Augaliniai Antibiotikai: Prieskoniai ir Žolelės Jūsų Sveikatai
Šaltuoju metų laiku, kai imuninė sistema yra ypač pažeidžiama, natūralūs būdai kovoti su peršalimo ligomis tampa itin svarbūs. Daugelis augalų turi medžiagų, kurios veikia kaip natūralūs antibiotikai, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti stiprinti organizmo apsaugą. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius augalus, prieskonius ir žoleles, turinčius antibiotinių savybių, ir aptarsime, kaip juos galima panaudoti sveikatos stiprinimui.
Augalai, Pasižymintys Antibiotiniu Poveikiu
Fitoterapeutai teigia, kad egzistuoja daugybė augalų, kurių sudėtyje esančios medžiagos veikia kaip antibiotikai, kitaip tariant, turi priešuždegiminį poveikį. Štai keletas iš jų:
- Česnakas: Vienas populiariausių natūralių antibiotikų.
- Meškinis česnakas: Pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir paprastas česnakas.
- Svogūnas: Turi stiprų poveikį prieš bakterijas.
- Garstyčių eterinis aliejus: Stiprus antimikrobinis agentas.
- Arbatmedžio aliejus bei kiti eteriniai aliejai: Plačiai naudojami dėl antiseptinių savybių.
- Krienai: Veiksmingi kovojant su infekcijomis.
- Pipirmėtė: Malšina uždegimą ir skausmą.
- Greipfrutų sėklos: Pasižymi stipriomis antimikrobinėmis savybėmis (svarbu: ne pats vaisius).
- Čiobrelis: Veiksmingas prieš kvėpavimo takų infekcijas.
- Gvazdikėlis: Stiprus antiseptikas.
- Raudonėlis: Turi daug antioksidantų ir antimikrobinių medžiagų.
- Alijošius: Universalus vaistas, pasižymintis antibakteriniu poveikiu.
- Medetka: Ramina ir slopina uždegimus.
- Ramunėlė: Malšina uždegimus ir ramina nervų sistemą.
Šių augalų antibiotinį poveikį lemia dviejų medžiagų, esančių augale, sintezė. Svarbu, kad šios medžiagos, skirtingai nei cheminiai antibiotikai, veikia tik ligą sukeliančias bakterijas, o vadinamųjų gerųjų bakterijų neveikia.
Šiuose augaluose esančios medžiagos kažkokiu būdu išsirenka tik patologines bakterijas, kurias ir veikia. Be to, jos stiprina organizmo imuninę sistemą, kad jis pats galėtų geriau kovoti su šiomis bakterijomis, išvalo kraują, todėl audiniuose pagerėja sąlygos tarpti geriesiems mikrobams.
Kaip Vartoti Augalinius Antibiotikus?
Fitoterapeutas dr. Juozas Vasiliauskas teigia, kad šaltuoju metų laiku nuo ligų saugojasi vartodamas keturis produktus: česnaką, svogūną, krienus ir alijošių. Visus juos galima vartoti su maistu, tačiau būtina neskubėti nuryti, o kuo ilgiau palaikyti burnoje, kadangi būtent per burną į organizmą patenka visi mikrobai. Be to, burnoje yra daug fermentų, kurie skaido produkte esančias medžiagas ir tokiu būdu leidžia neapkrauti virškinamojo trakto.
Taip pat skaitykite: Įstatymo pažeidimai perkant antibiotikus
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad česnakuose esantis alicinas veikia stafilokokus, streptokokus ir net kai kurias antibiotikams atsparias šių bakterijų padermes. 1 miligramas alicino veikia taip pat, kaip 15 miligramų penicilino.
Svarbu atsiminti, kad padauginti česnako negalima. Nors jo galima valgyti kasdien, tačiau užtenka vienos skiltelės. Svogūno galvutės per dieną užtenka ketvirčio.
Pajutus peršalimo simptomus šiuos produktus galima pavartoti ir didesnėmis dozėmis, tačiau tik keletą dienų. Kasdien dideliais kiekiais nei česnako, nei svogūno, nei krienų valgyti negalima, kadangi jie turi stiprių eterinių aliejų, kurie toksiški, taigi labai apkrauna kepenis.
