Pietų žemyno atradimo istorija
Naujieji amžiai - tai laikotarpis tarp viduramžių ir naujausiųjų amžių, apimantis XV-XVI a. sandūrą ir XIX amžių. Šiame straipsnyje panagrinėsime pietų žemyno atradimo istoriją, remdamiesi istoriniais faktais ir žymių keliautojų indėliu.
Priešistorė ir mitai
Dar prieš Didžiųjų geografinių atradimų epochą, mitai apie pietų žemyną gyvavo įvairiose kultūrose. Ramiojo vandenyno salų gyventojų mitologijoje pasakojama apie didelę šalį, paskendusią neatmenamais laikais. Havajuose tai dievo Kane kontinentas, Polinezijoje - Didžioji žemė, Velykų saloje - Motu Mario Hiva sala. Panašūs Indijos tautų padavimai apie Lemūrijos kontinentą, žmonijos kultūros lopšį, nugrimzdusį į Indijos vandenyno dugną. Apie didelę salą Indijos vandenyne piečiau ekvatoriaus kalbėjo ir Plinijus.
Šie mitai ir legendos skatino smalsumą ir tikėjimą, kad pietuose egzistuoja didelis, neatrastas žemynas.
Didieji geografiniai atradimai: naujos galimybės ir tikslai
XV a. pab. - XVI a. pr. įvyko Didieji geografiniai atradimai. Tai buvo reikšmingi įvykiai: Amerikos atradimas, jūrų kelio iš Europos į Indiją atradimas, pirmoji kelionė aplink pasaulį. Europiečius į pavojingas ir ilgas keliones skatino Europos šalių siekis prekiauti su Rytų šalimis be tarpininkų. Po Bizantijos žlugimo, 1453 m., turkams užėmus Konstantinopolį, europiečiai buvo išstumti iš prekybos su Rytais. Vakarų Europoje buvo vertinami Rytų šalių prieskoniai, šilkas, kvepalai, perlas, dramblio kaulas. Šios retos prekės iš Kinijos, Indijos arba centrinės Azijos į Europą patekdavo per Artimuosius Rytus sausuma („šilko keliu“) arba vandeniu („pipirų keliu“). Keliones į rytus skatino ir troškimas pažinti naujas šalis, nes apie jas buvo pasakojama kaip apie pasakiškai turtingas šalis, kuriose yra gausu brangiųjų metalų ir brangakmenių.
Europiečiai didžiųjų kelionių išvakarėse turėjo nemažą jūreivystės patirtį. Labiausiai patyrę buvo portugalų ir ispanų jūrininkai. Portugalija nuo XI a. pradėjo iš arabų atsikovoti savo teritorijas, esančias Pirėnų pusiasalyje. Nuolatiniai karai suformavo visuomenę, siekiančią naujų užkariavimų. XV a. portugalai pradėjo veržtis į Afriką.
Taip pat skaitykite: Apie XVIII amžiaus ekspedicijas į Antarktidą
Technologiniai pasiekimai ir jų įtaka
Svarbi techninė atradimų prielaida- naujo tipo laivas karavelė, pradėtas statyti XIII a. Karavelė turėjo du arba tris stiebus. Ant pagrindinio stiebo buvo kabinama keturkampė burė, ant kitų- trikampės. Didžioji burė, esant palankiam vėjui, užtikrindavo greitą plaukimą. Trikampės burės, pučiant nepalankiam vėjui, leido manevruoti. Laivo ekipažą sudarė apie 40 žmonių. Keliones žymiai palengvino kompasas, kuris Vakarus iš Kinijos pasiekė per arabus. Patobulintas ir įdėtas į dėžutę, jis tapo nepakeičiamu instrumentu, padedančiu orientuotis vandenyne. Anksčiau jūrininkas orientuodavosi pagal Šiaurinę žvaigždę, tačiau esant apsiniaukusiam dangui, ji nebuvo matoma. Niekas nedrįsdavo nutolti nuo kranto. Kompasas jūrininkams leido saugiau jaustis vandenyne. Portugalai patobulino žemėlapius- portulanus. Jie buvo žymiai tikslesni už įprastus žemėlapius.
