Tauragė: Aukštis virš jūros lygio, gamta ir istorija
Tauragė - miestas Lietuvos pietvakariuose, įsikūręs ant Jūros upės kranto. Šis kraštas, pasižymintis savitu charakteriu ir nepakartojamu atspalviu, yra įdomus tiek savo geografine padėtimi, tiek istorija, tiek gamtos turtais.
Geografinė padėtis ir reljefas
Tauragės apskritis priklauso trims pagrindinėms Lietuvos paviršiaus formoms: Žemaičių aukštumai, Rytų Žemaičių plynaukštei ir Nemuno žemupio žemumai. Dėl šios priežasties visos apskrities aukštis virš jūros lygio labai skiriasi. Tauragės vidutinis aukštis virš jūros lygio yra 36 metrai, o Šilalė - 107 metrai.
Lygioje Karšuvos žemumoje plyti didesnioji Tauragės rajono dalis, tik šiaurėje horizontą šiek tiek kilsteli Žemaičių aukštumos pietinio pakraščio kalvos. Aukščiausia rajono vieta yra prie Paverkalnio kaimo (10 km į šiaurės rytus nuo Skaudvilės) - 158 m virš jūros lygio, o žemiausia vieta pietuose prie Jūros upės tesiekia 7 metrus.
Tauragės apskrities reljefas yra švelnus, apvalių formų, su kalvomis ir pakalniais, susiformavęs po ledynų sluoksniu. Lietuvoje nėra žemės paviršiaus vietų, kurias būtų paveikę endogeniniai veiksniai (žemės jėgų veikimas).
Hidrografija: Jūros upė ir kiti vandens telkiniai
Tauragės rajoną išvagojo didesnės ir mažesnės upės ir upeliai. Didžiausia upė - Jūra, vingiuojanti per rajoną 70,7 km (visas jos ilgis 174,6 km). Jūra prasideda Jankaičių apylinkėse, 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo, prie Dausynų pelkės. Ji teka Vakarų Žemaičių plynaukšte ir Karšuvos žemuma pro Rietavą, Kvėdarną, Pajūrį, Tauragę. Ties Uplankiu priartėja prie Vilkiškių kalvagūbrio. Įteka į Nemuną 81 km nuo jo žiočių, Šereitlaukio apylinkėse.
Taip pat skaitykite: Nepalo kultūra ir aukštis
Jūra skiriasi nuo kitų upių staigiais potvyniais. Jos slėnių atodangose galima skaityti Karšuvos žemumos geologinę istoriją. Nuo Genių kaimo (apie 2 km į pietvakarius nuo Pagramančio) iki Dapkiškių (apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Tauragės) tęsiasi ištisa atodangų kaskada. Gražiausios, didžiausios ir geologiškai vertingiausios yra Genių, Pagramančio ir Lengvenių atodangos, nuo kurių atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai.
Kiti intakai (daugiau kaip 20 km ilgio): Aitra, Lokysta, Akmena, Šunija, Šešuvis (kairieji), Ežeruona (dešinysis). Jūros baseinas itin asimetriškas - 84 % baseino yra kairiajame krante. Didžiausio intako Šešuvies baseinas užima 48 % Jūros baseino ploto. Vidurupyje vagos plotis 20-50 m, gylis 0,5-1,7 metro. Krantai 1-5 m aukščio, vidurupyje atodangų aukštis iki 25 metrų. Slėnis vingiuotas, su siaura salpa ir ryškiomis terasomis. Vidutinis nuolydis 0,62 m/km. Žemupyje slėnis labai išplatėja (salpos plotis iki 1 km). Nuo Meldikupės žiočių nuolydis 0,09 m/km. Srovės greitis 0,2-0,3 m/s.
Rajone telkšo tik 9 ežerai, ir beveik visi jie nedideli. Didžiausias (106,5 ha) - Draudenių ežeras rajono vakaruose. Yra keliolika dirbtinių tvenkinių, 279,1 ha ploto Balskų tvenkinys - dešimtas pagal dydį Lietuvoje.
Saugomos teritorijos ir gamtos paveldas
Nuo Balskų užtvankos iki Tauragės slėnis su įspūdingomis atodangomis (Galmėnų, Rekstukų, Lengvenių, Reksčių, Alangos, 2 Jocių, Šaukėnų, Lylavėnų, Genių atodanga) priklauso Pagramančio regioniniam parkui. Upės pakrantės ruožas ties kilpa prie Žvingių - Jūros draustinis (botaninis), atkarpa nuo užtvankos Tauragėje iki žiočių (43 km) - Jūros draustinis (ichtiologinis).
Viešvilės rezervate galima pamatyti civilizacijos beveik nepaliestą gamtos pasaulį. Bet rezervatas - griežčiausio apsaugos statuso teritorija, kurioje uždrausta bet kokia žmogaus ūkinė veikla. Jame ir lankytis be leidimo ar lydinčio rezervato darbuotojo draudžiama.
Taip pat skaitykite: Kodėl svarbus aukštis virš jūros lygio?
Istorija ir kultūros paveldas
Tauragė istorijos vingiuose atsidūrė dviejų skirtingų etninių, religinių, politinių pasaulių terpėje. Kartais šis kraštas turėjo būti siena, skiriančia šiuos pasaulius, o kartais juos jungiančiu tiltu.
Tauragės pilis, pastatyta 1844-47 metais, anksčiau tarnavo kaip carinės Rusijos pasienio muitinė ir kalėjimas. Dabar rūmuose įsikūrę Moksleivių kūrybos centras, vaikų biblioteka, Tauragės krašto muziejus, Fotografijos galerija.
1947-aisiais švenčiant pirmosios lietuviškos knygos 400 metų jubiliejų Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčiai buvo suteiktas Martyno Mažvydo vardas. Jos fasadą puošia Martyno Liuterio ir Mažvydo skulptūros.
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sienos fragmentai išlikę Plikiškės kaime (6 km į pietvakarius nuo Tauragės). Dar 1422 metais Melno sutartimi ties Taurage buvo nužymėta siena su Prūsija.
Turizmas ir pramogos
Tauragės kraštas siūlo įvairių pramogų gamtos ir istorijos mylėtojams.
Taip pat skaitykite: Aukščio įtaka klimatui
- Jūros upe: Plaukimas baidarėmis nuo Rietavo iki Nemuno. Šis maršrutas trunka apie savaitę ir garantuoja nuostabų poilsį. Taip pat galima išbandyti 38 km vandens turizmo trasą Jūros upe, prasidedančią Balskų kaime ir besibaigiančią Tauragėje.
- Akmenos upė: Ekstremalių pojūčių mėgėjai turėtų rinktis Akmenos upę, kuri yra labai srauni, daro daug staigių posūkių, gausu slenksčių.
- Piliakalniai ir atodangos: Aplankykite įspūdingas Jūros slėnių atodangas, Genių, Pagramančio ir Lengvenių atodangas, nuo kurių atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai.
- Rambyno kalnas: Nuo kalno atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuną ir kitą jo krantą, kuriame boluoja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos.
- Vilkyškių dvaras ir bažnyčia: Susipažinkite su dvaro istorija ir pasigrožėkite Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia.
tags: #aukštis #virš #jūros #lygio #Tauragė