Prieš pradedant vartoti vieną ar kitą vaistinį augalą, žmogus turėtų įvertinti savo organų būklę kepenis, skrandį, įsitikinti, ar jis neapkrauna kitų organų, ar nesukelia alergijos. Todėl pirmiausiai reikėtų išbandyti labai mažas dozes, augalą vartoti gerokai atskiestą.
Nors naudingiausia šiuos produktus vartoti žalius, neapdorotus, kad nesuirtų juose esantys fermentai, turintiems silpną virškinimo sistemą žmonės česnaką patariama užpilti karštu vandeniu ir gerti kaip arbatą. Į šią arbatą galima pridėti ir svogūno. Tokia arbata aprūpins organizmą flavonoidais, kitais naudingais junginiais, be to, išvengsime toksiškumo - kepenims nereikės detoksikuoti česnako eterinių aliejų. Taip pat atsargiai reikia elgtis ir su imbieru - nereikėtų jo vartoti dideliais kiekiais.
Taip pat skaitykite: Ar antibiotikai mėsos pramonėje kelia grėsmę?
J. Vasiliauskas pasakoja išbandęs tokį mišinį: susitarkuoti lygiomis dalimis imbiero, česnako, svogūno ir sumaišyti viską su medumi. Tokios masės galima kasdien valgyti ryte ir vakare po šaukštelį prieš valgį. Šis derinys labai teigiamai veikia virškinimą.
Bičių Produktai kaip Antiseptikai
Pasak homeopatės Zitos Martinaitienės, puikus antiseptikas - bičių pikis. Siaučiant gripui ji netgi pataria bičių pikio ekstrakto tirpalu skalauti gerklę, o vietoj kramtomų gumų trečdalį šaukštelio pasisemti bičių pikio miltelių, kurių galima įsigyti bitininkų arba sveiko maisto parduotuvėse. Jie susikramto į vientisą masę - kiek su seilėmis nusiris tiek, o kitką galima tiesiog išspjauti.
Bičių produktai gali būti trijų rūšių: žiedadulkės, duonelė ir pienelis. Žiedadulkės ir duonelė yra tas pats. Žiedadulkės - šviežias agurkas, duonelė - raugintas. Duonelę žmonės geriau toleruoja, ji geriau virškinama, mažiau alergizuoja. Tiek žiedadulkių, tiek duonelės reikėtų vartoti per dieną po 1-2 šaukštus, maždaug 20 min. po valgio. Beje, Austrijoje bičių produktų prieš varžybas duoda žirgams.
Bičių pienelis labiausiai tinka jau po ligos, esant komplikacijoms arba po cheminių antibiotikų kurso. Tačiau šio produkto reikėtų atsargiai duoti paaugliams, kadangi gali pakisti jų hormonų pusiausvyra.
Spanguolės - Natūralus Antibiotikas
Z. Martinaitienė pataria prisiminti ir spanguoles: „Tai nuostabi uoga. Jas galima sutrinti su medumi, galima išspausti sultis ir pasidaryti gaivos. Kadangi šios uogos gan rūgščios, geriausia jas valgyti ar užsigerti 20 min. po valgio“.
Taip pat skaitykite: Receptiniai vaistai: antibiotikai
Tiems, kuriuos nuolat vargina šlapimo takų infekcijos, mokslininkai rekomenduojama per dieną suvalgyti po 25 g spanguolių, kadangi nuo 1995 m. atliktų tyrimų duomenimis, šias uogas reguliariai į savo racioną įtraukiančios moterys šiomis infekcijomis serga rečiau. Šios uogos turi šlapimą skatinančių savybių, stabdo akmenų susidarymą inkstuose, mažina kraujospūdį, karščiavimą.
Taip pat spanguoles, o taip pat ir bruknes, patariama vartoti sergantiesiems gastritu ir besiskundžiantiesiems sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu. O štai spanguolių sulčių su medumi patariama gerti peršalus, kadangi jos veikia kaip natūralūs antibiotikai.
Alijošius - Universalus Vaistas
Labai geras augalas - alijošius. Tik iš pradžių reikėtų išbandyti mažas jo dozes, geriausia jį atskiesti, kad įsitikintumėte, kad augalas nealergizuoja organizmo. Alijošius naudojamas sergant įvairiomis ligomis: reguliuoja virškinimą, gydo kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligas, mažakraujystę, malšina uždegimą, greitina žaizdų gijimą, pagerina medžiagų apykaitą, apetitą, vartojamas akių ligų profilaktikai, stiprina imunitetą. Alijošiuje esančios medžiagos pasižymi antibakteriniu poveikiu.
Alijošiaus sultys išspaudžiamos iš alijošiaus lapų ir vartojamos iš karto, nes ilgiau laikant praranda savo gydomąjį poveikį.
Kaip vartoti alijošių:
- Esant slogai, šviežias alijošiaus sultis praskieskite virintu vandeniu santykiu 1:10 ir kasdien įlašinkite į nosį 2-3 lašus.
- Esant vidurių užkietėjimui, gerkite po 1-2 šaukštelius alijošiaus sulčių 2-3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.
- Virškinimui pagerinti gerkite po 8-9 lašus šviežių alijošiaus sulčių 2-3 kartus per dieną.
- Prieš infekcinius susirgimus reikia vartoti po 1 valgomąjį šaukštą alijošiaus sulčių 3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Skoniui pagerinti jas galima maišyti su bananais ar obuoliais.
Kokių Žolelių Arbatų Nevertėtų Pirkti
Pastebėta, kad žmonės pastaruoju metu vis labiau linksta prie natūralių gydymosi priemonių, jau atsivalgė vaistų. Tačiau natūralios medicinos sritį reikia tvarkyti. Labai sveikintinas sprendimas uždrausti pardavinėti vaistažoles visiems, kurie tik susigalvojo, o reikės gauti licenziją. Mat dažnai įvairiose mugėse pardavinėjamos arbatos ar tinktūros sudarytos neatsižvelgiant į augalų tarpusavio sąveiką, o juk vieni augalai tiesiog neutralizuoja kitus ir gaunasi, kad geri ne vaistažolių arbatą, bet praktiškai vandenį, už kurį susimokėjai didelius pinigus. Todėl jei žmogus renkasi žoleles pats, nepasitaręs su profesionaliu žolininku, reikėtų rinktis kokią nors vieną rūšį ir pavartoti ją, tarkime 2-3 savaites, tuomet keisti kita. O kai pardavinėjami 25 žolių deriniai, jokio stebuklo iš jų negalima tikėtis, bet žmonės tiki reklama ir perka. Deja, kol kas kiekvienas gali pasivadinti žolininku, net jei žolelėmis susidomėjo visai neseniai.
Prieskoniai ir Rauginti Kopūstai
Rytietiškoji ajurvedos tradicija kaip vaistus plačiai naudoja ir prieskonius. Žinomiausias iš jų - ciberžolė.
Seniai žinoma, kad ji padeda gerinti kepenų veiklą, padeda kovoti su artritu, naudojama kaip galingas antioksidantas, valo kraują, detoksikuoja, taip pat yra žinių, kad turi priešvėžinį poveikį ir padeda kovojant su vėžio ląstelėmis.
Vakarų medicina ypač susidomėjo ciberžole, kai buvo nustatyta, kad joje esantis kurkuminas, tai yra fenolių junginys, kuriame gausu C, B1, B2, B3 vitaminų, mikroelementų (geležies, kalcio, fosforo, jodo), pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu - mažina uždegimą palaikančių medžiagų sintezę. Taip pat kurkuminas padeda iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos procesuose susidariusius laisvuosius radikalus, kurie skatina senėjimo procesus organizme.
Ann Wigmore fondo direktorius Paulius Jaruševičius paminėjo, kad verta nepamiršti ir lietuviams labai įprastų raugintų kopūstų.