Technikos laimėjimai, tokie kaip kompaso, astraliabijos, karavelės ar portulano išradimai, noras atrasti naują jūrų kelią į Indiją aplenkiant turkų bei arabų valdas, metalo, aukso ir sidabro reikalingumas bei svarba ūkiniams tikslas paskatino pasaulio tyrinėjimą XV - XVI a.
Kristupas Kolumbas ir Amerikos atradimas
K. Kolumbą išgarsino tai, kad jis su Ispanijos vėliava 1492 metais perplaukė Atlanto vandenyną ir pasiekė Amerikos krantus, nors tuo metu manė, kad priplaukė Tolimuosius Rytus. Išplaukęs trimis laivais „Niña“, „Pinta“ ir „Santa Maria“, Kolumbas tikėjosi įrodyti, kad Žemė yra apvali ir Indiją galima pasiekti plaukiant į priešingą pusę. Kolumbas pirmiausiai atplaukė į Bahamų salas, vėliau ištyrė ir kitas Karibų jūros salas, įskaitant Kubą ir Espanjolą (dabartinį Haitį). Žemyninę Amerikos dalį Kolumbas pasiekė tik trečiosios ekspedicijos metu.
Kolumbo atradimai atvėrė duris naujiems tyrinėjimams ir žemėlapių sudarymui, tačiau jis pats iki mirties nesužinojo, kad atrado naują žemyną.
Amerigas Vespučis ir Naujojo pasaulio pripažinimas
Amerigas Vespučis (Amerigo Vespucci; 1451-1512 m.) - italų jūrininkas ir geografas, kurio vardu pavadinta Amerika. Taranaudamas Ispanijos, o vėliau Portugalijos ir vėl Ispanijos karaliui atliko 4 keliones į centrinę ir pietų Ameriką. suprato, kad jo aplankytos žemės - ne Azija ir pasiūlė jas vadinti Naujuoju pasauliu, o vėliau naują žemyną pasiūlyta vadinti Amerika.
Taip pat skaitykite: Mitai apie Pietų žemyną
A. Vespučis pirmasis aprašė Pietų Amerikos šalis (Braziliją ir Venesuelą) ir sudarė jų žemėlapį. Tie jo aprašymai buvo išspausdinti įvairiomis kalbomis, sukėlė didelį susidomėjimą ir Amerigo Vespučio vardas labai išgarsėjo. 1510 m. Kelne buvo išleistas žemėlapis, pavadintas Terra America. Netrukus ir kituose gaubliuose bei žemėlapiuose imta Pietų Ameriką vadinti tuo vardu.
Bartolomėjus Diasas ir Gerosios Vilties kyšulio apiplaukimas
Spalio 10 dieną karalius Džonas II paskyrė B. Diasą ekspedicijos, kurios tikslas buvo apiplaukti pietinį Afrikos krantą, vadovu. Jo pagrindinis tikslas buvo surasti Afrikos krikščionių karaliaus- vyskupo Jono- valstybę. Po dešimties pasiruošimo mėnesių B. Diasas paliko Lisaboną 1487 metais su dvejomis ginkluotomis 50 tonų karavelėmis ir vienu atsargų laivu.
Tik grįžtant iš kelionės Bartolomėjus Diasas atrado iškyšulį, kuriam davė Cabo Tormentoso vardą. 1488 m. Bartolomėjus Diasas grįžo iš kelionės po pietinius Afrikos krantus, kuriuos pavadino Buržo kyšuliu (paskui pavadinimas pakeistas Gerosios Vilties kyšulys) iki Fish River upės, dabar Pietų Afrikos Respublika, kai Pedro de Corvilhã išplaukęs iš Indijos pasiekė trasa per kurią plaukė Diazas.
