Adolfo Ramanausko-Vanago veikla Druskininkuose 1941 metais: tarp istorijos ir KGB falsifikatų
Adolfo Ramanausko-Vanago, vieno iškiliausių Lietuvos partizanų vadų, biografija yra nuolatinių diskusijų ir interpretacijų objektas. Ypatingą dėmesį kelia jo veikla Druskininkuose 1941 m. vasarą, prasidėjus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui. Šis laikotarpis apipintas KGB falsifikatais, kuriais siekta diskredituoti A. Ramanauską ir visą partizaninį judėjimą. Siekiant atskleisti tikrąjį A. Ramanausko vaidmenį Druskininkuose, būtina remtis istoriniais dokumentais, liudijimais ir kritiškai vertinti sovietinės propagandos naratyvus.
A. Ramanausko kelias į Druskininkus
Adolfas Ramanauskas 1940 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti mokytoju Krivonių pradinėje mokykloje, esančioje netoli Druskininkų. 1941 m. rugsėjo 30 d. jis buvo paskirtas Guronių pradinės mokyklos vedėju. Šiuo laikotarpiu jis nebuvo jokios organizacijos narys ir išvengė pirmosios sovietinės okupacijos represijų, kurios palietė daugelį to meto mokytojų. Prasidėjus karui, A. Ramanauskas, kaip ir daugelis lietuvių, tikėjosi, kad karas atneš nepriklausomybę.
Turto apsauga karo sumaištyje
Pirmąją karo dieną vokiečių kareiviai užėmė Druskininkus ir pradėjo plėšti parduotuves bei sandėlius. Kurorto valdybos pirmininkas daktaras Kviklys paprašė A. Ramanauską apsaugoti kurorto turtą nuo plėšimų. Išgirdęs, kad jau sudaryta Laikinoji Lietuvos vyriausybė, A. Ramanauskas sutiko suformuoti 18 vyrų būrį ir saugoti Druskininkų sanatorijų, sandėlių bei parduotuvių turtą.
Šis būrys veikė maždaug dvi savaites - nuo birželio 23 ar 25 iki liepos 5-7 d. Jų veikla nebuvo įforminta jokiais dokumentais, o ginklą turėjo tik sargyboje stovintys vyrai. Būrys užkaldavo išplėštų krautuvių langus ir patruliuodavo gatvėmis. Kurorto valdyba mokėjo jiems algą už apsaugą. Liudininkų teigimu, A. Ramanauskas pats ginklo neturėjo.
Svarbu pabrėžti, kad šis būrys saugojo valstybinį turtą karo metu, kai plėšikavimas buvo įprastas reiškinys. Maisto parduotuvės, sandėliai ir poilsiavietės buvo reikalingi vietos gyventojams, todėl jų apsauga buvo būtina.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
KGB falsifikacijos
Sovietų saugumas (KGB) vėliau bandė apkaltinti A. Ramanauską vadovavimu „savisaugos kuopai“ iki 1941 m. rugpjūčio. Tačiau tardymų metu A. Ramanauskas ir liudininkas Boleslovas Visockas patvirtino, kad tai buvo tik 18-os vyrų būrys, saugojęs paliktą valstybinį turtą. A. Ramanauskas pabrėžė, kad jo vadovaujamas būrys nevykdė jokių baudžiamųjų veiksmų ir jis pats neturėjo ginklo ar raiščio.
Archyviniai dokumentai, kurie buvo LSSR VRM žinioje, patvirtino A. Ramanausko teiginius, tačiau KGB, rašydama kaltinimus, jų neieškojo. Neradę jokių įrodymų, kad jis būtų talkinęs vokiečių okupantams ar buvęs apsaugoje ilgiau nei dvi savaites, sovietinio saugumo tardytojai toliau nesigilino.
A. Ramanausko pasitraukimas ir tolesnė veikla
Liepos pirmomis dienomis A. Ramanauskas pasitraukė iš būrio, pamatęs, kad vokiečiai vis tiek plėšia. Jis perėjo dirbti į Druskininkų kurorto valdybą ir ten uždarbiavo iki rudens. Šis pasitraukimas buvo pačiu laiku, nes okupacinė valdžia likusius ginkluotus lietuvių būrius ir policiją vėliau stengėsi panaudoti žydų telkimui vietiniuose getuose. Tačiau dokumentai rodo, kad visi, kas buvo Druskininkuose su ginklais (įskaitant lietuvių policiją), buvo nuginkluoti praėjus savaitei po A. Ramanausko pasitraukimo.
Rugsėjį A. Ramanauskas grįžo į Krivonių pradinę mokyklą, kurioje dirbo iki 1941 m.
Druskininkų žydų likimas
Liepos 12 d. vokiečių okupacinė valdžia panaikino lietuvišką administraciją ir įsteigė komendantūrą. Liepos 16 d. įsakė steigti žydų getą. Tą pačią dieną vokiečių komendantūra nuginklavo lietuvių policiją ir apsaugos būrį ir už viską atsakingu paskyrė burmistrą Luobikį. Druskininkų žydai 1942 m. sausio mėn. buvo išvežti į Gardiną, Kolbasino koncentracijos stovyklą, o vėliau nužudyti mirties lageryje.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Svarbu pabrėžti, kad A. Ramanauskas nebuvo susijęs su Druskininkų žydų geto steigimu ar jų išvežimu. Tuo metu jis jau buvo pasitraukęs iš apsaugos būrio ir dirbo kurorto valdyboje.
Nachmano Dušanskio melas ir Efraimo Zuroffo komentarai
KGB darbuotojas Nachmanas Dušanskis, vienas pagrindinių A. Ramanausko persekiotojų ir kankintojų, savo atsiminimuose priskyrė A. Ramanauskui pareigas Druskininkuose, kurias ėjo visai kiti žmonės. Jis teigė, kad A. Ramanauskas buvo Druskininkų burmistras ir komendantas, suorganizavęs baltaraiščių būrį, kuris sušaudė daug žmonių. Šie teiginiai yra melagingi ir prieštarauja istoriniams faktams.
Efraimas Zuroffas 2017 m. spalio 28 d. BBC eteryje pasirodė su komentarais apie A. Ramanauską, remdamasis N. Dušanskio falsifikatais. Per pastaruosius du dešimtmečius istorikams ištyrus pietų Lietuvos miestelių žydų holokausto atvejus, buvo nustatyti tikrieji jų organizatoriai ir vykdytojai, tačiau Vanago istorijos falsifikatoriai to nesustabdė.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
tags: #balstogės #mėsos #bazės #istorija