Raugintas maistas buvo labai paplitęs visose didžiosiose senovės civilizacijose. Jis buvo vartojamas Egipte, Graikijoje, raugintais kopūstais buvo maitinami Kinijos darbininkai, kurie statė Kinijos sieną, romėnai į karą kartu su kariuomene siųsdavo raugintų kopūstų statines kaip priemonę, tai yra natūralų antibiotiką, nuo žarnyno infekcinių ligų. Tuo metu blogoji mikroflora dar nebuvo taip agresyviai įsitvirtinusi kaip dabar ir bifido bakterijos išstumdavo blogąsias bakterijas. Tik šiuo metu jos vis dažniau tampa atsparios antibiotikams ir išstumti jas sudėtingiau. Beje, garsus 18-to amžiaus atradėjas kapitonas James'as Cookas atrado, kad rauginti kopūstai gelbėja jūreivius nuo avitaminozės ir skorbuto.
Natūralūs Augaliniai Antibiotikai Nuo Gripo ir Peršalimo Ligų
Vaistų vartojimo galime išvengti, jeigu tik pajutę pirmuosius ligos simptomus atsigręžtume į gamtą ir joje paieškotume natūralių priešbakterinių medžiagų turinčių augalų pagalbos. Natūralūs augaliniai antibiotikai nėra agresyvūs. Gamta harmoninga, tad natūralių antibiotikų poveikis yra silpnesnis, tačiau daug platesnis, nes veikia ne tik patologines bakterijas, bet ir parazitus, virusus, išvalo kraują, sudarydamas palankias sąlygas daugintis geriesiems mikrobams, stiprina imuninę sistemą, kuri kovoja su ligos sukėlėjais.
Nasturtė turi natūralių antibiotinių savybių, kurios naikina kai kuriuos ligų sukėlėjus ir nepažeidžia žarnyno mikrofloros. Visose augalo dalyse yra benzilo izotiocianato. Ši medžiaga ir pasižymi antibakteriniu bei priešgrybeliniu poveikiu.
Čiobrelio žolė taip pat veikia kaip antibiotikai. Čiobrelio eteriniame aliejuje yra 25 - 50% timolio, iki 20% karvakrolis, kurie pasižymi antiseptinėmis savybėmis, antimikrobiniu, antigrybeliniu, antioksidaciniu, atsikosėjimą gerinančiu poveikiu. Be jau paminėtų dviejų medžiagų eteriniame aliejuje dar yra cimolas, borneolis, pinenas, linanolis ir kiti. Čiobrelis veikia kompleksiškai - skatina atsikosėjimą, ramina ir slopina spazmus. Čiobrelio arbatos patariama gerti sergant bronchitu, laringitu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Šalavijas turi bektericidinių, priešuždegiminių, sutraukiančių savybių. Lapuose yra raugų, triterpeninės rūgštys, eterinio aliejaus, kurio sudedamosios dalys kaip cineolis, tujonas stabdo bakterijų dauginimąsi, veikia net auksinį stafilokoką, padeda įveikti kvėpavimo takų ligas. Augalo biologiškai aktyvi medžiaga fitoncidai naikina parazitus, grybus ir bakterijas, tame tarpe ir tuberkuliozės lazdeles, bei stabdo jų augimą, vystymąsi. Šalavijų ekstraktas virškinimo trakte taip pat stabdo bakterijų dauginimąsi, mažina rūgimą, dėl to mažėja dujų kaupimasis žarnyne.
Medetka pasižymi antiseptinėmis, spazmolitinėmis, raminamosiomis, uždegimus slopinamosiomis savybėmis. Medetkų žieduose esantys flavonoidai, fenolkarboninės rūgštys, triterpeniniai saponinai, polisacharidai, rauginės medžiagos, eteriniai aliejai stimuliuoja imuninę sistemą. Medetkų arbata labai tinka, kai atsiranda peršalimo pavojus. Ji veiksminga ir jau sergant - greičiau sveikstama.
Vaistinių Augalų Arbatos
Dėl organizme nuolat vykstančių procesų sveikiems žmonėms patariama gerti pakankamą kiekį skysčių. Vadinasi, negaluojantys turi dar atsakingiau į tai atsižvelgti. Skysčiai yra reikalingi, ypač karšta arbata, kvėpavimo organuose atsirandančių tirštų, tąsių gleivių, kurias būtina skystinti bei skatinti šalinimąsi iš organizmo, aukštos temperatūros mažinimui, nereikalingų medžiagų (svetimkūnių, mikrobų, žuvusių ląstelių, toksinų ir pan.) šalinimui. Vaistiniai augalai gali efektyviai tam pasitarnauti ir paspartinti sveikimą, nes stiprinamas imunitetas, kuris kovoja su ligos sukėlėjais.
Čiobreliai lengvina atsikosėjimą, todėl patariama gerti sergant peršalimo ligomis, bronchine astma, kosuliu, laringitu. Šio augalo arbata taip pat padeda skrandžiui, kai yra sumažėjęs rūgštingumas, malšina galvos, pilvo skausmus, vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą.
Raudonėlis naikina mikrobus, gydo uždegimus, malšina skausmą. Raudonėlių žolės dedama į prakaitą varančias ir kosulį lengvinančias arbatas. Toks užpilas skatina bronchų ir virškinamojo trakto liaukų sekreciją, žadina apetitą, gerina žarnyno peristaltiką, skatina šlapimo išsiskyrimą, tinka skalauti nuo gingivito, anginos ir kt.viršutinių kvėpavimo takų ligų.
Šalavijas padeda nuo kosulio, bronchito, lengvina atsikosėjimą, varo šlapimą. Šalavijų nuoviras rekomenduojamas atsiradus burnos gleivinės ir gerklės uždegimams. Tokiu atveju užpilu skalaujama burna, gerklė.
Vaistinė juozažolė liaudies medicinoje naudojamos kaip priemonė nuo prakaitavimo, pasižymi šlapimą varančiu poveikiu. Nuovirai stiprina organizmą sergant bronchitu, šlapimtakių uždegimu, astma, lengvina atsikosėjimą.
Grikių žiedai turi be galo daug naudingų veikliųjų medžiagų. Liaudies medicinoje užpilas vartojami nuo kosulio. Gerai žinomas ir plačiai medicinoje vartojamas iš grikių pagamintas preparatas - rutinas. Jis mažina kapiliarų trapumą ir pralaidumą, stiprina kraujagyslių sieneles, todėl vartojamas sergant hipertonija, reumatu, skarlatina, tymais, dėmėtąja šiltine ir spinduline liga, sutrikus kraujotakai akies tinklainėje.
Išsausėjimui priežasčių yra daug: peršalimo ligos, sloga, šaltis lauke, šiltas, sausas oras šildomose patalpose, dulkės ir pan. Dažnai tokiu atveju pasitaiko, kad bėga kraujas iš nosies. Dirvinio asiūklio žolė skatina šlapimo išsiskyrimą, stabdo kraujavimą, jie naudojami žaizdų dezinfekcijai, uždegimams gydyti. Asiūklių arbatą rekomenduojama gerti sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, esant skysčių susilaikymui organizme, sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis.
Atsargumo Priemonės ir Patarimai
Nors augaliniai antibiotikai yra natūralūs, svarbu laikytis tam tikrų atsargumo priemonių:
- Pasitarkite su specialistu: Prieš pradedant vartoti bet kokius augalinius preparatus, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus, pasikonsultuokite su gydytoju ar fitoterapeutu.
- Stebėkite organizmo reakciją: Pradėkite nuo mažų dozių, kad įsitikintumėte, jog nepasireiškia alerginės reakcijos.
- Nepadauginkite: Laikykitės rekomenduojamų dozių, kad išvengtumėte toksinio poveikio.
- Vartokite atsakingai: Augalinius antibiotikus naudokite kaip papildomą priemonę, o ne kaip pagrindinį gydymo būdą, ypač jei sergate rimtomis ligomis.
- Rinkitės kokybiškus produktus: Įsitikinkite, kad perkate žoleles ir prieskonius iš patikimų šaltinių.
tags: #augaliniai #antibiotikai #prieskoniai #zoleles