Vasko da Gamos kelionė į Indiją
Šita užduotis buvo patikėta Vasko tėvui, Estevão da Gama, kuris mirė prieš prasidedant pasiruošimams. Tada ekspedicijos vadovu paskirtas jo sūnus Vasco da Gama. Jis išplaukė 1497 m. liepos 8 d. Kelionės trasa vedė per Atlantą, Kanarų ir Žaliojo iškyšulio salas. Nors dalis kelio iki Gerosios Vilties iškyšulio buvo jau žinoma, kelionė nebuvo lengva. Da Gama turėjo malšinti sukilimus, kovoti su didelėmis audromis ir skorbutu tarp įgulos narių. Gruodžio 16 d. įgula praplaukė pro Fish River ir plaukė per vandenys nežinomus Europiečiams. Sausio mėnesį pasiekė dabartinį Mozambiką, kontroliuojama arabų rytinėje Afrikos pusėje, kuri sudarė dalį Indijos vandenyno prekybos tinklo. Būnant taip toli Gama pasamdė Milindyje (Dabartinės Kenijos teritorijoje miestas) vedlį, kuris nuvedė ekspediciją toliau iki Klalikato pietvakariniuose Indijos krantuose (1498 m. Grįžtant atgal nemažai įgulos narių mirė nuo skorbuto. Portugaliją pasiekė tik 55 žmonės. Grįžus į Portugaliją 1499 m. rugsėjyje da Gama buvo gausiai apdovanotas kaip žmogus, kuriam pavyko iki galo įgyvendinti planą, kurio realizacija užėmė 8 metus.
Ferdinando Magelano kelionė aplink pasaulį
Parengė planą, kaip plaukiant vakarų kryptimi per Atlantą, aplink P. Ameriką pasiekti Malukų salas. 1519 09 10 M vadovaujama 5 laivų ekspedicija išplaukė iš Ispanijos, 1520 01 pasiekė La Platos žiotis. Plaukdami į pietus atrado San Matijo ir San Chorchės įlankas. Peržiemoję San Chulijano įlankoje, pavasarį atrado sąsiaurį, vėliau pavadintą Magelano vardu, juo 1520 10 įplaukė į vandenyną, kurį pavadino Ramiuoju. 1521 03 pasiekė Marianų, vėliau Filipinų salas. Dėl susirėmimų su vietos gyventojais, ligų, maisto stygiaus didžioji dalis įgulos žuvo. Iš ekspedicijos, apiplaukęs Afrikos žemyną, į Ispaniją 1522 grįžo tik laivas „Viktorija“.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Magelano ekspedicija įrodė, kad Žemė yra apvali, ir atvėrė naujas galimybes prekybai bei kolonizacijai.
Pietų žemyno paieškos
Nors šios kelionės tiesiogiai nesusijusios su pietų žemyno atradimu, jos suteikė reikalingų žinių ir patirties, kuri paskatino tolesnius tyrinėjimus. Pietų žemyno paieškos tęsėsi kelis šimtmečius, kol galiausiai buvo atrasta Antarktida.
Antarktidos atradimas ir jos reikšmė
Oficialiai Antarktida buvo atrasta 1820 m., kai Rusijos imperijos laivynas, vadovaujamas Fadėjaus Belingshauzeno ir Michailo Lazarevo, pasiekė žemyno pakraštį. Tačiau dar prieš tai buvo spėliojama apie pietų žemyno egzistavimą ir vykdytos ekspedicijos jo ieškoti.
Antarktidos atradimas turėjo didelę reikšmę mokslui, nes atvėrė galimybes tirti unikalų žemyno klimatą, geologiją ir biologiją. Taip pat Antarktida tapo svarbia geopolitine zona, kurioje vyksta įvairių šalių moksliniai tyrimai ir bendradarbiavimas.
tags: #atrasti #pietų #žemyną #istorija