešlias ganyklas, atrasite istorines šalies tradicijas. Viešint Norvegijoje būtina išbandyti šį maršrutą.

tags: #Bergeno #aukštis #virš #jūros #lygio

Populiarūs įrašai: